Tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Stamford Bridge: kas turi žinoti

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir mačiau viską – nuo pasiklydusių pianinų iki vairuotojų, kurie užmiršo, kur jie važiuoja. Žmonės visada mano, kad tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Stamford Bridge yra tiesiog "įkelti ir nuvežti", tačiau realybė yra daug šiurkštesnė, ypač kai kalbame apie Jungtinę Karalystę po Brexito. Turiu prisipažinti, kad pats kartais susigąstu, kai matau tuos visus naujus muitinės reikalavimus, nes jie keičiasi dažniau nei mano nuotaikos. Čia ne tik apie kelią, tai apie biurokratiją, furgonų technines būkles ir tas momentus, kai visa sistema tiesiog nusprendžia neveikti. Štai kas tikrai laukia jūsų, jei nuspręsite kelti gyvenimą į kitą pusę Europos.

Kainos, laikas ir visi kiti pinigai

Kiek kainuoja toks maršrutas įprastam žmogui?

Tai, žinoma, viskas priklauso nuo to, kiek daiktų turite, bet tarkime, kad tai standartinis vieno buto turinys. Tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Stamford Bridge šiais laikais kainuos nuo tūkstančio dviejų šimtų eurų, jei tai yra dalinis krovinys, ir gali siekti trijų tūkstančių, jei reikia pilno furgono. Vienas kubinis metras kainuoja maždaug 150–200 eurų, bet tai labai apytiksliai, nes kuro kainos šokinėja kaip kiemo šuo. Be to, prisidės mokesčiai už užkrovimą Klaipėdoje ir iškrovimą Londone, kurie, tiesą sakant, kartais būna didesni nei pati pervežimo dalis. Nepamirškite ir apie galutinius valymus, jei nuominatejate butą Lietuvoje.

Kiek laiko užtruks visa ši istorija?

Normaliai, jei viskas eina kaip su laikrodžiu, tai nuo užsakymo dienos iki iškrovimo Stamford Bridge praeina apie dvi savaites. Tačiau, žinoma, "normaliai" mūsų versle yra retas reiškinys. Reikia laukti, kol surinksime grupinį krovinį, tada patys vairuotojai važiuoja keltu iš Klaipėdos arba per Kaliningradą (kas yra siaubingai brangu dabar), o paskui vėl gaišta laikas Lietuvos ar Lenkijos muitinėse. Jei užeinate į spūstį prieš Londoną (kas yra beveik garantuota), pridėkite dar dieną ar dvi. Vieną kartą mūsų vairuotojas užstrigo prieš Tunelą dėl migrantų krizės ir praleido ten beveik tris paras.

Ar galima kažkaip taupyti, neprarandant proto?

Galima, bet tai reikalauja aukų. Jei sutinkate palaukti, kol mums susikaups pilnas furgonas kryptimi į Londoną, kaina gali kristi dešimtadalį ar daugiau. Taip pat galite patys pakelti daiktus į furgoną Klaipėdoje, tačiau tada nebus garantijos, jei jūsų "kolegos" nukris ant kojų ar nulaužs nugarą. Dar vienas dalykas – jei neturite brangių baldų, galima rasti pigesnių ekspeditorių, kurie veža "kaip nors", bet tada rizikuojate gauti sulaužytą vitriną. Mano patarimas – geriau sutaupyti maiste nei ant draudimo ar krovimo darbuotojų.

Kodėl kainos tokios aukštos dabar?

Kodėl? O kuro kainos, draudimas, vairuotojų trūkumas... Viskas brangsta. Po Brexito Jungtinė Karalystė tapo trečiaja šalimi mums, tai reiškia papildomus dokumentus, o tai laikas, o laikas – pinigai. Be to, tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Stamford Bridge nėra populiariausias maršrutas kasdieniam reisui, todėl tenka naudoti mažesnes mašinas arba rinktis ilgesnius maršrutus. Ir dar tas sterlingo kursas... jei jums reikia mokėti vietinėms kompanijoms už iškrovimą, konversijos gali įkąsti.

Ar kainuoja brangiau, jei turiu automobilį?

Žinoma, automobilio pervežimas visada yra atskira istorija. Jei jis telpa su daiktais (kas retai nutinka, nebent tai mažas "smartas"), gali būti pigiau, bet dažniausiai tenka vežti atskirai. Automobilių pervežimo kainos šiuo metu yra beveik astronominės dėl to pačio Brexito – reikia specialių leidimų, o muitinė tikrina kiekvieną variklio numerį. Gal tikėkitės, kad už paprastą sedaną teks mokėti dar 500–700 eurų virš daiktų kainos.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Paslėptų... tiesiog žmonės dažnai užmiršta apie tai, kas neįeina į pagrindinę kainą. Pavyzdžiui, Londono zonos mokesčiai (ULEZ ir Conestion Charge), kai vairuotojas važiuoja į centrą. Tai gali atsieiti dar 30–40 svarų vienam dienai. Taip pat gali būti mokestis už užstatą (depozitą), jei nuomatejate konteinerį, arba mokestis už ilgesnį laiką pristatyti, jei jūsų butas dar ne paruoštas. Vieną kartą klientas negalėjo įleisti furgono į gatvę ir teko iškrauti ant gatvės, o tai reikalavo papildomų rankų.

Ar galima gauti nuolaidą?

Galima, jei kalbate gražiai arba jei tai ne pirmas kartas. Kartais suteikiame nuolaidas už tai, kad klientas pats surenka daiktus į dėžes (tik turi būti tvarkingai). Taip pat nuolaidos taikomos seniems klientams, bet jei esate naujas ir reikalaujate "nuolaidos jau dabar", tai dažniausiai gausite tik nusivylimą. Verslas yra verslas, ir maržos čia nėra tokios didelės, kad galėtume dalinėtis pinigais be reikalo.

Dokumentai, muitinė ir biurokratinis purvas

Kokius dokumentus tikrai reikia tur�ti?

Būtina turėti pasą ar asmens kodą, transportavimo sutartį ir, svarbiausia, inventoriaus sąrašą, kuris turi būti pasirašytas. Be to, jei norite atsipalaiduoti nuo mokesčių (PVM ir muito), reikės užpildyti specialias formas (ToR1 anglų kalboje), kurioje įrodote, kad gyvensite Jungtinėje Karalystėje ilgiau nei 12 mėnesių ir kad daiktai buvo naudojami ne mažiau 6 mėnesių. Be šių dokumentų, jums gali tekti mokėti 20 proc. PVM nuo daiktų vertės, o tai ylabai skaudu.

Kas tas ToR1 dokumentas ir kodėl visi su juo kankinasi?

Tai Transfer of Residence – dokumentas, kuris leidžia atvežti asmeninius daiktus be mokesčių. Jis yra būtinas bet kokiam tarptautiniam perkraustymui į JK iš ES šalių. Problema ta, kad jis turi būti patvirtintas prieš atvykstant arba tuoj pat atvykus, o vairuotojai dažnai nežino, kaip jį užpildyti. Esu matęs situacijų, kai vairuotojas palieka krovinį uoste ir važiuoja toliau, nes klientas neturėjo šio popieriaus, o muitininkai neleido išvažiuoti. Geriau šį dalyką padaryti iš anksto elektroniniu būdu.

Ar sunku gauti vizą ar leidimą darbui?

Tai jau ne mano įmonės problema, aš tik vežu daiktus, bet galiu pasakyti – taip, dabar tai yra kur kas sudėtingiau. Anksčiau lietuviai tiesiog važiuodavo, dabar reikia pasidaryti biometrinį pasą, o jei planuojate dirbti, reikės darbo vizos arba "settled status", jei jau ten buvote. Be to, jei vairuotojas yra ne ES pilietis (pavyzdžiui, ukrainietis ar baltarusas), jam gali reikėti vizos į JK, kuri kainuoja ne mažai. Tai visiškas chaosas su dokumentais, tiesą sakant.

Kas nutinka, jei pamiršau ką nors parašyti sąraše?

Jei pamiršote nurodyti brangų daiktą, pvz., kompiuterį ar tūkstančio vertės furą, muitinė gali tai laikyti bandymu slėpti prekes. Tada gresia baudos ir konfiskavimas. Geriau sąraše parašyti "used clothes" (naudota drabužių) ir nurodyti apytikslę vertę, nei bandyti meluoti. Kartais klientai bando praslysti su alkoholiu, kurį užmiršę įrašyti, bet šunys uoste juos visada aptinka. Geriau nesukti galvos sau ir man.

Ar turiu deklaruoti visas savo santaupas?

Ne, santaupas pinigais deklaruoti nereikia (jei tai ne dideli pinigų sumai grynaisiais), o turtą – taip. Tačiau jei vežate brangius juvelyrinius dirbinius, geriau juos turėti pas save ir paskelbti juos asmeniniais daiktais, o ne siuntiniu. Muitinė dažniausiai domisi prekių, kurios gali būti parduotos, o ne asmeniniais daiktais, bet riba čia labai plona. Vieną kartą klientas bandė įvežti penkis naujus telefonus "dovana", tai buvo ilga diskusija su pareigūnais.

Kiek laiko užtrunka muitinės tikrinimas?

Jei dokumentai tvarkingi, tai gali trukti vos kelias valandas. Jei ne... gali užtrukti dieną ar dvi. Vienas mūsų reisai užstrigo Harwidže dėl to, kad kliento pavardė dokumentuose nesutapo su pasu. Viską teko ištaisyti nuotolinai, o vairuotojas sėdėjo mašinoje ir niekur negalėjo nuvažiuoti. Dabar stengiamės viską tikrinti dar Lietuvoje, kad nebūtų nemalonumų ribojime.

Ar galiu vežti maistą ir gyvūnus?

Maistą galima, bet tik gamintį ir uždarytą, o mėsą ir pieno produktus – draudžiama (ne mažiau kaip 10 kg bauda už kiekvieną rastą prekę). Gyvūnus galima, bet jie turi turėti čipą, pasą ir (labai svarbu!) raštinio veterinaro pažymą, kad jiems paskirta vaistai nuo kirmėlių ir parazitų bent 24 valandas prieš kelionę. Be to, keliaujant su keltu, reikia užsiregistruoti gyvūnams iš anksto, kadangi vietų jiems yra ribotai skaičius.

Ar reikia mokėti PVM?

Jei turite teisę į atleidimą nuo mokesčių (ToR1), tai PVM mokėti nereikia. Jei ne, tai mokate 20 proc. nuo daiktų vertės ir pridėtinės vertės mokesčį. Daugelis klientų mano, kad jei jie jau mokėjo PVM Lietuvoje, tai daugiau nemoka, tačiau po Brexito tai nebedirba taip – JK yra trečioji šalis, todėl tai yra importas. Viską suskaičiuoti sunku, todėl geriau pasikonsultuoti su brokeriu.

Kas daryti, jei neturiu visų pirkinių čekių?

Jei neturite čekių, daiktų vertę reikia įvertinti pagal rinkos kainą. Muitinė turi savo sąrašus su vertėmis, ir jei jūsų įvertinamas per daug mažas, jie gali patikslinti. Geriau būti sąžiningas ir parašyti realią vertę, nei vėliau aiškintis, kodėl dviračio, kurį nusipirkote prieš 5 metus, vertė nurodyta 10 eurų. Tai sukelia neigiamą dėmesį.

Pakavimas, daiktai ir kas dar gali nutikti kelyje

Ar jūsų įmonė pakuoja daiktus ar tai turiu daryti pats?

Galime pakuoti ir mes, ir galite patys. Jei mums patiksite pakavimą, mes atvežame dėžes, popierių, burbulus ir viską uždarome.