Tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Stakeford: kas tikrai vyksta kelyje

Sveiki, čia vėl aš. Darbas su krovininiais transportu ir tarptautiniais pervežimais mane prirūpino jau virš dvidešimties metų, todėl stengiuosi kalbėti tiesiai be jokių puošmenų. Jei planuojate tarptautinį perkraustymą iš Klaipėdos į Stakefordą (ar netolimą Guide Post kaimelį), turbūt jau susidūrote su tonos informacijos, kurios pusė tiesiog nebūdinga mums, lietuviams. Šis maršrutas nėra toks paprastas kaip važiavimas į Londoną, čia yra savų niuansų, susijusių ne tik su kilometrais, bet ir su specifine Anglijos šiaurės logistika. Čia nepaskambinsite šaltąją liniją ir gausite robotizuotą atsakymą, čia viskas vyksta kaip ir gyvenime – kartai tvarkingai, kartai su nesklandumais. Todėl šiame straipsnyje padėsiu suprasti, kas iš tikrųjų laukia jūsų daiktų kelyje nuo jūros uosto iki pat Šiaurės Rytų Anglijos.

Kas svarbu apie kainas ir laiką?

Kiek tikrai kainuoja toks perkraustymas?

Čia nėra vieno atsakymo, nes viskas priklauso nuo to, kiek daugiausia norite vežti. Tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Stakefordą kainuoja mažiausiai tūkstantį ar daugiau eurų jei tai mažas kiekis, bet jei tenka krauti pilną sunkvežimį, skaičiai svyruoja labai plačiai. Dažnai žmonės mano, kad kaina bus tokia pat kaip į Mančesterį, tačiau Stakefordas yra toliau šiaurėje, o kelių mokesčiai Anglijoje yra geri. Reikėtų konsultuotis, o manyti, kad „pats savo kelininkas“ nuvež pigiau – tai dažna iliuzija, kuri virsta dar brangiau.

Kiek laiko užtrunka visa kelionė?

Standartiškai brangžia apie 3-4 dienas nuo ikrovos dienos, jei viskas vyksta be jokių kliūčių. Tačiau reikia atsižvelgti į keltų laiką, nes iš Klaipėdos reikia nuplaukti, o tada vėl vairuoti pro visą Angliją. Kartais įvyksta situacijų, kai vairuotojas pavargsta arba įvyksta eismo įvykis M6 greitkelio ruože, tai tad gali užtrukti ir ilgiau. Geriausia numatyti savaitę laiko, kad nereikėtų nerimauti, kur jūsų lova.

Ar galima sutaupyti važiuojant daliniu krovininiu?

Žinoma, dalinio krovinio (angliškai „part load“) pasirinkimas gali gerokai sumažinti sąskaitą, bet čia turi savo „bet“. Jeigu jums nereikia vežti visų namų, o tik kelis baldus ir dėžes, tai tikrai verta aplankyti. Tiesa, tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Stakefordą su daliniu kroviniumi reiškia, kad vairuotojas turi surengti maršrutą taip, kad paimtų ir kitus žmones. Tai gali reikšti, kad jūsų daiktai atkeliaus ne iki pat durų, o iki artimiausio didesnio miesto, pavyzdžiui, Morpeth, ir ten reikės susitarti dėl iškrovos.

Ar kainos keičiasi priklausomai nuo sezono?

Be abejo, vasarą viskas brangsta, nes visi nori važiuoti atostogų metu, o tenka ir keltų bilietų trūkumas. Žiemos periodu, tarkime lapkričio ar sausio mėnesį, galima gauti gana gerą nuolaidą, jei tik galite laukti. Bet čia irgi reikia saugotis, nes žiemos Anglijoje keliai būna slysnūs, o tai gali prailginti laiką. Taigi, jei norite sutaupyti, planuokite perkraustymą ne šventiniu laikotarpiu.

Kas daro įtaką galutinei kainai?

Pagrindiniai dalykai yra daiktų kiekis (kubatura), atstumas, kelių mokesčiai, ypač šiaurinėje Anglijoje, ir, žinoma, kuro kaina. Taip pat didelę įtaką daro tai, ar reikia kelti daiktus aukštčiau nei pirmą aukštą be lifto (tai vėl papildomas mokestis už sunkų fizinį darbą). Kartais klientai pamiršta papasakoti apie tai, kad jie turi pianiną, o tai jau visai kita istorija.

Ar verta rinktis brangesnę firmą?

Čia yra tokas dalykas, kad pigiai dažnai būna per brangu. Aš mačiau nemažai atvejų, kai žmonės pasitikėjo „kietais“ vyrais iš skelbimų, kurie pasiūlė neįtikėtinai mažą kainą, o paskui dingo su daiktais arba reikalavo pinigų prieš pat iškraunant. Geriausia pasirinkti firmą, kuri turi fiksuotą būstinę, draudimą ir realų atsiliepimų istoriją. Nekantrausiu pasakyti – sutaupyti ant draudimo nėra geriausia idėja.

Dokumentai ir muitai po Brexit

Kokius dokumentus reikia tur�ti su savimi?

Dabar, po Brexit, situacija pasidarė rimtesnė. Jums būtinai reikia turėti daiktų sąrašą (pakavimo sąrašą), kurį galima gauti iš pervežėjo. Taip pat reikia asmens dokumento, o jei važiuojate ne jūs, o kas nors kitas, gali prireikti notarinio įgaliojimo. Nepamirškite, kad jei daiktus veža kiti asmenys, muitinė Anglijoje gali labai smarkiai patikrinti ar viskas čia švari.

Ar reikia mokėti mokesčius už daiktus (PVM/muitai)?

Jei persikeliate gyventi į Angliją ilgam laikui, galite kreiptis dėl Transfer of Residence (ToR) relief. Tai leidžia atvežti asmeninius daiktus be muito ir PVM. Be šio dokumento, gali tekti sumokėti gerą dalį vertės mokesčiais, ypač jei turite naujų brangių baldų ar technikos. Patariu šį formą užpildyti iš anksto Britų (HMRC) svetainėje, nes gali užtrukti, kol jį patvirtins.

Kas daro, jei neturiu ToR numerio?

Tada gi, reikės susiruošti piniginę. Muitinė Anglijoje yra gana griežta, ir jei pamatys, kad vežate daug naujų daiktų be šio leidimo, uždels krovinį. Būčiau geras patarėjas, jei pasakyčiau – nelaukite iki paskutinės dienos. Buvo atvejų, kad žmonėms tekdavo laukti savaitę sandėlyje, kol išsiaiškina mokesčius, o tai kainuoja pinigus už saugojimą.

Ar galiu vežti maisto produktų?

Čia reikia būti labai atsargiam. Po Brexit, maisto produktų, ypač mėsos ir pieno produktų, įvežimas iš ES į UK labai apribotas. Geriau nieko tokio nebandyti dėti į dėžes, nes muitininkai tiesiog konfiskuos ir viską išmes. Geriau suvalgykite ten, Kas jums patinka, o į Angliją vežkite tik tai, kas yra leidžiama – sausus produktus pakuotėse, bet tikriausiai nėra verta rizikuoti dėl keleto dešrelių.

Ar svarbu, koks yra daiktų buvimo būklės sąrašas?

Labai svarbu. Muitinėje gali paprašyti parodyti, kas yra dėžėse, jei abejoja. Sąraše turėtų būti nurodyta, kas kas yra (pvz., „baldai“, „drabužia“), o ne tiesiog „daiktai“. Taip pat verta nurodyti apytikrę vertę, nors asmeniniams daiktams tai ne visada būna kritiška, kai turite ToR numerį. Tik gerai, jei sąrašas yra angliškai arba bent jau dvikalbis.

Kas vyksta, jei dokumentuose yra klaidų?

Tada prasideda nervai. Jei pavardės sąraše nesutampa su pasu arba adresas neteisingas, muitinė gali užkabinti siuntą. Pataisyti tai galima, bet tai laiko neteka esmė. Aš vieną kartą mačiau, kad klientą uždelsio dėl to, kad parašė „Londonas“ vietoje „Stakefordas“, o jiems buvo svarbi tikslī vieta. Taip, čia keista, bet biurokratija tokia yra.

Kaip reikia pasiruošti daiktams?

Ar galiu pakuočius daiktus pats?

Žinoma, galite, ir tai taupo pinigus. Bet tada būkite pasirengęs, kad jei dėžė subirus pervežimo metu, draudimas tai neapmokės, jei nepakavote profesionaliai. Daugelis klientų renkasi pačius pakioti drabužius ir knygas, o baldus ir brangius daiktus palieka profesionalams. Svarbiausia – nenaudokite senų, plyšių turinčių dėžių iš parduotuvės (žinot, tokių, iš kurių iškrenta obuoliai).

Kokias dėžes naudoti geriausia?

Geriausios yra standartinės judėjimo dėžės (moving boxes), kurios yra tvirtos ir vienodo dydžio. Tai palengvina krauną į sunkvežimį, nes jos gerai įsislepia viena į kitą. Nenaudokite didelių plastikinių dėžių su dangteliais – jos slidžios, o vairuotojai jų nemėgsta, nes ant jų nieko nepastatysi. Nors kartais atrodo, kad tai patogu, tikrai ne.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Dauguma atvejų – taip. Dideli spintos, lovos, stalai dažnai netilps pro duris arba per lengvai sugadins, jei bus nešamos surinktos. Mūsų komanda dažnai tai padaro, bet jei tai darote patys, užsegkite varžtus ir furnitūrą į atskirą maišelį, kad jie neprarasti (kas vyksta dažnai). Ypač svarbu išimti stiklo dalis, jei jos yra.

Kaip apsaugoti brangius daiktus?

Stiklą, paveikslus, veidrodžius reikia apklijuoti burbuliukine plėvele ir padėti į specialias karkasines dėžes. Jei turite elektronikos (televizorių, kompiuterį), geriau laikyti originalioje pakuotėje, jei jos dar liko. Nuo patirties galiu pasakyti – vienas klientas tiek gerai išsirašė ir užklijavo, kad net smūgio metu niekas nesužalojo.

Ar galiu vežti augalus į Angliją?

Tai sudėtingesnis klausimas. Taisyklės augalų įvežimui į UK po Brexit tapo griežtesnės. Asmeniniai augalai gali būti leidžiami, jei turite fitosanitarinį pažymėjimą, o tai kainuoja ir reikalauja laiko. Dažniausiai žmonės tiesiog palieka savo gėles draugams ar kaimynams, nes nelabai verta taip stresuotis dėl kaktuso. (Nors aš asmeniškai suprantu, kad augalai yra kaip šeimos nariai, bet taisyklės yra taisyklės).

Ką daryti su pavojingais daiktais?

Degiosios medžiagos, alyvos, dažai – tai viskas yra draudžiama vežti bendrame krovininiame transporte. Jei turite tokių dalykų, geriau juos išmesti arba susitarti dėl specialaus pervežimo. Negaliu leisti, kad mūsų vairuotojas vairuotų „bombą“, be to, tunelyje arba prie pat krantlinės gali būti tikrinimai. Nekilkite rizikos.

Ar reikia žymėti dėžes?

Būtina. Užrašykite, kurio kambarys dėžė ir kas joje yra (pvz., „Virtuvė, indai“). Taip pat pažymėkite dėžes su brangiausiais daiktais – „FRAGILE“ ar „Kruščiai“ (galima ir lietuviškai, mūsų vairuotojai supranta). Tai žymiai pagreitina iškrovą vietiniame taške, kai jau nuvaziuosite į Stakefordą.

Kelionės subtilybės ir įvykiai kelyje

Kaip atrodis maršrutas Klaipėda – Stakefordas?

Įprastai mes plaukiame keltu iš Klaipėdos (dažniausiai į Kylą arba Karlshamną, priklausomai nuo tvarkaraščio). Tada vėl važiuojame pro Vokietiją, Olandiją ar Belgiją (priklausomai nuo maršruto) ir pateikiame į UK uostą (Immingham, Hull arba kt.). Iš ten keliame link šiaurės, A1(M) arba M6 greitkeliais, iki pat Šiaurės Rytų Anglijos.