Tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Plymouth: praktiniai patarimai ir žmonių patirtys

Sveiki, draugai. Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų, maždaug tiek, kiek Lietuva nepriklausoma, ir matęs esu viską – nuo to, kaip klientai bando užkrauti seną sovietinę spintą į „Vivaro“ dyzelį, iki to, kaip dingsta konteineriai prie Anglijos pakraščių. Šiandien kalbėsime apie specifinę, bet vis dažnesnę kelionę – tarptautinį perkraustymą iš Klaipėdos į Plymouth. Tai nėra tikras maršrutas „iš durų į duris“, kaip reklamuojama, o sudėtingas logistikos ir biurokratijos raštas, kurį reikia suprasti, kad nenukristų protas. Čia ne tik apie kainą, bet ir apie tai, kaip išvengti tų pačių klaidų, kurių aš turiu padaryti dešimtis kartų (o jūs turėtumėte išvengti).

Kainos ir biudžeto planavimas (arba kodėl visada brangiau)

Kiek kainuoja tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Plymouth?

Tai labai dažnas klausimas, ir atsakymas visada nepatogus – „priklauso“. Jei turite tik kelias kajas ir dėžę su knygomis, tai gali atsieiti ir 500 eurų, jei sutvarkome dalinį krovinią. Bet jei statome pilnametį namą su baldais, tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Plymouth kainuos nuo 2500 iki 4000 eurų, priklausomai nuo to, kiek daugiau vietos imate kelyje. Turiu omenyje, kad prie kainos visada prisideda kuro mokesčiai, kurių negalima numatyti iš anksto, ir tas bėdas su keltu.

Ar verta rinktis brangesnę firmą?

Kartais man atrodo, kad žmonės ieško pigiausio varianto kaip bausmės. Brangesnė firma dažnai reiškia, kad jie turi draudimą, kuris iš tikrųjų veikia, ir neatskleis jūsų daiktų aikštelėje prie Rygos arba tiesiai pačiame Plimute. Esu matęs situaciją, kai pigių pervežėjų vairuotojas tiesiog išlipo iš mašinos ir pasakė, kad jam nebeina vairuoti, o klientas liko su sofą gatvėje. Geriau sumokėti šimtu daugiau ir miegoti ramiau, nors galiu ir apsirinkti pats (nors sakyčiau, kad dažniau pasitaiko blogi vidutinio lygio pervežėjai).

Kaip mokėti – iš anksto ar gavę daiktus?

Visada rekomenduoju mokėti dalį sumos užstatu, o likutį – atlikus darbą. Jei kas reikalauja 100 % iš anksto pervedimu į užsienio sąskaitą – bėkite. Yra buvę atvejų, kai tokių firmų telefonai įjungiami tik rugpjūčio mėnesį, o likusį laiką jie „ilsisi“. Tiesa, kelią į Plimutą reikia apmokėti iš anksto dėl bilietų, bet ne visą sumą. Tai pagrindinė taisyklė, kurią išmokau sužalodamas savo ir klientų nervus.

Ar kainuoja daugiau, jei reikia įveži daiktus iš aukšto?

Taip, kiekvienas aukštas – tai papildomi žmonės ir laikas. Plimute daug namų yra su staigiomis laiptinėmis, ypač senesniuose rajonuose, todėl reikia įvertinti, ar mums prireiks specialių keltuvų. Pernai vienai šeimai teko iškelti pianiną iš trijų aukštų be lifto – tai užtruko beveik pusę dienos. Bet taip, tai kainuoja, bet ne taip daug, kaip nusimesti nugarą ar sulaužyti baldą (paskui teko gydyti ir vairuotoją).

Dokumentai, muitinė ir britų biurokratija (Brexit paliko pėdsakus)

Kokius dokumentus reikia tur�ti šiuo metu?

Nuo tada, kai Britanija išėjo iš ES, viskas tapo kur kas įdomiau. Jums būtinas „Transfer of Residence“ (ToR) numeris, kuris leidžia atvežti daiktus be muito ir PVM. Be to, reikės detalios krovinių deklaracijos (packing list) ir pasų kopijų. Jei šitų dokumentų nėra, muitinė Plimute gali sulaikyti vairuotoją ir reikalauti mokėti mokesčius už kiekvieną seną suknelę. Tikiuosi, kad šie metai nepaneš naujųjų taisyklių, nes su senomis dar sužaidžiom.

Kas yra tas ToR01 numeris ir kodėl jis svarbus?

Tai pagrindas, be kurio tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Plymouth tampa labai brangus. ToR01 leidžia importuoti asmeninius daiktus be mokesčių, jei gyvenate ne ES šalyje mažiau 12 mėnesių ir esate gyvenę Jungtinėje Karalystėje bent 12 mėnesių prieš tai. Užpildyti ją gana paprasta internetu, bet jei padarysite klaidą, gali tekti laukti savaitę kol ją ištaisys. Geriau leisti tai padaryti logistikos firmai, kuri turi patirties su britų muitinės „keiksmais“.

Ar galiu vežti transporto priemonę?

Taip, galite, bet tai atskira istorija. Jei mašina senesnė nei 6 mėnesiai arba nuvažiavusi daugiau nei 6000 km, galite ją atvežti be mokesčių. Jei naujesnė – mokėsite PVM ir очень. Be to, reikės NOVA (pervartyto) deklaracijos. Vienas mano klientas bandė atvežti naują BMW sakydamas, kad jis naudotas, bet muitininkai pamatė, kad ratai netgi neapsibraižę – teko mokėti didžiulius mokesčius, kurie viršijo paties perkraustymo kainą.

Ar tikrinta pačiame Klaipėdos uoste?

Lietuvoje paprastai tikrinimas formalus – patikrina, ar nėra kontrabandos, bet retai kada erzina su buitiniais daiktais, jei važiuojate į ES šalį (kur JK dabar ir yra). Problemos prasideda, kai atvykstate į Britaniją. Čia jie gali atidaryti konteinerį tiesiog „uždraudžiamų prekių“ paieškai. Kartais tai atsitiktinė, kartais – jei dokumentai atrodo įtartini. Patariu nevežti mėsos ar pieno produktų, nors tai ir skamba juokingai.

Logistika: keltas, kelias ir laikas

Kiek laiko užtrunka kelionė?

Standartiškai, jei viskas eina pagal planą, tai nuo išvežimo iki pristatymo praeina nuo 4 iki 7 dienų. Tačiau jei tenka laukti keltui Kiele arba yra problemų su muitine Plimute (o ten eilės gali būti ilgos), tai užtrunka ilgiau. Vieną kartą mūsų vairuotojas užstrigo Anglijoje dėl techninių problemų ir klientas laukė beveik dvi savaites – nėra nieko blogiau nei neišsimiegotas lova be kaladėlių.

Kur dažniausiai vykstate keltu?

Daugiausia naudojame maršrutą per Kielą (Vokietija) į Gothenburgą arba tiesiogiai į Angliją (Imingham, Hull), tačiau tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Plymouth kartais yra efektyvesnis per Belgijos ar Olandijos uostus (Zeebrugge, Hook of Holland). Nors keliaujame šiek tiek ilgiau žeme, bet keltai dažniau ir pigiau. Tiesa, kelyje per Vokietiją reikia susitvarkyti su mokesčiais už kelius (vignettes), kas priduoja nervingumo.

Ar vairuotojas padeda su iškrovimu?

Taip, jie turi padėti, jei tai nurodyta sutartyje. Bet nereikia tikėtis, kad jie darys kapitalinį remontą arba statys baldus pagal instrukciją (nors geri darbininkai tai sugeba). Jie atveš daiktus į kambarį, padės ant grindų. Jei reikia sudėti spintą – tai jau papildomas paslaugų rinkinys, kurį reikia aptarti anksčiau. Aš visada sakau vairuotojams: „jei laikas leidžia, padėkite, bet nekelkite ant pečių pianinų“.

Kas daro, jei vairuotojas negali rasti adreso Plimute?

Plimutas – miestas gana vingiuotas, ypač senamiestyje ir prie uosto. GPS kartais meluoja, o vienviečiai tiltai gali būti problema sunkvežimiams. Mes visada prašome kliento susisiekti su vairuotoju, kai šis artinasi prie miesto, kad nukreiptų jį teisingai. Kartais tenka iškrauti daiktus anksčiau ir vežti mažesniu transportu, jei gatvė per siaura. Tai reiškia papildomą kainą, bet tai geriau nei įvažiuoti į upę (nors to dar nebuvo, tik pavojaus šešėlis).

Pakavimas ir daiktų saugumas (kaip nenukristi ant šonkojų)

Ar turiu pati supakuoti dėžes?

Galite, bet tada draudimas neveiks, jei dėžės bus sugadintos viduje. Profesionalus tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Plymouth reikalauja, kad mes patys supakuotume pažangius daiktus (buitinę techniką, indus). Jei užpildysite dėžę knygų ir ant viršaus padėsite TV, nebeklauskite, kodėl ekranas sužalojo. Knygų dėžės turi būti mažos, o geriau – jei padėsite jas ratukais (juokauju, bet jos turi būti lengvos).

Kokias medžiagas naudoti?

Nenaudokite senų prekybos centrų dėžių – jos tiesiog suyra po kelias valandas kelyje, ypač jei drėgna. Reikalingos tvirtos, dvigubo sienelės kartoninės dėžės, burbuliukų plėvelės ir pakavimo popierius. Stalviršius ir minkštus baldus būtina įrėminti į storą kartoną arba specialią medinę konstrukciją. Vieni mano klientai supakavo indus į duonieles ir vėliau ilgai mazgojo rankas.

Ar saugu vežti vertingus daiktus?

Geriau neišvežti brangiausių daiktų, jei įmanoma. Juos reikia vežti su savimi arba naudoti ypatingai saugų pervežimą (seifas). Jei vežite juos krovinyje – privalote juos uždrausti (tiksliai inventorizuoti). Aš asmeniškai nerekomenduoju vežti didžiulių pinigų sumų ar šeimos vertybių be specialaus palydovo, tik dėl to, kad nė vienas vairuotojas negali stebėti konteinerio 24 valandas per parą.

O maistas? Ar galima vežti mėsą?

Ne, ne ir ne. Britų muitinė yra labai griežta dėl maisto produktų iš ES. Jei rasuos dešrę ar sūrį, tai viską konfiskuos, o gali ir baudą rašyti. Vieną kartą mums teko mesti visą kliento motinos kruopštumą paruoštą marinuotą lašišą – buvo labai liūdna.