Tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Margate: visa tiesa apie kelią, kainas ir nervus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų ir, turiu pripažinti, kiekvienas kartas yra kaip loterija. Žmonės dažnai galvoja, kad tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Margate yra tiesiog " užkrauti ir nuvežti", tačiau realybėje tai yra sudėtingas mazgas, kuriame viena trūksta ir viskas sustoja. Margate yra graži vieta prie jūros, primenanti mūsų Klaipėdą, bet nuvežti ten daiktą dabar, po Breksito, yra kur kas sudėtingiau nei anksčiau. Turite sukti galvą ne tik apie krovinius, bet ir apie dokumentus, kuriuos, atrodo, reikia paduoti tris kartus. Čia ne tiesiog fizinis darbas, tai ir nervų vargymas, jeigu žinai, ką turi daryti, o dar blogiau – jei nežinai. Štai kodėl nusprendžiau parašyti šią gaidą, kad jums būtų šiek tiek lengviau suprasti, į ką įsijungiate.

Dokumentai, muitinė ir tas beprotiškas Breksitas

Ar tikrai reikia ToR01 numerio?

Be abejo, tai dabar yra pagrindas. Be ToR01 (Transfer of Residence) jūsų tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Margate gali tapti labai brangus pramogas. Šis dokumentas leidžia atvežti daiktus be mokesčių, jeigu gyvenote ne ES šalyse mažiau 12 mėnesių ir daiktus naudojote bent 6 mėnesius. Vieną kartą teko situacija, klientas šį numerį užmiršo pats susirasti, ir mes stovėjome pasienyje su pilnu sunkvežimiu, kol viską išsprendėme per telefonus su britų muitininkais. Geriau tai padaryti iš anksto.

Kiek laiko trunka muitinės patikra?

Tai kaip laikas – kartais praeiti greitai, kartai užstringa. Jei visi dokumentai tvarkingi, tai gali užtrukti valandą, dvi, bet jei trūksta ką nors nors, gali būti ir diena. Esu matęs, kai viena klaida prekių deklaracijoje (pvz., neteisingai nurodytas svoris) laukė visą eilę. Dabar, kai dirbame su maršrutu į Angliją, visada sakau vairuotojams, kad turėtų kantrybės ir užtepto sūrio, nes gali ilgai laukti Dovere arba Folkestone.

Kas vyksta, jei neturiu inventoriaus sąrašo?

Tuomet esi "kaip be rankų". Muitinė be sąrašo nepraleis. Jis turi būti detalus, ne "kėdės ir stalai", o "3 medinės kėdės, 1 mėlyna sofė". Vienas klientas bandė nusiųsti tiesiog nuotraukas, tačiau muitininkai to nepriima, jiems reikia teksto. Be to, sąraše turi būti nurodyta apytikrė vertė, nors tai ir asmeniniai daiktai.

Ar galima atvežti maisto produktų?

Dėl maisto dabar yra griežtos taisyklės. Negali atvežti mėsos ar pieno produktų iš ES į JK be specialių leidimų, o tai paprastam žmogui neapsimoka. Kartais žmonės bando suslėpti kumpelį tarp drabužių, bet šunys (tiek tikrieji, tiek muitinės) tai aptinka. Geriau suvalgyti visas dešres Lietuvoje, o Margate nusipirkti naujų.

Ką daryti, jei pasidaro klaida dokumentuose?

Ne panikuoti. Klaidos įvyksta, net aš kartais suklystu (užrašau 50 vienetų vietoj 5). Svarbu tai pastebėti prieš pat pasienį. Jei muitinėje pastebi klaidą, reikia ją nedelsiant pataisyti ir paprašyti muitininko, kad leistų koreguoti. Jei bandysi slėpti – baudos didelės.

Ar reikia vertimo iš lietuvių kalbos?

Kai kada, tačiau dažniausiai anglų kalba pakanka. Muitinės formos užpildomos angliškai, bet jei turi kokią nors techninę pasą ar garantinį lapą lietuviškai, gali tekti versti. Nors dažnai britai tiesiog ignoruoja tai, kas parašyta lietuviškai, jei aišku, kas tai yra, bet oficialiai versti reikėtų.

Ar Asmens kodas reikalingas?

Jungtinėje Karalystėje jie ne naudoja asmens kodo taip, kaip mes. Tau reikės savo paso numerio ir adreso, į kurį keliaujama (Margate). Asmens kodas gali prireikti tik vidiniams Lietuvos reikalams, jei ką nors deklaruojame čia, bet su britais kalbame apie "National Insurance Number", jei jį turi.

Kokios baudos už neteisingą deklaravimą?

Jos gali būti nuo šimto iki tūkstančio svarų, priklausomai nuo to, ką bandei nuslėpti. Vieną kartą teko matyti, kaip bauda už nepraneštus alkoholinius gėrimus viršijo viso perkraustymo kainą. Negerai taip daryti.

Ar reikia draudimo poliso?

Labai rekomenduoju. Tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Margate yra ilgas kelias. Viskas gali atsitikti – avarija, griūtis ant laivo. Polisas kainuoja nedaug, palyginti su tavo baldų verte, todėl aš visada stengiuosi įkalbėti klientus jį įsigyti.

Kaip sužinoti, ar mano daiktai "naudoti"?

Tai paprasta – jeigu nupirkei prieš metus ir turi kvitą, tai naudoti. Muitinė gali klausti, kodėl atveži naują televizorių, jeigu deklaruoji, kad gyveni Anglijoje jau metus. Jeigu daiktai atrodo visiškai nauji, gali kilti įtarimų.

Ar galiu atvežti savo automobilį?

Taip, galima, bet tai kita istorija su savo dokumentais. Automobiliui reikia NOVA (Notification of Vehicle Arrivals) registracijos. Be to, jeigu parduosi jį per pirmus metus, teks mokti mokesčius. Geriau pasitarti su žmogumi, kuris tuo specializuojasi, o aš čia daugiau apie baldus.

Kas nutinka su vaistais?

Asmeniniai vaistai turi būti originalioje pakuotėje su receptu, ypač jei tai stiprūs narkotiniai vaistai. Geriau turėti gydytojo pažymą angliškai, kadangi britai ant pasienio gali būti labai išrankiški dėl tablečių.

Kaina: kiek tai kainuoja ir kodėl tiek brangu?

Nuo ko priklauso kaina?

Pirma, nuo tūrio (kubinių metrų). Antra, nuo to, kiek daiktų yra sunkių (pianinas, seifas). Trečia, nuo degalų kainos, kuri šokinėja kaip nori. Tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Margate nėra pigus dalykas, nes reikia pereiti jūrą. Keltų bilietai brangsta kiekvieną metą.

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas?

Sakyčiau, jeigu turi butą 50 kvadratų, tai tai gali kainuoti nuo 1500 iki 2500 eurų. Bet tai labai apytiksliai. Jeigu turi daug daiktų arba reikia specialios technikos, kaina šokteli aukštyn. Negaliu pasakyti tikslios sumos neįvertinęs akimis.

Ar pigiau nuomotis sunkvežimis ir važiuoti pats?

Teoriškai taip, bet praktiškai – ne. Keltų bilietas sunkvežimiui be krovnio (ar su savo kroviniu) kainuoja šimtus svarų. Pridėk degalus, viešbučius (jeigu nevažiuoji per parą), o svarbiausia – nuovargį. Vairuoti 2000 km vienas yra pavojinga.

Kodėl kaina skiriasi priklausomai nuo sezono?

Vasara viskas brangsta – ir keltai, ir degalai, ir vairuotojų darbas. Visi nori keliauti. Žiemą galima gauti nuolaidą, jei turi lankstumo. Bet aš visada sakau – geriau sumokėti šiek tiek daugiau ir važiuoti sausiu oru, nei bandyti gelbėti pinigus ir važiuoti per audrą.

Kas yra "paskutinio kilometro" mokestis?

Kai kurios firmos uždeda mokestį už įvažiavimą į miestą, pvz., į Londoną arba į centrines Margate dalies, kurias sunku privažiuoti dideliu sunkvežimižiu. Ten reikia mažesnės mašinos (pervaržos), ir tai kainuoja.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo atidėlio?

Sunku. Dauguma firmų reikalauja avanso, kad užtikrintum, kad klientas neatsisakys. Esu patyręs, kai žmogus sutiko, o paskui išsisuko. Dabar imame bent 30 proc. iš anksto. Likusį – pristatymo metu.

Ar į kainą įeina pakavimas?

Paprastai ne, tai papildoma paslauga. Kartais klientai sako, kad jie patys sukins, bet paskui paaiškėja, kad jie neturi pakuojimo medžiagos. Geriau mums padaryti – mes greičiau ir turime gerą dėžę.

Ar yra slepiami mokesčiai?

Turi būti atsargus. Kai kurios "pigios" firmos gali iškviesti tave ir paskui pareikalauti pinigų už iškrovimą arba už laukimą. Aš visada stengiuosi parašyti sutartyje "visos įskaitos", kad nebūtų staigmenų.

Kuo skiriasi kaina dėl "pervaržos"?

Jei sunkvežimis negali privažiuoti prie namų Margate (narrow streets), reikia perkrauti į mažesnę mašiną. Tai darbas ir laikas, todėl tai kainuoja. Britų miesteliai dažnai tokie, kad ten sunkvežimis net praeis ne visada.

Ar verta kreiptis į brokerius?

Tarpininkai (brokeriai) tik parduoda paslaugą, o fizinį darbą daro kiti. Jie uždirba ant skirtumo. Geriau rasti tiesiogiai vežėją, tačiau tai reikalauja laiko surasti patikimą.

Ar galima atvežti dalį daiktų ir dalį palikti?

Taip, tai vadinama "daliniu krovininiu" (part load). Tada tu moki tik už tą vietą, kurią užima tavo daiktai sunkvežimyje. Tai pigiau, bet gali trukti ilgiau, nes reikia surasti kitą klientą tame pačiame maršrute.

Kelias ir logistika: kaip mes čia pateksime?

Koks yra trumpiausias maršrutas?

Dažniausiai važiuojame per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją (arba Belgiją) ir turiu omenyje, kad ten pėsčiomis nueiti neįmanoma (čia kalbu apie tai, kad reikia važiuoti greitkeliais), toliau į Francūziją arba Belgiją, kur įlipame ant keltų. Iš Klaipėdos reikia pirmiausia nuvažiuoti iki Tilžės arba Karaliaučiaus.

Kur dažniausiai lūžta sunkvežimiai?

Vokietijoje, autostradose, dažnai būna eismo įvykių. Arba prieš pat keltą Dovere, kur eilės gali būti šimtą kilometrų. Ten vairuotojai gali prastovėti valandas. Kartais techniniai gedimai – stabdžiai arba padangos.

Ar saugu keliauti per kalnų perėjas?

Žiemą gali būti rizikinga, bet maršrutai į Angliją dažniausiai vengia aukštų Alpių, važiuojama lygesniu teritorija. Vis tiek reikia žiūrėti orus, ypač Vokietijoje, kur gali būti ledonešiai.

Kiek laiko užtrunka kelionė?

Jeigu viskas gerai – 3-4 dienos. Jeigu yra problemų – savaitę. Vieną kartą teko laukti keltą 2 dienas dėl audros, tad klientas Margate laukė ilgiau nei planavo. Reikia kantrybės.

Kur pernakto vairuotojai?

Yra specialūs stovėjimai sunkvežimiams (truck stops). Ten galima dušą nusiprausti, pavalgyti. Negalima tiesiog sustoti šalia kelio, tai baudžiama. Vairuotojų poilsio režimas yau griežtai reglamentuojamas.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Dėl draudimo ir taisyklių, dažniausiai negalima. Keleivių vežimas tarptautiniuose reisuams yra ribojamas. Yra išimčių, bet tai reikalauja specialių leidimų. Geriau skristi lėktuvu.