Tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Lymm: praktiniai patarimai ir vadybininko tiesa

Sėdžiu biure, geriu kavą ir vėl galvoju apie tą kelionę. Tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Lymm yra tas dalykas, kuris atrodo paprastas žemėlapyje – trys šalys, keltas, autostrada – bet realybėje visada kažką įvyksta ne pagal planą. Esu šioje srityje beveik dvidešimt metų, matyvau viską: nuo zujančios šaldytuvo viršaus iki pasiklydusių vairuotojų centre Mančesterio apylinkėse. Čia ne tiesiog apie baldus, čia apie jūsų nervus. Noriu papasakoti, kaip tai vyksta iš vidinio pusės, be jokių gražių brošiūrų, tiesiai taip, kaip būtų kalbėjama geresnėje užeigoje. Jei ruošiatės kelionei į Češyro pusiasalį, geriausiai išsiklausykit, kad nereiktų raudotis prie telefono vėliau.

Bendrai apie tą reikalą (kas, kaip ir kiek laiko)

Kiek laiko užtrunka tas kelias iš Klaipėdos iki Lymm?

Visada sakau klientams – neskaičiuokite dienomis, skaičiuokite savaitėm ar bent jau savaitės galais (čia iš tiesų priklauso). Standartinis tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Lymm trunka maždaug 4–6 darbo dienas, jei viskas eina kaip laikrodis. Tačiau laikrodis dažnai sukasi ne taip. Vieną kartą mus laikė muitinėje Vokietijoje 20 valandų, nes vairuotojas pamiršo pasirašyti vieną lapelį. Taigi, užsirašykite savaičiai – jei bus greičiau, bus malonus nustebimas, o jei ne – nebus streso. Lymm yra gan netoli uostų, todėl kelias tuo atžvilgiu nėra toks blogas.

Ar verta rinktis didelę firmą ar mažą „vairuotojo“ firmą?

Tai sudėtingas klausimas. Didelės firmos turi draudimą, sistemą, bet dažnai yra biurokratiškos ir paslaptingos. Mažos firmos gali būti greičiau ir pigiau, bet jei vairuotojas susirgus ar sužeistas, kas tada? Esu matęs situaciją, kai maža sąskaita virto didžiulėmis nuostoliais. Asmeniškai, rengiant tarptautinį perkraustymą iš Klaipėdos į Lymm, labiau patikėčiau vidutinio dydžio ekspedicija, kuri turi savo vairuotojus, bet dar sugebą kalbėti žmogiškai, o ne grynai standartais.

Kuo šis maršrutas iš Klaipėdos į Lymm yra specifinis?

Specifika tame, kad tai ne tiesiog važiavimas per miestą. Ten yra keltas (paprastai Kielis-Klaipėda arba tiesiai į Angliją pro Švediją/Olandiją). O Lymm yra mažas miestelis netoli Voringtono, ten gatvės siauros, o Anglijos kelių sistemoje ne visada lengva privažiuoti dideliu sunkvežimiu net prie namų, jei ten yra statūs posūkiai. Dar ir Brexit pasitarnavo savo – dabar ten ne taip paprasta tiesiog „parvažiuoti“.

Ar užeinate su daiktais į butą ar paliekate lauke?

Standartas toks: jei yra galimybė įvažiuoti, įvažiuojame. Jei ne, turi nešioti peiliais. Vieną kartą turėjau klientą, kuris tikėjosi, kad nuvešime daiktus į penktą aukštą be lifto, nors sąskaitoje buvo parašyta „pristatymas iki durų“. Žodis „iki durų“ gali reikšti ir pirmojo aukšto duris, ne buto. Geriau visuomet iš anksto pasitikslinti arba užsisakyti darbininkų rankas, kai atvysite į Lymm.

Kas nutinka, jei pamesiu raktus ar uždarsiu butą?

Tai klasikinė bėda. Vairuotojas stovi prie durų, o jūsų nėra. Jei tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Lymm jau vyksta, o vairuotojas negali įeiti, jis pradeda laukti. Ir laukimas mokamas. Esu matęs, kaip žmonės praranda pusę dienos ieškodami raktų ar laukdami nėščių giminaičių. Reikia turėti atsarginę grandinę – kaimyną, kuris turi raktus, bent jau tokiose situacijose.

Pinigai ir apskaita (nesvarbu kiek, svarbu kiek)

Kiek maždaug gali kainuoti toks perkraustymas?

Noriu pasakyti tiksliai, bet negaliu. Kaina svyruoja kaip lietuve. Už 20 kubinių metrų su visais papildomais darbais gali tekti mokėti nuo 2 tūkst. eurų iki 4 tūkst. ir daugiau. Visko priklauso nuo to, kiek daugiausia pavojingų dalykų turite (pianinas, akvariumas) ir kokia būklė yra keliai. Anglų kuro kainos irgi nėra tos pačios. Tarkime, vidutinis butas iš Klaipėdos į Lymm peržengia 2500 eurų ribą, jei norite pilno pakavimo.

Kas daro didžiausią įtaką galutinei kainai?

Būtent tūris (kubatura) ir atstumas. O taip pat muitinės išlaidos, jei neturite ToR numerio (apie tai vėliau). Dar vienas dalykas – prieinamumas. Jeigu reikia naudoti mažesnę sunkvežimio platformą ar net nešiklius su liftu, kaina šokteln. Dar pastebėjau, kad kai kurios firmos uždirba būtent ant „neplanuotų“ išlaidų tokiuose maršrutuose kaip šis.

Ar galima gauti fiksuotą kainą?

Galima, bet ji dažnai būna padidinta, kad vadybininkas užsidengtų nugarą. Aš asmeniškai visada siūlau maždaug 10 proc. rezervą virš numatomos kainos. Fiksuota kaina yra gerai, tik reikia labai tiksliai nusakyti, kas įeina į ją. Ar ten įeina dėžių surinkimas? Ar pėsčiųjų kelias iki trečio aukšto? Paprastai tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Lymm siūlomas su galimybe keisti kainą priklausomai nuo fizinio krovinio svorio.

Ar imate mokesčius už lipdukus ar dėžutes?

Taip, tai nėra nemokama. Mediena brangsta. Kartais klientai stebisi, kad dėžė kainuoja 5–10 eurų, tačiau tai kokybiška, ne parduotuvės išmesta dėžė, kuri suyra nuo svorio. Lipdukai, pakavimo juosta – tai smulkmenos, bet jos sudaro apie 5–10 proc. visos sąskaitos. Tikrai nepamirškite paprašyti, kad dėžutes paliktų jums atgal, ten jos vertingos.

Ar reikia mokėti už transporto priemonės stovėjimą?

Anglijoje stovėjimas vietose, skirtuose sunkvežimiams, kaip ir Lymm apylinkėse, gali būti labai brangus. Jei vairuotojas privalo laukti, kol jums paruošsite vietą, laikmatį suka. Paprastai laukiama valanda-du įskaičiuota, bet visa kita – mokama. Tai tas dalykas, kurio žmonės neįsivaizduoja, kol negauna pranešimo „uždelstimas 4 valandos, x sumų“.

Kaip vyksta apmokėjimas – grynaisis ar pervedimas?

Daug kas nori grynais, bet vairuotojai dabar neima plokščių ar nėra jų patogu turėti (grobimo pavojus). Geriausia pervedimas. Įprasta praktika – 50 proc. ankstesnis avansas, likusią dalį – atlikus darbą. Aš visad rekomenduoju užmokėti tik tada, kai daiktai jau stovi vietoje Lymm ir nėra jokių trūkčių.

Dokumentai ir tų britų niuansai (tai svarbiausia)

Kokius dokumentus reikia turėti išvykstant iš Lietuvos?

Reikės asmens dokumentų, daiktų inventoriaus sąrašo (packing list) ir, svarbiausia, ToR01 formos, jei norite nemokamai įvežti daiktus į JK. Be to, jei vežate transporto priemonę, jos techninį passą. Sąrašas turi būti tikslus, kitaip muitininkai gali pradėti kaboti. Tiesa, klaipėdiški muitininkai dažniau tikrina ką vežate į šalį (narkotikus/alkoholį), o britai labiau stebi, kas atvažiuoja pas juos.

Ar dabar po „Brezito“ sudėtingiau su muitinės?

Žodžiu, taip. Anksčiau buvo tik „važiuok“. Dabar tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Lymm reikalauja perbraižymo pro britų muitinę (HMRC). Reikia pateikti importo deklaraciją. Dažnai klientai mano, kad logistikos firma viską padarys, bet jums taip pat reikia būti pasiruošus pateikti duomenis apie save ir daiktus. Kartais tai užtrunka ilgiau nei pati kelionė.

Kas tas Transfer of Residence (ToR)?

Tai viena svarbiausių abraakadabrų, kurią reikia gauti iš HMRC (britų mokesčių tarnybos) prieš vykstant. Ji leidžia nemokamai (be PVM ir mokesčių) įvežti asmeninius daiktus. Be šio numerio gali tekti sumokėti 20 proc. PVM nuo viso krovinio vertės. Taip, netgi nuo seno sofos. Tai ilgas procesas, reikia užpildyti formą internete, tai darykite bent mėnesį iki išvykimo.

Ką daryti, jei britai nustos daiktus sienoje?

Būna. Jei trūksta dokumentų arba sąraše parašyta „viena kėdė“, o omenyse yra „kampinis baras“, jie gali atiduoti daiktus tik gavus mokesčius ar baudą. Kartais reikia įrodyti, kad daiktai naudoti ne mažiau 6 mėnesių. Pasitaikė atvejis, kai vairuotojas nebegalėjo laukti, teko daiktus perkrauti į sandėlį Londone, o tai dar papildomai kainavo pinigus. Geriausia viską pasirūpinti iš anksto.

Ar reikia deklaruoti kiekvieną knygą ir šlepetę?

Ne iš karto, bet sąrašas turi būti išsamus. Nereikia rašyti „3 poros kojinių“, verčiau „drabužiai, apie 20 kg“. Tačiau brangiausi daiktai (kompiuteriai, brangūs laikrodžiai, juvelyriniai dirbiniai) turi būti išvardyti atskirai su serijiniais numeriais ir apytikslė verte. Tai taip pat apsaugo jus draudžiant, jei kas dingsta kelyje tarp Klaipėdos ir Lymm.

Ar reikia vertimo į anglų kalbą?

Paprastai inventoriaus sąrašas turi būti anglų kalba. Britų pareigūnai nesikalba lietuviškai ir net nenori bandyti suprasti. Mūsų vadybininkai tai padaro, bet jei darote patys, nenaudokite „Google Translate“ tiesioginio vertimo, gali gautis keistenybių, kurias supras kaip kontrabandą. Vieną kartą buvo parašyta „mėsos kaminas“, nors buvo kalbama apie suvenyrą – neilgai trukus keistėmės aiškinimams.

Daiktai, baldai ir jų saugumas

Ar turite supakuoti viską pats ar tai daro vairuotojai?

Galite rinktis. Pilnas pakavimas – kai mes atvykstame, viską įrangiame į dėžes, olandiškas antklodes (specialios dedeklės). Dalinis pakavimas – tik lūžtantys daiktai. Aš strongly rekomenduoju pasirūpinti pakavimu bent jau pačiam, tačiau jei norite, kad tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Lymm būtų be jūsų nervų, mokėkite už mus. Mes žinome, kaip supakuoti vitriną, kad ji neplyštų važiuojant per duobes Anglijoje.

Ką daryti su pianinu ar dideliu sekcijos stalumi?

Pianinas – tai atskira istorija. Jis ne tik sunkus, jis jautrus. Reikia specialių juostų, kartais net kėdžių keltuvo. Dideli staliai gali būti išardomi, bet visada įsivaizduoju situaciją, kai neįmanoma surinkti atgal. Geriausia šiuos dalykus aptarti iš anksto, o ne vairuotojui rodyti jį iššokus iš sunkvežimio (čia tikrai gali būti problema).

Ar jūsų apdrausta manęs sena sofa? Kas jei ji plyš?

Firmai turi būti atsakomybės draudimas (CMR draudimas), bet jis dažnai ribotas (pvz., 10 SDR už kg). Reikia pasitikslinti, ar draudžiamas ir „gėdingas“ daiktų pažeidimas (pvz., nuplyšęs audinys), ne tik smarkus sužalojimas. Jei jums sofa brangi, verta papildomai ją apdrausti. Aš vis saku – draudimas yra dėl ramybės, ne todėl, kad tikėjatės įvykio.