Tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Immingham: kas tikrai laukia kelyje ir ką reikia žinoti

Sunku įsivaizduoti didesnį stresą nei kai reikia išsikraustyti gyventi į kitą šalį, ypač kai kalbame apie Jungtinę Karalystę. Esu šioje srityje beveik dvidešimt metų ir matęs viską – nuo taikaus baldų plaukiojimo jūra iki tų situacijų, kada norėtųsi pasislėpti po akmeniu. Tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Immingham atrodo kaip paprasta maršruto logistika, tačiau tikrovėje tai yra sudėtingas ritmas, kuriame viena klaida gali kainuoti nemažai nervų ir pinigų. Čia ne tik apie vairuotojus, kurie vairuoja sunkvežimius, tai apie dokumentus, muitinę, audras ir tai, kaip klientai dažnai pervertina savo galimybes arba, atvirkščiai, baiminasi per daug. Šiandien pasikalbėsime tiesiogiai, be reklamų ir „turinio kūrėjų“ šypsenų, tikrai išaiškindami, kaip tai vyksta iš vidinės pusės.

Kainos, pinigai ir laiko sąnaudos

Kiek maždaug gali kainuoti toks kelionės paslaugų kompleksas?

Čia viskas labai judri. Tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Immingham kainuoja nuo tūkstančio eurų, bet tai labai apytikslis skaičius. Jei turi tik kelias dėžes su knygomis, tai gali būti ir pigiau, bet jei reikia vežti visą trijų kambarių butą su pianinu, kaina šuoliais aukštyn. Taip pat įtakos turi kuras – šiandien jis brangus, rytoj gali pigėti (arba dar pabrangti). Be to, Immingham yra didelis uostas, todėl ten vietos mokesčiai gali būti aukštesni nei mažesniuose terminaluose. Visada rekomenduoju prašyti fiksuotos kainos, kad nesišoktum iš odos, kai degalai pasikeičia.

Kodėl kainos skiriasi taip stipriai tarp skirtingų vežėjų?

Nes kiekvienas skaičiuoja kitaip. Vieniems į kainą įeina viskas: pakavimas, iškrovimas, draudimas, net kavos virimas. Kitiems – tik „nuo A iki B“ vairuotojo darbas. Dar yra tokių „pavienių vairuotojų“, kurie važiuoja be firmos, jie gali pasiūlyti žemiau, bet jei pas jus ką nors sudaužys... geros dienos. Taip pat svarbu, ar tai yra dalinis krovinys, ar pilnas furgonas. Jei turi tik 5 kubinius metrus, gali mokėti mažiau, nes tą vietą pridės kitiems klientams. Tačiau tada laukimas ilgesnis, kol jis surenka visą furgoną.

Ar galima kažkaip sutaupyti neprarandant kokybės?

Žinoma, pagrindinis būdas – elgtis protingai dėl datų. Jei gali perkraustytis ne vasarą, o rudenį ar žiemą, kai mažiau žmonių nori keliauti, kainos gali kristi dešimtimis procentų. Taip pat, jei pats sugebi viską supakuoti į dėžes (gerai, ne tiesiog mesti į maišus), tai sutaupysi pakavimo paslaugų. Bet čia būk atsarges, nes jei kažką blogai supakuosi ir tai suges per perkėlimą, draudimas to nepadengs. Dar vienas dalykas – neskubėk. Jei turi laiko, lauk dalinio krovinio, tai bus pigiau nei skubus individualus reisas.

Kiek laiko užtrunka visas procesas nuo užsakymo iki iškrovimo Anglijoje?

Įprastai tai trunka nuo savaitės iki trijų savaičių. Viskas priklauso nuo to, kada turime laisvą vairuotoją. Jei užsakyti iš anksto, tai gali būti greičiau. Patys tranzitas (važiavimas) trunka mažiauiai – 2-3 dienos, atsižvelgiant į keltų grafiką iš Klaipėdos (paprastai per Kylą arba tiesiogiai į UK, priklauso nuo maršruto). Bet daugiau laiko praleidžiama surinkant krovinius, organizuojant dokumentus ir laukiant, kol vairuotojas išsiruoš. Kartais įvyksta nenumatyti dalykai, pavyzdžiui, techninė gedimas arba audra jūroje, tai viską uždelia.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

Deja, yra. Pirmiausia tai yra „vietos“ mokestis Immingham uoste už ilgesnį stovėjimą, jei vairuotojas pavėluoja iškrauti. Taip pat gali būti mokestis už sunkvežimio prieigą prie miesto centro, jei turi butą Londono centre (nors Immingham toli, bet vėliau tenka vežti toliau). Dar vienas dalykas – muitinės sandėliavimo mokesčiai, jei dokumentai bus neteisingi. Ir dar, žinoma, palūkanos, jei atsiskaitysi ne iš karto. Visada klausk apie galimas papildomas išlaidas, kad nesiustumt.

Kaip mokėti: grynaisis pinigais, pavedimu ar kortele?

Geriausia pavedimu, kad liktų pėdsakai. Vairuotojai dažnai nemėgsta grynųjų, ypač didelėmis sumomis, dėl saugumo. Kortelėmis mokėti retai kas priima dėl didelių komisinių. Dažniausiai reikalaujama avanso (depozito), kad užtikrintum, kad tikrai nori šios paslaugos ir neatsisakysi paskutinę minutę. Likusią dalį mokėti tada, kai krovinys pasiekia vietą arba prieš išsiuntimą – tai derinama individualiai. Būk atsarges su tais, kurie prašo viską sumokėti grynaisiais ir be sąskaitos.

Dokumentai, muitinė ir „biurokratinis siaubas“

Kokius dokumentus būtina turėti norint išvykti iš Lietuvos?

Pagrindinis dalykas – krovinio deklaracija (EXS arba kita, priklausomai nuo to, kaip vežama). Jei turi naujų daiktų, reikės PVM deklaracijos, jei senų (asmeninių daiktų perkėlimui) – T2L arba atitinkamo sertifikato, kad nereikėtų mokėti muito. Be to, būtinas sąrašas su visais daiktais (inventoriaus sąrašas). Jis turi būti tikslus, kitaip muitininkai galvoja, kad tu kažką kontrabanduoja. Dar reikės asmens dokumento kopijos. Be šių dokumentų, vairuotojas neišvažiuos iš Klaipėdos uosto.

Kaip Brexit pasikeitė dokumentų reikalavimus?

O, tai buva chaosas. Anksčiau važiuodavai kaip per savo kiemą, dabar reikia pilnos muitinės procedūros. Reikia deklaruoti viską, net jei tai tavo seni batukai. Be to, jei esi ES pilietis, dabar reikia vizų ar leidimų gyventi, jei nori važiuoti su savo daiktais (nors daiktus vežti gali bet kas, bet vairuotojai turi savo reikalavimus). Dokumentų gavimas užtrunka ilgiau, klaidų kaina aukštesnė. Dabar tas tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Immingham yra daug sudėtingesnis biurokatiškai nei prieš 5 metus.

Kas yra T2L dokumentas ir ar jis visada būtinas?

T2L tai dokumentas, kuris patvirtina, kad prekė yra gautos ES rinkoje ir jos buvo mokėtas mokesčiai (jei reikėjo). Jis labai svarbus, jei nesi pilnai įregistruotas verslas ir nori išvengti PVM mokesčio JK. Asmeniniam perkraustymui dažnai naudojame Transfer of Residence (ToR) numerį, bet T2L vis dar gali prireikti tam tikroms prekėms, pavyzdžiui, transporto priemonėms arba brangiems daiktams, kuriuos nusipirkai prieš daugiau nei 6 mėnesių. Geriau pasikonsultuoti su brokeriu, nežaisk šitą loteriją.

Ar reikia muitinės brokerio, ar galiu susitvarkyti pats?

Gali pats, jei turi daug laisvo laiko ir nori išprotėti nuo formų. Muitinės sistemos yra sudėtingos, o po Brexit jos dar labiau užsifiksavusios. Vien klaida skaičiuose gali užšaldyti krovinį Immingham uoste savaitėms. Brokeris žino visus triukus ir kodus. Asmeniškai aš visada rekomenduoju brokerį, nes tai sutaupo nervų. Jis užims 50-100 eurų (arba daugiau, priklausomai nuo sudėtingumo), bet tau nereikės miegoti prie kompiuterio vėlai naktį bandant suprasti, kas yra „Customs Handling of Import and Export Freight“.

Kas nutinka, jei pamiršiu nurodyti ką nors sąraše?

Tada prasideda malonumai. Muitinė gali nubausti piniginę bauda arba konfiskuoti daiktą (nors retai atima sofą, dažniau reikalauja mokėti mokesčius ir baudas). Jei pamiršai nurodyti brangų kompiuterį, gali tekti mokėti PVM ir muito kaip už naują prekę. Kartais gali tekti atiduoti daiktą arba jį sugrąžinti atgal (kas kainuoja milžiniškus pinigus). Geriau parašyti per daug, nei per mažai, net jei atrodo kvailai rašyti „3 senos šluostės“.

Ar galiu vežti maistą ir gėrimus asmeniniam naudojimui?

Gali, bet yra ribojimai. Mėsą ir pieno produktus į JK vežti draudžiama (arba labai ribotai), tai yra griežta taisyklė. Vaisius ir daržoves galima, bet jei turi daug, gali klausti, kodėl tiek daug bulvių. Alkoholio ir cigaretės turi savo limitus – jei viršyji, reikės mokėti mokesčius. Kartais žmonės bando vežti dešrelę senei, bet muitinės šunai (rentgeno aparatai) tai visada pamato. Geriau suvalgyk viską čia, Lietuvoje.

Pakavimas, krovinys ir fizinis darbas

Ar reikia pirkti dėžes iš perkraustymo firmos, ar galiu rasti pats?

Gali rasti pats, parduotuvėse („Maxima“, „Rimi“) dažnai duodamos nemokamai, jei paprašai. Tačiau tų dėžių kokybė vargu ar tinkama sunkiems daiktams. Firmos dėžės yra stipresnės, vienodo dydžio, todėl lengviau krauti į furgoną (kaip lego kaladėles). Jei turi brangų daiktų, geriau netaupyti ir nupirkti specialias dėžes. Taip pat reikės burbulių plėvelės, pakavimo juostos (nupirkk daugiau, nei manai, kad prireiks).

Kaip teisingai supakuoti lėtus daiktus, pvz., indus?

Lėtus daiktus reikia įdėti į dėžes vertikaliai, ne gula, kaip padėvėtas. Tarp jų reikia uždėti popieriaus arba burbulių. Labai svarbu padaryti „užpildą“ apačioje ir viršuje, kad indai nešoktų. Kartais žmonės uždaro dėžę, ji viduje skamba kaip vargonai – tai blogai. Dar viena klaida – dėti per daug indų į vieną dėžę. Ji tampa tokia sunkia, kad ją neįmanoma pakelti (ir vairuotojas gali atsisakyti ją nešti, nuspręsdamas, kad ten akmenys).

Ar firma atsiima ir išmontuoja baldus?

Dauguma firmų tai daro. Tai įeina į standartinį komplektą. Jie atvyksta, išsuka lovas, spintas, atskiria stalus. Tai yra dėl to, kad surinkti baldai užima daugiau vietos ir yra labiau pažeidžiami. Jei turi seną, senukus baldus, kurie gali suirti, geriau pasakyti apie tai iš anksto. Kartais tenka juos sustiprinti arba specialiai uždėti. Vairuotojai moka tai daryti, jie turi savo įrankius.

Kaip elgtis su technika: televizoriais, kompiuteriais?

Geriau turėti originalią pakuotę, jei dar ją laikai. Jei ne, reikia uždaryti į storą putų plastiką arba dėžę su daug užpildo. Labai svarbu pažymėti, kad yra stiklas (kad nekąstų peiliu). Kompiuterius (stacionarius) reikia išjungti ir, jei įmanoma, išimti vidinius komponentus (diskus), nors dažniau paliekami kaip yra, tik užsekami. Atsimenu vieną atvejį, kai klientas padėjo monitorių ant viršaus be apsaugos, ir jį užgriuvė kiti dėžės... buvo liūdna.

Ar galima vežti augalus į Angliją?

Dabar, po Brexit, tai labai sudėtinga. Yra griežti apribojai dėl kenkėjų. Nedidelius kambario augalus galima bandyti vežti, bet turi būti be žemės (šaknys plautos).