Tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Hailsham: ką tikrai laukia kelionėje per Lamanšą

Žinai, aš šitoje srityje jau beveik dvidešimt metų maudžiuosi, ir vis vien kiekvienas kartas, kai reikia organizuoti tokį maršrutą, duoda mažai nervų. Tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Hailsham nėra tas pats kas važiavimas į Lenkiją ar net Vokietiją – čia susiduri su jūra, su tuo pragarišku Britų terminalu ir, aišku, su visokiaisiais dokumentais po „Brexit“. Dažniausiai žmonės galvoja, kad tiesiog užkrauname baldus ir važiuojame, bet realybėje tai yra sudėtingas mazgas. Turiu pasakyti, kad Hailshamas yra ganėtinai toli nuo uostų, Rytų Sasekse, todėl reikia gerai apskaičiuoti laiką, kad vairuotojas neprasitartų ir neprireiktų miegoti kelyje be poilsio. Čia ne tik apie krovinius, kalbame apie tavo ramybę.

Kaip viskas vyksta ir kiek laiko užtrunka

Kiek laiko užtrunka tas kelias į Hailshamą?

Tai labai priklauso nuo to, ką vairuotojas numato poilsio grafike, bet vidutiniškai tai apie 3–4 dienos, jei viskas eina kaip laikrodis. Važiuojame per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją ar Prancūziją, tada keliame į keltą arba tunelį, o paskui dar visą Angliją kertame į pietryčius. Kartais įvyksta situacijų, kai vairuotojas užstringa Kalėjose prie muitinės, tada gali pavėluoti ir para, tačiau įprastai stengiamės patraukti taip, kad būtume tiksliai laiku. Žinoma, jei reikia skubiai, tai reikia tartis iš anksto, bet ne visada įmanoma priversti vairuotoją laužyti poilsio taisykles.

Ar galima tą padaryti greičiau nei per tris dienas?

Teoriškai galima, jei važiuoja dvi ekipažai viename automobilyje, tai taip vadinamas „double crew“ režimas, bet toks tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Hailsham kainuos gerokai brangiau. Paprastai vienas vairuotojas tiesiog fiziškai negali važiuoti 24 valandas per parą, nes yra griežtai reglamentuojama, ir stebėtojai ant kelių tikrai nemiegoja. Taip pat yra rizika, kad ant kelių bus didžiulės spūstys, ypač aplink Briuselį arba Londoną, kuriose gaištami valandos. Taigi, greičiau galima, bet tada turi būti pasirengęs už tai sumokėti dukart daugiau.

Kurį maršrutą geriau rinktis – per Kėlius ar per Roterdamą?

Sakyčiau, kad į Hailshamą patogiau važiuoti per Doverį, nes tada mažiau važiuojama po Anglijos kelių, nors ir Kalėje gali būti didelės eilės. (Nors prieš tai galvojau, kad Roterdamas geresnis, bet Hailshamas vis tiek labiau į pietus, todėl Doveris vis tik logiškiau). Roterdamo tunelis ar keltas gali būti brangesnis, o tas britų terminalas prie Doverio kartais būna tikras chaosas, ypač kai vyksta streikai. Bet vairuotojai dažniau mėgsta Doverį, nes ten artiau tos jūros perkelimo vietos prie galutinio tikslo, mažiau degalo suvartojama po išlipimo.

Ar vairuotojas gali atvežti daiktus tiesiai į namus?

Taip, tai yra standartinis dalykas, jeigu tavo namai Hailshame yra pasiekiami sunkvežimiu, o ne kokiais siaurais kaimo keliais. Turiu omenyje, kad Anglijoje daugelis gyvenamųjų kvartalų yra statyti taip, kad ten didelis „volvo“ ar „scania“ su priekaba tiesiog negaliuvažiuoti – per siauri vartai arba aklavietės. Tada reikia organizuoti perkrovimą į mažesnę mašiną, kas papildomai kainuoja ir užtrunka. Geriausia iš anksto nufotografuoti važiavimą prie namų ir atsiųst mums, kad įvertintume, ar ten reikės „shuttle“ paslaugų.

Kas nutinka, jei vairuotojas užstringa užsienyje?

Tuomet turi tiesiog laukti, nors tai ir nepatogu, kai jau susirinkti visi daiktai ir laukiate bute tuščią. Mes visada stengiamės sekti vairuotojus per GPS, bet kartais įvyksta techninės gedimai arba avarijos, kurios nulemia laiką. Vieną kartą mums vairuotojas sugedo Vokietijoje, ir teko jo laukti visą dieną, kol atvyko mechanikas. Tokiu atveju mes visada informuojame klientą, bet reikia suprasti, kad mes negalime padaryti stebuklo, jei mašina nebevažiuoja.

Kainos ir piniginiai klausimai

Kiek vidutiniškai kainuoja toks kelias?

Nėra vienos kainos, nes viskas priklauso nuo tūrio, bet jei kalbame apie standartinį buto perkraustymą, tai tai gali svyruoti nuo 1500 iki 3000 eurų. Tiesą sakant, tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Hailsham brangesnis nei perkraustymas į Vokietiją dėl to keltų ir britų dokumentų mokestčių. Jei turi ką nors ypatingo, pvz., pianiną, kuri reikia kelti su kranu, kaina šokteli aukštyn. Taip pat įtakos turi tai, ar reikia pakavimo paslaugų, ar pats susipakavai.

Kodėl kainos tiek skiriasi tarp skirtingų firmų?

Tai yra klasikinis klausimas, ir čia dažnai pasitaiko „kišenių“ – kai kurios firmos tiesiog nurodo mažą kainą, kad pritrauktų klientą, o paskui prideda papildomus mokesčius už keltus, už pakavimą arba iškrovimą. Aš visada sakau – žiūrėk ne tik į galutinę sumą, bet į tai, kas įeina į ją. Mūsų atveju stengiamės dėlti visas išlaidas iš karto, bet kai kurie brokeriai daro taip, kad atrodo pigu, o paskau klientas gauna sąskaitą už keltą, kurią turi mokėti atskirai vietoje.

Ar reikia mokėti už keltą atskirai?

Tai priklauso nuo susitarimo, bet dažniausiai kaina, ką tau pateikiame, jau įskaitia bilietus vairuotojui ir mašinai. Kartais yra išimčių, kai klientas nori savo nuožiūra rasti bilietus (kas beveik neįmanoma dėl specifinių krovinių reikalavimų), bet tada mes neatsakome už vėlavimus. Geriau leisk mums tai sutvarkyti, nes mes turime sutartis su keltų kompanijomis ir gauname nuolaidas, kurias individualiai gauti būtų neįmanoma. Taip pat reikia atsiminti, kad keltų kainos svyruoja priklausomai nuo degalo kainos.

Kas dėl depozito arba avanso?

Standartinė praktika yra tokia, kad reikia sumokėti apie 30 proc. avanso, kad užsakyta data būtų užfiksuota ir mes galėtume užsakyti keltą. Be avanso mes nejudinam, nes laisvų vietų ant keltų, ypač vasarą, būna labai mažai. Likusią sumą reikia apmokėti tada, kai daiktai pasiekia tikslą arba prieš išvežimą, tai jau sutarties reikalas. Avansas nėra grąžinamas, jei tu atšauki perkraustymą paskutinę minutę, nes mes jau esame sukęs pinigus už bilietus.

Ar galima sumokėti grynaisiais pinigais vairuotojui?

Techniškai galima, bet labai nepatarau, ypač kai kalbame apie didelias sumas, tokiuose maršrutuose kaip tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Hailsham. Vairuotojai negali nešti sau su savo didelių sumų grynaisiais dėl saugumo – jie gali būti apiplėšti arba tiesiog prarasti pinigus. Geriau viską padaryti bankiniu pavedimu, kad būtų įrodymų apie mokėjimą. Kartais vairuotojai gali priimti nedidelę sumą rankomis už arbatpinigius, bet už visą perkraustymą tai neapsimoka.

Ar yra kažkokių paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

Žinoma, yra dalykų, kuriuos sunku numatyti iš karto, pavyzdžiui, jeigu tūris daiktų pasirodo didesnis nei planavome, tuomet kaina didėja. Taip pat gali būti mokestis už užstatą (congestion charge) arba už važiavimą į Londono zoną, jei ten reikėtų pavažiuoti. Mūsų įmonė stengiamės apie tai kalbėti iš anksto, bet yra firmų, kurios tyčia tylėja, o paskaičiuoja papildomai už kiekvieną laiptą arba už kiekvieną metrą nuo mašinos iki durų. Visada klausk apie tai detaliai.

Dokumentai, muitinė ir britų niuansai

Kokius dokumentus reikia turėti išvykstant iš Lietuvos?

Svarbiausias yra tų daiktų sąrašas, kurį mes sudarome, jis turi būti pasirašytas ir, jei įmanoma, verčiamas į anglų kalbą. Be to, reikia asmens dokumento, pagal kurį vykstate (pasas arba ID kortelė), o jei važiuoja ne savininkas, o tėvai ar kiti giminaičiai, reikia notarinio leidimo. Be to, jei perkraustote ne asmeninius daiktus, o komercinį krovinių, tai visai kita istorija – reikia kvitų ir Muitinės deklaracijos EX-1. Asmeniniam perkraustymui nereikia jokių sudėtingų eksporto deklaracijų, jeigu tai ne nauja technika.

Kas tas ToR01 numeris ir ar jis man reikalingas?

Tai yra labai svarbus dalykas dabar, kai mes nebe ES. ToR01 (Transfer of Residence) numeris leidžia atvežti daiktus į JK be mokesčių (PVM ir importo mokesčio), jeigu ten gyvensi ilgiau nei 12 mėnesių. Be šio numerio britų muitinė gali apmokestinti tavo baldus, net jei jie jau naudoti. Dokumentą reikia užpildyti internetu prieš važiuojant, tai nemokama, bet užtrunka laiko, kol jį patvirtina. Vieną kartą klientas užmiršo tai padaryti, ir teko mokėti brangius mokesčius už sofą, tai buvo nerealu.

Ar britų muitinė tikrina kiekvieną mašiną?

Ne, ne kiekvieną, tačiau patikrinimai tapo dažnesni po „Brexit“, ypač jei mašina atrodo įtartai arba vairuotojas nesugeba papasakoti, ką veža. Jei turi ToR01 numerį ir tvarkingą inventoriaus sąrašą, dažniausia tiesiog leidžia praeiti. Bet jei sąraše parašyta „baldai“ labai bendrą prasme, gali sustabdyti ir prašyti atidaryti priekabą. Tai užtrunka valandą, dvi, ir dar gali būti bauda, jei randa kažką, ko nėra sąraše, pvz., alkoholio virš leistinos normos.

Ar galiu vežti maistą ir gyvūnus?

Maistas, ypač mėsos ir pieno produktai, iš ES į JK dabar griežtai ribojamas, netgi dėl asmeninio vartojimo – jei rasi dešrą, gali konfiskuoti ir baudą užrašyti. Gyvūnus vežti galima, bet reikia specialaus veterinarijos paso, mikročipo ir rabies skiepų, be to, reikia užsakyti vietą kelyje gyvūnui (ne visi pervežėjai tai leidžia). Mano patirtimi, gyvūnai dažnai keliauja atskirai, per specializuotas gyvūnų pervežimo firmas, nes vairuotojui su sunkvežimiu negalima su jais važiuoti į keltą kaip keleiviui.

Kas nutinka, jei pamiršau ką nors įrašyti į sąrašą?

Jei tai smulkmenos, kaip šepetys ar keletas indų, paprastai nieko nepasakys, bet jei tai brangus telefonas arba technika, gali būti problema. Muitinė turi teisę konfiskuoti daiktus, kurie nėra deklaruoti, arba įpareigoti sumokėti mokesčius nuo jų vertės. Geriau būti sąžiningas ir parašyti viską, netgi tą seną dviratį, kuris stovi rūsyje, nei vėliau aiškintis, kodėl jis nebuvo užrašytas. (Nors vienas klientas taip ir neįrašė savo motociklo, ir vairuotojas vos nebuvo sulaikytas, tai tikras stresas).