Tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Ferndown: Ką reikia žinoti, kad nenukristum iš proto

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir mačiau viską – nuo tai, kaip žmonės bando susitraukti su visais savo gyvenimais viename „Fiat“ 126p, iki tų, kurie pervežia po vieną porą batų vokiškame dėžėje. Tačiau tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Ferndown yra specifinis dalykas. Tai ne tik paprastas važiavimas taip sakykant A tašką į B tašką, nes čia suksis jūros, Britanijos muitinės (kurios po „Brexit“ tapo dar keistesnės) ir ilgos valandos vairuojant kairiapjūvių šalyse. Žmonėms dažnai atrodo, kad tiesiog iškviečiate furgoną, jis pasikrauna ir važiuoja, tačiau realybėje yra daugiau niuansų, kurie gali apkarpyti jūsų biudžetą ar nervus. Štai paprastas, beveik „gatvės lygio“ vadovas, kaip tai vyksta iš vidaus.

Bendrai apie tą šlamštą ir procesą

Kiek laiko užtrunka toks kelias į Angliją?

Viskas priklauso nuo to, ką vairuotojas gėrio prieš tai (juokauju, tik dalį), tačiau įprastai tai trunka apie 3–4 dienas. Jei viskas eina kaip laikrodis, iš Klaipėdos važiuojame į Kylą arba Travemiundę, tėva per Europą iki Kalė arba Dunkerkas, pereina (arba plaukia) per kanalą ir važiuoja iki Ferndown, Dorsete. Tačiau jei įvyksta eismo įvykis arba sulaiko muitinėje, gali užtrukti ir savaitę. Geriau turėti atsarginę dieną.

Ar brangu yra toks perkraustymas?

Kainos šiuo metu šokinėja kaip kiškiai, nes degalai brangsta, o keltų bilietai į Britaniją dabar yra beveik auksiniai. Tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Ferndown kainuos nuo tūkstančio eurų, jei tai tik nedidelis kiekis daiktų daliniame krovininyje, ir gali siektė keletą tūkstančių, jei reikalingas pilnas 20 ar 40 pėdų konteineris. Neklauskite „kodėl taip brangu“, pažiūrėkite į kuro kainas lentelėje degalinėje.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai – galite, jei yra vietos (pvz., kabinos dvivietė), tačiau dauguma firmų to nedaro dėl draudimo arba tam, kad vairuotojas galėtų ilsėtis be pašalinių akių. Be to, kelionė per jūrą keltu gali būti ilga ir nuobodi, o vairuotojui tenka laikytis poilsio režimo. Geriau nuskristi lėktuvu ir palaukti Ferndown, o ne praleisti tris paras sėdint šalia vyrą, kuris nori tikrai kalbėti apie savo traktorių ūkį.

Kas daroma, jei aš neturiu pakuočių?

Mes visada galime pasiūlyti pakavimo paslaugas. Turime dėžių, burbuliukų, lipnių juostų. Vieną kartą klientas norėjo viską susitraukti senais laikraščiais, kurie rūko, tai teko aiškinti, kad tai blogas idėja. Geriau mums pasakyti iš karto, kad mes atvežtume naujas, tvirtas dėžes, nei paskui rinkti sugriuvusius servingius ant kelio.

Ar saugu duoti daiktus nežinomam žmogui?

Žinoma, yra juodų avinų, kaip ir visur, bet jei dirbate su rimta kompanija, turite sandorio numerį ir draudimą. Aš asmeniškai visada patariu užfiksuoti brangius daiktus (nešiojamus kompiuterius, juvelyrinius dirbinius) ir vežti juos su savimi rankiniame bagaže. Nekelkite pinigų ar dokumentų furgone – tai kvestas bėdai.

Dokumentai, muitinė ir britų biurokratija

Kokius dokumentus reikia tur�ti išvykstant iš Lietuvos?

Pagrindinis dalykas – tai perkraustymo inventorius (packing list). Jis turi būti detalus, nebe „dvi dėžės su drabužiais“. Muitininkai mėgsta, kai parašyta „3 vėliavos, 10 porų batų, 1 virdulys“. Be to, reikia asmens dokumento, o jei važiuoja ne savininkas – dar ir notarinio pavedimo (arba raštiško leidimo), kad jis turi teisę vežti turtą per sieną.

Ar tiesiog važiuojam per sieną be sustojimų?

Su Lietuva ir Lenkija daugmaž taip, ES viduje daugiau mažiau aišku, tačiau kai įveikiate Jungtinę Karalystę, ten sustojimas privalomas. Po „Brexit“ Britanija nebe ES, todėl reikia deklaruoti visus daiktus, kurius vežate į šalį. Jei nieko nepasakysite, o rastų, kad vežiate naują kompiuterinę techniką prekybai, gali būti nemalonumai.

Kas tas TOV dokumentas, apie kurį visi kalba?

Tai „Transfer of Residence“ leidimas, leidžiantis atvežti daiktus į JK be muito (PVM) ir mokesčių, jei ten gyvensite bent 12 mėnesių. Tai šauni dalykėlis, bet gana daug popierizmo. Jei jo neturite, gali tekti sumokėti muito mokestį už naujus daiktus. Vienas klientas pamiršo tai padaryti ir teko mokėti už savo naują dviratį beveik 200 svarų.

Ar reikia versti inventorius į anglų kalbą?

Labai rekomenduoju. Britų muitininkai nelabai moka lietuviškai, o jei jie pamatys neaiškius rašmenis, gali tiesiog atidaryti furgoną ir pradėti braižyti. Versti į anglų arba vokišką (jei važiuojate per Vokietiją) – tai investicija į jūsų nervus. Nekantrausiuju kiekvieną kartą, kai gaunu lietuvišką sąrašą su klaidomis.

Kas nutinka, jei pamiršau ką nors įrašyti į sąrašą?

Jei tai nedidelis dalykas, pvz., dantų šepetėlis, tikriausiai nieko. Bet jei tai televizorius ar brangus baldas, gali būti įtarimų dėl kontrabandos arba apgavysčių. Geriau parašyti „vienas dėžutė su miškais buitinės technikos“ ir apibūdinti, nei slėpti. Muitinė turi tokius akis, kad matys net pro sienas.

Kainos, pinigai ir nepageidaujami siurprizai

Kuo ypatingas kainos sudėtis?

Kainą sudaro: darbas (pakavimas/ikraunimas), kuras, keltų bilietai (labai svarbu!), ir galbūt sandėliavimas, jei atvykstate anksčiau. Taip pat yra „London congestion charge“, jei ten reikės važiuoti pro centrą, nors į Ferndown tenka važiuoti apeiti, bet vis tiel užkietavusių vietų gali būti. Už kiekvieną kilometrą mokama, todėl toliau – brangiau.

Ar kaina pasikeis, jei man reikės daugiau vietos nei planavau?

Taip, tai dažniausia problema. Klientas sako „man tik 10 dėžių“, o paskaičiuojame, kad išeina 20, nes dėžės yra didelės, arba baldai neįtelpa. Tada reikia skambinti ir ieškoti kitos mašinos arba papildomai krauti. Tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Ferndown reikalauja tikslumo, todėl geriau pervertinti, nei nuvertinti.

Kas yra „ilgalaikis“ mokestis?

Kai kurių firmų tai yra mokestis už tai, kad jų furgonas ar konteineris laikomas jūsų kieme ilgiau nei valandą ar dvi. Jei Ferndown namuose sunku privažiuoti, reikės nešti per toli arba naudoti liftą, tai gali būti papildomai apmokestinta. Už viską, kas už standartinio 1 valandos darbo, reikia mokėti.

Ar galima apmokėti atvykus į vietą?

Nerekomenduoju. Profesionalios perkraustymo kompanijos visada ima išankstinį apmokėjimą bent dalį (pvz., 50 proc.), o likutį – prieš iškraunant arba kai daiktai jau yra saugiai sandėlyje. Jei atvykstate ir sate „o, aš neturiu pinigų dabar“, vairuotojas tiesiog gali užrakinti mašiną ir važiuoti toliau, o jums teks spręsti teismus.

Ką daryti, jei pasiūly kaina per žema?

Bėkite. Jei kas nors siūlo pervežti visus jūsų daiktus į kitą šalį už pusę rinkos kainos, tai arba jie vogs degalus, arba jūsų daiktai nukeliaus į kitą adresą (pvz., į juodąją rinką). Geriau sumokėti daugiau, bet gauti garantiją, kad sofa atvyks, o ne bus parduota „eBay“ kaip naudota.

Pakavimas, baldai ir „gyvųjų“ istorijos

Ar galiu pakrauti pats, kad taupyčiau?

Galite, bet tada atsakomybė už sugadintus daiktus – jūsų. Jei mes pakruoam ir mes sulaužome, mes mokame. Jei jūs pakruojate ir vyniojate vazą į laikraštį, ji suskyla, tai ne mūsų problema. (Beje, laikraščiai dažnai palieka rašalus ant stiklo, vėliau sunkiai nuvaloma, tai nenaudokite jų).

Kaip elgtis su baldais, kurie neina išmontuoti?

Kai kurie sofos ar spintelės yra monolitai. Tada arba bandoma išmontuoti kojas/nugara, arba, jei neina, užrašoma „neišmontuojama“. Viskas priklauso nuo to, ar ji įeis pro duris. Vieną kartą teko įvežti pianiną pro langą, nes durys buvo per siauros, tai ten buvo šou.

Ar galima vežti augalus į Angliją?

Dabar, po „Brexit“, tai labai apribota. Jei turite kaktusą, gal tik pro šalį, bet jei turite sodą su žeme, tai ne. Britai labai bijo kenkėjų, todėl augalai su šaknų guoliu dažnai draudžiami arba reikalauja specialių sertifikatų, kurie kainuoja daugiau nei patys augalai. Geriau dovanokite kaimynams.

Kas daryti su maistu?

Jokių mėsinių gaminių, pieno produktų ir vaisių (išskyrus bananus ir kt., kurie turi storą lupeną). Muitinė išmes visą šaldytuvo turinį. Vieną kartą teko išmesti gerą kiekį lietuviško kumpio, klientas beveik verkdamas stovėjo prie šiukšliadėžės prie Doverio. Vežkite tik džiovintus maisto produktus.

Ar saugu vežti kompiuterius ir elektroniką?

Jei juos gerai įpakuosite (anti-statinėmis medžiagomis, originaliomis dėžėmis), taip. Bet aš visada patariu pasiimti „diskus“ (duomenų nešiklius) su savimi rankiniame bagaže.