Tarptautinis perkraustymas iš Kauno į Storrington: Visa tiesa be cukraus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų, ir pasakysiu jums tiesą – tarptautinis perkraustymas iš Kauno į Storrington nėra tiesiog kelionė iš punkto A į punktą B. Tai yra loginis mazgas, kur susiduria keliai, muitinė, žmonių nervai ir, žinoma, angliškas oras. Dažnai žmonės galvoja, kad tai užsisako internetą ir po savaitės jau gėrėja arbatą naujame name, tačiau realybė yra šiek tiek kitokia. Ypač kai kalbame apie Jungtinę Karalystę po Breksito. Štai čia viskas prasideda. Turiu omeny ne tą pradžią, kur visi šypsenasi, o tą, kai reikia užpildyti dešimtis formų ir viltis, kad muitininkas nebus šiandien piktnaudžiavęsis.

Kai klientas mane klauso apie tarptautinį perkraustymą iš Kauno į Storrington, aš visada stengiuosi būti kiek įmanoma nuoširdesnis. Nereikia jums jokių marketingo frazių, jums reikia žinoti, kaip išvengti tų klaidų, kurias padariau ir aš prieš daugelį metų, ir mano klientai. Kelionė į Vakarų Saseksą (Storrington yra ten, tiesa?) nėra trumpiausia, o kelių kokybės pokytis Lietuvoje ir Anglijoje gali privesti prie nepageidaujamų siuntinių pažeidimų, jei viskas nebus užfiksuota teisingai. Taigi, kviečiu pasinerti į šį procesą taip, kaip jis vyksta iš tikrųjų – be šlifavimo, bet su patirtimi.

Kainos ir pasiruošimas: nuo ko pradėti?

Kiek tai viskas kainuos ir kodėl niekas nesako kainos iš karto?

Tai yra klausimas, kurį girdžiu kiekvieną kartą. Atsakymas paprastas: aš ne burtininkas. Tarptautinis perkraustymas iš Kauno į Storrington kainuoja priklausomai nuo tūrio, o ne nuo to, ką jūs man sakote telefonu. Kartais žmogus sako: „Turiu tik du krepšius“, o atvyksta ir ten yra pilnas namų ūkis su sofa ir pianinu. Turiu matuoti kubiniais metrais (m³). Be to, kainą įtakoja degalų kaina (o ji dabar, kaip žinote, šokinėja), keltų kainos Anglijoje ir, žinoma, sezonas. Jei keliatės vasarą, bus brangiau, nes visi keliauja. O dar tie mokesčiai už įvažiavimą į Londoną ar aplinkkelius... tai viskas sumuojama.

Ar verta rinktis brangesnę firmą ar pigiausią pasiūlymą?

Žinoma, kiekvienas nori sutaupyti, bet čia kaip su operacija – nenorite pigiausio chirurgo, tiesa? Buvo atvejų, kai žmonės pasirinkdavo „keliautojus“ su furgonu, o jie dingdavo pusiaukelėje arba prašydavo papildomai pinigų Lenkijoje. Jei įmonė dirba jau 20 metų, turi draudimą, sutartis ir atsakingus vairuotojus, tai – ramybė. Pigus pasiūlymas dažnai pasidaro pačiu brangiausiu, kai sugenda krovinys arba kyla muitinės problemos. Geriau sumokėti šimtą eurų daugiau ir gauti garantiją, nei verkti vėliau prie tuščios aikštelės Storrington’e.

Kaip tiksliai suskaičiuoti, kiek daiktų aš turiu?

Geriausia nieko nesugalvoti. Nereikia stengtis atsiminti kiekvieno dėžutės dydžio. Mes dažnai siunčiame vadybininką arba prašome kliento nufotografuoti kiekvieną kambarį iš skirtingų kampų. Tada aš žiūrėdamas į nuotraukas gana tiksliai galiu pasakyti, ar tai bus 10 ar 20 kubinių metrų. Vieną kartą klientas teigė, kad turi „mažai“ baldų, o pasirodo, jis turėjo visą antikvarinių rąstų namų interjerą. Tokiomis situacijomis tarptautinis perkraustymas iš Kauno į Storrington tampa košmaru, nes reikia skubiai ieškoti didesnės mašinos.

Ar reikia mokėti užsidėjimą (deposit) ir kiek?

Taip, visada reikia. Įprasta praktika yra 20-30 proc. avanso. Kodėl? Nes mes turime užsibrėžti datą, užtikrinti vairuotoją (jie taip pat turi šeimas ir savo planus), nupirkti pakavimo medžiagas. Jei po savaitės jūs nusprendžiate nekeliauti, o mes jau atsisakėme kitų klientų, mes prarandame pinigus. Avansas užtikrina, kad jūs tikrai keliatės. Be to, tai apsaugo ir jus – įmonė nebegali taip lengvai „dinguoti“, kai turi jūsų pinigus, nors viskas įmanoma šitoje srityje, deja.

Kas daro įtaką galutinei kainai, apie kurią nieko nesakote?

Oho, čia yra tos „smulkmenos“, kurios erzina visus. Pavyzdžiui, jei jūsų namas Storrington’e yra ant kalvos (o ten jų gana daug) ir priešais duris nėra vietos sustoti 20 tonų sunkvežimiui, reikės mažesnės mašinos perkrovimui. Tai kainuoja. Arba jei reikia nešti daiktus ne į pirmą, o į trečią aukštą be lifto. O dar tas garsas... t.y., jei reikia išmontuoti ir vėl sumontuoti kompleksinius baldus. Viskas, kas neįsiprašo į standartinį „kraunam ir vežam“, kainuoja papildomai.

Dokumentai, muitinė ir tas Breksitas

Kokie dokumentai yra būtini, kad išvykti iš Lietuvos?

Pagrindinis dalykas – asmens dokumentai. Turi būti pasai arba ID kortelės visiems, kurie keliauja (jei keliaujate patys). Taip pat reikalingas detalus inventoriaus sąrašas (packing list). Be jo, jums niekas neleis išvažiuoti iš šalies, o ypač įvežti į JK. Tas sąrašas turi būti ne tik „knygos, drabužiai“, turi būti nurodyta apytikslė vertė (nors ir sumažinta, nes tai ne prekyba) ir serijiniai numeriai brangiems daiktams (telefonams, nešiojamiems kompiuteriams), kitaip muitinė galvojuos, kad juos pardavinėjate.

Ar tiesiog taip sunku su muitine dabar, po to kai Anglija išėjo iš ES?

Sunku, bet įmanoma. Anksčiau buvo paprasčiau – važiuoji, sustoji, rodo pasą ir važiuoji toliau. Dabar tarptautinis perkraustymas iš Kauno į Storrington reikalauja eksporto deklaracijos iš Lietuvos pusės ir importo deklaracijos iš Anglijos pusės. Jei neturite patikimo brokerio, gali užstrigti sienoje dienomis. Aš vieną kartą mačiau, kaip šeima laukė savo daiktų dvi savaites, nes jie buvo nurodę neteisingą HS kodą (prekių kategoriją) deklaracijoje. Muitininkai mėgsta smulkmenas, todėl viskas turi būti labai tikslu.

Kas yra ToR01 forma ir ar ji man tikrai reikalinga?

Jei persikeliate gyventi į Angliją (transfer of residence), tai jums tiesiog būtina. Tai forma, kuri leidžia atsižvelgti į tai, kad jūs neperkaunate prekių, o perkraustote savo turtą. Dėl jos jums nereikės mokėti PVM ir muito (import duty), jei daiktai buvo naudojami ne mažiau 6 mėnesių. Be šios formos, mokesčiai už baldus ir techniką gali būti astronominiai. Užpildyti ją gana painioka, bet mes su tuo padedame. Svarbiausia – ją reikia pateikti prieš daiktams atvykstant arba tą pačią dieną.

Ar galiu vežti maistą ir gėrimus?

Gali, bet tikrai ne viską. Mėsą, pieno produktus ir vaisius dažniausiai konfiskuoja. Žodžiu, jei mylite lietuvišką dešrą, geriau suvalgykite čia, arba vykite su maža kiekiu asmeniniam vartojui (ir tikrai su deklaracija). Vienas mano klientas bandė vežti dešimtą kilogramą lašinių, anglai beveik su areštu jį paleido... tiesiog pasiėmė viską sau. Taip pat alkoholis – yra limitai (nors jie gan dideli, bet vis tiek yra). Geriau nieko nebandyti slėpti, šunys (t.y. muitinės skeneriai) viskas aptinka.

Kas nutinka, jei pamiršiu kokį dokumentą arba jis neteisingas?

Tada prasideda daina. Viskas priklauso nuo to, ką pamiršote. Jei tai tik smulkmena, gali tekti mokėti baudą už dokumentų tvarkymą vėliau (administracinius mokesčius). Jei trūksta ToR01, gausite mokesčių sąskaitą už PVM ir mokesčius. Blogiausias atvejis – krovinys gali būti grąžintas atgal į Lietuvą jūsų sąskaita. Nemanau, kad norite mokėti už tarptautinį perkraustymą iš Kauno į Storrington ten ir atgal be jokio prasmės. Todėl viską tikriname du kartus.

Kelionės ypatumai: vairuotojai, keltai ir keliai

Kiek laiko trunka tas kelias?

Įprastai tai trunka nuo 3 iki 5 dienų. Ne vairuojam 3 dienas iš eilės, tai ne „Dakaras“! Yra poilsio laikas, taisyklės. Be to, reikia suderinti laiką su keltu. Dažniausiai važiuojame per Kaliningradą (ne, žinoma, juokauju) – per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją (arba Belgiją), turi keltis į Angliją (Doveris arba Kala), o tada važiuojame per Londoną arba aplinkkelį link pietų. Storrington yra gan giliai žemyne, ne uoste, taigi dar kelios valandos po to.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai – taip, dauguma firmų to neleidžia dėl draudimo. Ypatingai jei tai didelis sunkvežimis. Keleivių vežimas taisyklės yra griežtos. Bet aš žinau keletą atvejų, kai, susitarus su vadybininku (ir papildomai sumokėjus), žmonės važiuodavo. Tačiau tarkime tiesiai – 3 dienos praleisti kabyje su vairuotoju, kuris kalba tik rusiškai ar lietuviškai ir klauso techno muzikos, nėra poilsis. Geriau skridkti lėktuvu ir laukti name su arbata.

Kokį keltą pasirinkti – Dover-Calais ar Eurotunelį?

Tai priklauso nuo vairuotojo. Eurotunelis brangesnis, bet greitesnis (35 min), o keltas ilgesnis, bet kartais pigesnis, jei tenkinasi įmonė. Taip pat, jei vairuotojas bijo aukščio (tunelio juosta), jis renkasi keltą. Mums dažniau patinka keltas, nes vairuotojas gali pailsėti, pavalgyti, nusipirkti cigarečių (ne, aš nepromouju rūkymą, bet jie rūko). O dar tas vaizdas – išvykstant iš uosto, pamatyti tuos baltus skardžius, visada malonu.