Tarptautinis perkraustymas iš Kauno į Platt Bridge: ką tikrai vertėtų žinoti

Labai dažnai gaunu telefonu arba per žinutes klausimų apie tai, kaip vyksta tas visas procesas, kai reikia persikelti gyventi užsienio. Ypač, jei kalbame apie tokius ne itin populiarius, bet gana aktyvius maršrutus. Pastaruoju metu vis dažniau tenka organizuoti tarptautinį perkraustymą iš Kauno į Platt Bridge arba netoli esantį Abram kaimelį. Žmonės keliauja dėl darbo, šeimų susijungimo arba tiesiog ieško ramybės šiaurės vakarų Anglijoje. Tiesą sakant, šis maršrutas nėra toks paprastas kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, nes čia susipažįsta kelių šalių teisiniai reikalavimai ir ilgos valandos vairo už nugaros. Tačiau su kiekvienų metų patirtimi, tampa vis aiškiau, kad pagrindis yra ne tik logistika, bet ir tikras kliento supratimas, ką jis gali padaryti pats, kad padarytų mūgų gyvenimą lengvesnį.

Šiame straipsnyje bandysiu papasakoti taip, kaip kalbėčiau prie arbatos staliuko – be jokių oficialiųjų "turinio kūrėjo" frazių. Gal ką pamiršiu paminėti, gal ką per daug detaliai aiškinsiu, bet tikrai tikiuosi, kad po šio skaitymo jausite daugiau tikrumo. Na, ir žinoma, jei kils klausimų, visada galite kreiptis, o dabar – tiesiai prie esmės.

Apie kainą, paslaptis ir papildomus mokesčius

Kiek kainuoja toks kelionės į Angliją paslaugų rinkinyje?

Visada pradedu nuo to, kad kaina – tai dalykas, kuris susideda iš begalo daug elementų. Jei kalbame apie tarptautinį perkraustymą iš Kauno į Platt Bridge, tai pirmiausia skaičiuojamas atstumas, kuris yra apie 2500 kilometrį į vieną pusę. Tačiau ne tik kuras daro įtaką galutinei sumai. Didžiausią dalį sudaro darbo užmokestis vairuotojui, keltų bilietai (pvz., per Doverį-Calais arba Eurotunelį), o dabar dar ir įvairūs britiški muitų bei aplinkosaugos mokesčiai (Ulez zona ir panašiai), jeigu tenka važiuoti pro Londoną. Taigi, reali kaina svyruoja priklausomai nuo to, kiek daiktu turite – ar tai bus vienas kempingas automobilis, ar 40 kubinių metrų namo turinys.

Ar jums įeina į kainą tų dėžių įpakavimas?

Žiūrėkime, čia visada yra paini vieta. Dauguma firmų siūlo tik transportą, t. y. atveža sunkvežimį, jį iškrauna ir važiuoja toliau. Jei jums reikia, kad mes atvyktume, išimtume drabužius iš spintos, susuktume juos, sudėtume į dėžes ir užklijuotume lipdukus – tai jau papildoma paslauga. Aš asmeniškai visada patariu pasirūpinti pakavimu patys, jei norite sutaupyti, nes mūsų valandinis įkainis gali būti gana aukštas. Bet tada būkite tikri, kad dėžės yra stiprios, nes jei susilūš per vibraciją kelyje, mes už to neatsakome.

O ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

Štai dalykas, kuris visiškai erzina mane ir klientus. Kai kurios mažesnės firmos paskambina, pasako žemiausią kainą rinkoje, o paskui atvyksta į vietą ir pradeda reikalauti už "ilgą nešimą" arba "grindų dėklų naudojimą". Sakyčiau tai taip: jei kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa, ji greičiausiai tokia ir yra. Visada klauskite, ar įskaičiuota keltų kaina, ar yra „fuel surcharge“ (degalų priemoka), nes pastaruoju metu ji šokinėja kaip beprotė. Aš stengiuosi viską dėti į sąskaitą faktūrą iš karto, kad vėliau nebūtų nepatogių situacijų.

Ką daryti, jei pasiūlymo kaina viršija mano biudžetą?

Turiu nuoširdžiai pasakyti – jeigu trūksta pinigų, galite bandyti dalyvauti daliniame krovininyje. Tai reiškia, mes surandame kitą klientą, kuris taip pat važiuoja į šiaurę Anglijos arba netoli Platt Bridge, ir skaidome sąskaitas. Tai pigiau, bet... čia yra vienas didelis „bet“. Jūs nebegalite daryti prioritetinių prašymų, turite laukti, kol mes surinksime visus kitus krovinius, o tai gali užtrukti savaitę-dvi. Taigi, jei skubate, geresnis variantas būtų atskiras sunkvežimis.

Kelionės eiga, laikas ir kelių ypatumai

Kelias į Platt Bridge trunka kiek dienų realiai?

Optimistiškai sakant, jei vairuotojas važiuoja be ilgesnių sustojimų (beveik neįmanoma), tai apie 2-3 dienos. Bet įsivaizduokite realią situaciją: iš Kauno iki Klaipėdos arba Rygos uosto (priklausomai nuo to, kur keltas), laukimas uoste, perplaukimas, tada važiavimas per Belgiją, Vokietiją... O Vokietijoje dabar tie darbai ant greitkelių (nuo ko aš jau pavargęs girdėti klientų skundus). Tada Anglija, kurioje eismas yra specifinis. Taigi, planuokite mažiausiai 4 dienas nuo to momento, kai mes pasiimame daiktus, iki jų iškrovimo Abram rajone.

Ar vairuotojas gali važiuoti tiesiai į mano gatvę?

Čia yra vieta, kur dažnai pasitaiko nesutarimų. Platt Bridge ir gretimas Abram yra gan tankiai apgyvendinti vietovės, o ten kai kurios gatvės yra siauros, pastatyti automobilius abiejuose pusėse. 18 metr� vilkikas tiesiog negali įvažiuoti į kiekvieną smukę. Vairuotojas turi teisę atsisakyti įvažiuoti, jei tai kelia pavojų ar pažeidžia kelio eismo taisykles. Tuomet reikia organizuoti perkrovimą į mažesnį sunkvežimį (pervozą), kas, žinoma, kainuoja papildomai. Nėra mūsų kaltės, kad ten gatvės tokios koks yra (čia tiesiog tokia britiška realybė).

Kas nutinka, jei keltas atšaukia ar vėluoja?

Buvo atvejų, kai dėl blogo oro Doverio uoste laukome po 12 valandų. Tai yra force majeure (jėgos nepriklausomas aplinkybių atvejis). Mes jums nedelsiant pranešame, tačiau nepadarysime nieko stebuklingo. Viskas sustoja. Tokiu atveju, jei jūs jau esate Anglijoje ir laukiate, tiesiog turite kantriai palaukti. Aš siųčiau vairuotojui papildomą piniginį kompensaciją už laukimą, jei tai ilgai trunka, bet klientui tai nieko nekainuoja extra, tik nervus.

Ar saugu vežti brangius daiktus tokiu ilgu keliu?

Žiūrėkite, aš dirbu jau 20 metų ir per tą laiką buvo tik vienas incidentas (palieskimui medžiu), kai buvo nuplėšta sunkvežimio šoninė markizė. Tačiau tai buvo dėl vairo (kažkas sujojo per per aukštą tunelį Prancūzijoje). Bet daiktai viduje buvo saugūs, nes mes juos tvirtai užfiksavome. Taigi, jeigu viskas tvarkingai sukalama ir užsegama dirželiais, riskas minimalus. Geriausia yra apdrausti krovinią, o apie draudimą... aš visada primirštu pasakyti, kurioje vietoje dokumente tai parašyta, bet jis būtinas.

Dokumentai, muitinė ir anglų "biurokratija"

Kokie dokumentai reikalingi išvykstant iš Lietuvos?

Pagrindinis dalykas – turite turėti T1 dokumentą, arba dabar jie vadina kitaip (eksporto deklaracija). Be jo, jūs neišvažiuosite iš Lietuvoslegaliai. Mums reikės jūsų paso kopijos ir detalaus daiktų sąrašo (inventoriaus). Sąraše turi būti nurodyta ne tik "sofa", bet ir jų kiekis, būklė, ir geriau, jei nurodysite apytikrę vertę (nenaudotą daiktą). Nežinau, kodėl žmonės visada pamiršta pasirašyti šį sąrašą – be jo, anglai sustabdys ir mums bus didelės rūpesčys.

Ar reikia mokėti muchą muitą ar PVM įvedant daiktus?

Jei perkraustote savo asmeninius daiktus, kurius naudojote ne mažiau kaip 6 mėnesius, tuomet dažniausiai galite taikyti atleidimą nuo mokesčių (Transfer of Residence relief). Tai super dalykas, tačiau reikia užpildyti britišką formą ToR01 (dar ją vadina C1601, bet tikrai nebesu tikras, ar pasikeitė numeris, geriau patikrintit oficialioje svetainėje). Be šio popieriaus, muitinė gali apmokestinti viską kaip naują importą, o PVM Anglijoi nėra smulkus (20 proc.). Aš asmeniškai patariu šitą dalyką padaryti iš anksto, nes vėliau ten būna šventas chaosas.

Kas nutinka su mašina, jei ją važiuoju su savimi?

Jeigu važiuojate savo automobiliu ir ketinate jį palikti Anglijoje, tai jis taip pat turi būti deklaruojamas. Nereikia mokėti muito, jei gyvensite ten ilgiau nei 6 mėnesius, bet reikės registruoti vietinėse institucijose (DVLA). Tačiau jei važiuojate su savo mašina, o mes vežame daiktus sunkvežimiu, tai nėra mūsų problemos (šypsotis). Mes tik vežame krovinius, o automobilio formalumais turi užsiimti jūs patys pasienio punkte. Tik patarimas: neparašykite "dovanojama", jei parduodate, britai turi gerai išvystytą sistemą šių dalykų tikrinimui.

Ar galiu vežti maistą ir alkoholį?

Maistas asmeniniam vartui beveik visada leidžiamas, ypaip jei tai supakuota gamybinėje pakuotėje. Bet žiūrėkite, mėsą ir pieno produktus geriau nevežti, jie gali būti konfiskuojami, net jei jie iš ES. Anglija dabar labai griežta dėl gyvūnų ligų. Alkoholis? O čia jau yra limitai. Jeigu vežiate 100l degtinės, tai nebe asmeninis poreikis, o prekyba, o mums tokios problemos reikėtų vengti. Geriau geriau nupirkti vietąje, kainos ten panašios.

Pakavimas, dėžės ir keiksmai (juokingi istorijos)

Kokias dėžės geriausia naudoti?

Stiprios, dvigubos sienelės. Aš visada sakau – nenaudokite tos "Maximos" dėžių, jos susilūžta po 100 kilometrų. Geriausia rasti specializuotų perkraustymo dėžių. Ir svarbiausia – užklijuokite jas daug juostos! Kartą atvykome į Abram, atidarome duris, o ten dėžė stovi atvirą... tenka spėlioti, kas dingę, o kas iškrito. Žinoma, vėliau paaiškėjo, kad klientas uždarė, bet nepriklijujo (nulis atsakomybės iš jo pusės). Užtikrink, kad viskas uždaryta kaip reikia.

Ar reikia išimti daiktus iš spintų ir stalčių?

Taip, absoliučiai.