Tarptautinis perkraustymas iš Kauno į Kingsbury: Visa tiesa be pufaių ir marketingo šlamšto

Sveiki, draugai. Štai ir tas momentas, kai nusprendžiate viską palikti ir keltis gyventi užsienyje. Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų, mačiau viską – nuo paspirtukų gabeninių iki pilnų vilkikų su namų ūkiu. Tarptautinis perkraustymas iš Kauno į Kingsbury yra vienas tų maršrutų, kuris atrodo paprastas žemėlapyje, bet realybėje susiduria su biurokratija, Londono eismo spūstimis ir žmonių emocijomis. Ne viskas vyksta taip, kaip parašyta vadovuose. Kartais vairuotojai pavėluoja, kartai muitinės pareigūnai yra pernelyg išsamūs, o kartais tiesiog lyja lietus per visą Vokietiją. Šiandien noriu papasakoti jums, kaip tai vyksta iš vidaus – be jokio „turinio kūrėjo“ lako, o tiesiog taip, kaip yra. Jeigu planuojate kelionę į Jungtinę Karalystę, šis tekstas padės išvengti didžiausių klaidų, kurias aš mačiau ne kartą.

Kainos, pinigai ir tai, kas liepia piniginę

Kiek viskas iš tikrųjų kainuoja?

Tai, žinoma, klausimas nr. 1. Kaina, kaip ir tarptautinis perkraustymas iš Kauno į Kingsbury, yra labai individualus reikalas. Negaliu tiesiog parašyti skaičiaus, nes viskas priklauso nuo to, kiek daiktų turite. Jei tik studentinis krepšys ir dvi lagaminos – tai viena, bet jei perkraustote trijų kambarių butą su pižamomis ir virtuves baldais – kaina šoks į viršų. Paprastai pradedant nuo maždaug tūkstančio eurų už mažą krovinį ir galite užklikti iki kelių tūkstančių, jei reikalingas didelis sunkvežimis. Bendroje sumoje dažnai būna įskaičiuotas ir darbas, ir kuro mokesčiai, ir keltų perėjimas.

Ar verta pirkti dėžes iš perkraustytojų?

Skaitykite, žmonės, nereikia dirbti firminių dėžių, nebent jūsų biudžetas neribotas. Aš asmeniškai visada patariu pasivaikščioti po prekybos centrus arba vaistažoles, radoti „banerinių“ dėžių. Jos tvirtos, nemokamos (arba pigios), o jose puikiai telpa knygos ir indai. Tačiau, jeigu norite, kad viskas atrodytų gražiai ir vienodo dydžio, tada geriau juos nusipirkti iš mūsų. Bet garantuju – jūsų šaldytuvas negalvos, kokia dėžė jį vežia.

Kas daro įtaką galutinei kainai?

O čia yra daug smulkmenų. Pirmiausia, ar reikia išmontuoti baldus? Jei aš turiu sugriauti spintą ir vėliau ją surinkti Kingsbury pusiau nakties, tai, žinoma, papildomai kainuos. Taip pat įtakos turi prieinamumas – jeigu Kaune reikia važiuoti per siaurą kiemą, kur nepravažiuoja sunkvežimis, teks krauti į mažesnį automobilį ir perkrauti. Tai vadinamas „meniavimas“ ir jis brangiausias dalykas pasaulyje po kuro. Ir dar, ką aš dažnai matau, yra tai, kad žmonės bando sutaupyti ant pakuotės, o paskui verčia mokėti už laužtus stiklus.

Ar galima sutarti dėl nuolaidos?

Galima, bet ne visada. Jei jums reikia perkraustyti būtent šią savaitę ir aš turiu laisvą mašiną, galiu numesti dešimt procentų. Jeigu čia vasaros šventės arba prieš Kalėdas, kai visi vejasi, tai nuolaidos būti negali – prašau nesiginčyti. Kartais įdomu, kaip klientai bando derėtis kaip turguje, nors kainos sudarytos pagal realią darbo apimtį. Tačiau jei esate „lankstus“ su datomis, pavyzdžiui, galite laukti kelias dienas, kol aš surinksiu pilną krovinį, tuomet galiu pasiūlyti geresnį tarifą.

O jeigu aš turiu tik keletą baldų?

Tuomet tai tampa dalinio krovinio (angliškai „part load“) principu. Tai yra patogu, kai atliekamas tarptautinis perkraustymas iš Kauno į Kingsbury, nes prie kitų klientų daiktų pridėjus jūsų sofą, kaina sumenka. Bet yra ir blogoji pusė – gali tekti palaukti, kol aš surinksiu kitus keleivius. Tai gali trukti savaitę-dvi. Jeigu skubate, geriau mokėti už ekskliuzyvą važiavimą.

Ar tikrai reikia draudimo?

Žinote, aš mačiau vaizdus, kai sunkvežimis užsidegė arba buvo apgadintas kelio eigoje. Be draudimo jūs liktumite su tuščiomis rankomis. Draudimas atrodo kaip papildomas išlaidas (kam mokėti už tai, kas neįvyko?), tačiau statybinės technikos gabenimas ar gyvenamojo būsto perkraustymas – tai rizika. Ypač kai keliuose tiek daug „važiuojančių lėtai“ vairuotojų. Geriau permokėti šimtą eurų už ramybę, nei raudoti prie sudegusio daiktų krūvos.

Mokėjimai – kaip tai vyksta?

Dažniausiai reikalaujame avanso, kad užfiksuotume datą ir niekur nedužtume. Likusią sumą reikia sumokėti iš karto, kai krovinys atvyksta į atitikties punktą arba prieš iškraunant. Negalima važiuoti į Angliją su tuščia kasos aparatu, vėliau gauti pinigus iš JK banko užtrunka amžinai, o aš turiu mokėti vairuotojui ir degalams. Taigi, pavedimai grynais arba grynaisiais rankose – visi variantai aptariami, bet avansas privalomas.

Dokumentai, muitinė ir Anglijos „smagučiai“

Kokius dokumentus reikia paruošti?

Čia viskas prasideda nuo jūsų asmens dokumento. Turi būti pasas arba ID kortelė, be jų niekur nepraeisite. Be to, jeigu važiuojate gyventi ne pirmą kartą, arba jeigu daiktus veža ne jūs, o įmonė, būtinas „Authorization letter“ – įgaliojimas, kad aš galėčiau kalbėti su muitinės pareigūnais jūsų vardu. Be šio popieriaus gali būti, kad krovinys liks sienos užkandinėje, o to niekas nenori.

Kas tas TOV dokumentas?

TOV (Transfer of Residence) – tai tokia lengvata, kai leidžia įvežti asmeninius daiktus be muito ir PVM, jei gyvenote užsienyje ilgiau nei 12 mėnesių ir dabar grįžtate gyventi į JK (arba pirmą kartą įsikurate). Tai labai svarbu, kai atliekamas tarptautinis perkraustymas iš Kauno į Kingsbury, nes be TOV mokesčiai už elektroniką ar brangius baldus gali būti baisūs. Užpildyti jį paprasta, bet reikia dėmesio – neteisingai įvestas adresas gali viską sugadinti.

Ar sunku gauti TOV?

Na, sunku nėra, bet yra biurokratinis. Reikia įrodyti, kad prieš tai egzistavote už JK ribų – pateikti sutartis, sąskaitas už komunalines mokesčius ar darbo contracts. Pareigūnai yra šiek tiek paranojiški, jei matau per daug naujų daiktų su etiketėmis. Jeigu bandysite „prakišti“ keturis naujus televizorius, galiu garantuoti – užklaus klausimų. Geriau būti sąžiningas.

Ar reikia inventorinio sąrašo?

Absoliučiai taip. Muitinės pareigūnai nemėgsta, kai sako „kažkiek baldų ir daiktų“. Reikia detalaus sąrašo: „Stalas, masyvinis, 2 vnt.“, „Knygos, 30 dėžių“. Kuo tiksliau, tuo greičiau praeisite. Aš pats padedu suformuoti šį sąrašą, jeigu klientas tingiučiai rašo, bet jei jame bus rašoma „vienas dalykas, kuris sveria daug“, tai niekas nepraeis.

Kas nutinka, jei pamiršiu dokumentą?

Tuomet mes stovime ties muitine ir laukiame. Kartais galima viską nusiųsti el. paštu, jeigu pareigūnas yra labai geranoriškas (kas retai JK). Kartais tenka važiuoti atgal į Lietuvą po dokumentų arba jų kopijų, o tai kainuoja pinigus ir laiką. Geriau patikrinti visus tris kartus prieš išvykstant.

Ar tikrina daiktus labai griežtai?

Brexitas padarė savo. Dabar, kai atliekamas tarptautinis perkraustymas iš Kauno į Kingsbury, kontrolė yra griežtesnė negu anksčiau. Jie turi rentgenus, tiesiog įveža sunkvežimį į angą ir žiūri, kas viduje. Jei matau kažką įtartino – gali atidaryti. Maistas, mėsa, sūris – tai tabu. Niekada nebandykite vežti dešrų, nes tikrai gausite baudą ir daiktus sunaikins.

O galima vežti maistą?

Galiu vežti tik sausą maistą, bet geriau to nedaryti. Anglijoje maistas tikrai pigesnis už lietuvišką (dėl to, kad Lietuvoje viskas brangu, o čia... na, yra variacijų). Vežti džemą ar cukrų beprasmiška. O ką jau kalbant apie mėsą ar sūrį – griežtas draudimas. Vieną kartą klientas bandė įslėpti kumpį tarp drabužių... tepasakoju, buvo nepageidaujamas incidentas.

Ar reikia deklaruoti elektroniką?

Taip, ypač jeigu tai nėra seni, apsitrynę daiktai. Jeigu vežate naują „MacBook“ su dėže, tai gali būti įvertinama kaip prekyba, o ne asmeninis daiktas. Geriau nuimti dėžes, pažymėti, kad naudojama. Muitinės sistemoje viskas fiksuojama, todėl negerai meluoti apie vertę.

Kas daryti su vaistais?

Vaistus reikia turėti originaliose pakuotėse su receptais. Jeigu turite stipriųjų vaistų (pavyzdžiui, nuskausminamųjų, kurie yra kontrolės sąraše), būtinai paskambinkite man iš anksto. Aš nežinau 100%, kiek konkrečių tablečių galite įvežti, nes taisyklės keičiasi, bet geriau turėti gydytojo pažymą. Kitu atveju rizikuosite netgi su teisėmis.

Kelionės smulkmenos: nuo Kauno iki Londono pakraščio

Kiek laiko trunka kelionė?

Įprastai tai trunka apie 3-4 dienas, tačiau čia kažką užmiršau (trumpai...), reikia pridėti dar dieną iškraunant. Jei čia dalinis krovinys, gali užtrukti ilgiau, nes aš turiu aplankyti kitus miestus. Jei ekskliuzyvus važiavimas – važiuojame be stabdžių (tik leistinai greičiu). Tačiau, jei užstrigame sienoje arba sugenda technika, gali būti ir penkios dienos. Nėra tikslaus grafiko, kai kalbame apie 2000 km atstumą.

Kokiu keliu važiuojate?

Standartinis maršrutas yra per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją ir tada keltas į Angliją (Harwich arba Hull). Kartais, jei klientas nori sutaupyti, važiuojame per Kaliningradą, bet čia yra tikrai daug problemų su dokumentais, todėra aš to nerekomenduoju. Saugiau ir greičiau eiti per Vokietiją, keliai yra švarūs (ok, ne visada, bet geriau nei vietiniais). O tenka važiuoti pro Kingsbury, tai reikia įveikti M25 obiedą (aplinkkelį), kuris yra didžiausias pasaulies parkavimo aikštelė.

Ar saugu važiuoti su jumis?

Žiūrėkite, aš dirbu jau 20 metų, mano vairuotojai yra seni vilkai, kurie mato sniegą po akimis. Mes turime visus draudimus, ir CMR draudimus, ir krovinio.