Tarptautinis perkraustymas iš Kauno į Colne: visa tiesa apie pervežimus į Jungtinę Karalystę

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir mačiau viską – nuo pasimestų lagaminų Ispanijoje iki sunkvežimių, užstrigusių sniego bangoje Danijoje. Tačiau maršrutas iš Lietuvos į Angliją, o konkrečiau į mažą miestelį toliau vakaruose, turi savo ypatingumo. Tarptautinis perkraustymas iš Kauno į Colne nėra tiesiog važiavimas automobiliu, tai sudėtingas logistikos ir biurokratijos žaidimas, kuriame viena klaida gali kainuoti nemažai nervų ir pinigų. Žmonės dažnai galvoja, kad pakanka įkrauti dėžes ir važiuoti, bet po „Brexit“ viskas pasikeitė, o kainos šoktelėjo tiek, kad kartais net aš nustembu. Čia papasakosiu, kaip tai vyksta iš vidaus, be jokių gražių reklamų ir idealizuotų vaizdų.

Kaip prasideda viskas ir kiek laiko tai trunka?

Kiek laiko užtrunka tas kelias iš Kauno iki Colne?

Tai priklauso nuo to, ką vairuotojas valgo, bet realiausiai tai 3-4 dienos, jei viskas eina kaip laikrodis. Jei tenka laukti keltuose arba ant sienos su muitininkais, gali užtrukti ir savaitę. Vieną kartą mūsų vairuotojas užstrigo prieš Kalėjas 12 valandų dėl šturmų, o klientas jau skambino, kodėl jo dėžės dar ne Colne. Geriau planuokite su atsarga, nes Anglijoje keliai, ypač į tokius miestelius kaip Colne, gali būti užstrigę, ir ne visada įmanoma važiuoti greitai.

Ar sunku rasti adresą Colne, jei ten niekada nebuvau?

GPS dabar padeda, bet Anglijoje yra daug vietų, kur keliukai tokie siauri, kad ten sunkvežimis nepraeis. Colne yra Lancashire’o grafystėje, ten kalnotas reljefas ir siauros gatvelės. Kartais reikia iškrauti daiktą į mažesnį sunkvežimį ar net puspriekabę ( nors tai retai kas daro, brangu ). Paskutinis kilometras gali trukti tiek pat, kiek keli šimtai iki ten. Viskas priklauso nuo to, kur tiksliai gyvenate – ar miesto centre, ar kažkur ant kalvos su privažiavimu, kuriame vos du automobiliai gali praeiti.

Ar galima pasakyti tikslią atvykimo valandą?

Nebūčiau toks drąsus, jei jums tikrai reikalinga tikslumo. Viskas gali pavėluoti dėl perkrovos vietose, muitinės ar net blogo oro ant Jūros (La Manšo). Dažniausiai sakome dieną arba puse dienos atkryčio laiko. Jei jums reikia būti tam tikru laiku, geriau susiplanuokite kas nors kita, nes stresuoti vairuotoją, kai jis vairuoja jau 10 valandų, nėra geriausia idėja. Yra tikimybė, kad atvyks ryte, o gali būti ir vėlai vakare, jei kelyje įvyks kažkas nelaukto.

Kiek kartų per savaitę važiuojate į Colne?

Neturiu fiksuoto grafiko, nes viskas priklauso nuo užsakymų kiekio. Kartais savaitei galima surinkti pilną sunkvežimį į vieną regioną, tada važiuojame. Kartais tenka laukti, kol susikaups krovinys, kuris apmokėtų kuro išlaidas. Anglija yra populiari kryptis, todėl dažniausiai važiuojame bent kartą, o dažnai ir du kartus per savaitę į šiaurės vakarus. Tačiau negarantuoti, kad jei šiandien susitarsime, rytoj jau važiuosime – logistika neleidžia taip greitai sukioti.

Kainos: ką tikėtis ir kodėl brangu?

Kiek vidutiniškai kainuoja tarptautinis perkraustymas iš Kauno į Colne?

Čia daug ką lemia tūris. Jei turite tik kelias dėžes tai gali būti ir 500-700 eurų, jei sutalpiname į bendrą krovinį ( dalinė krovinio vežimo paslauga ). Bet jei perkraustote butą ar namą ir reikia 20 kubinių metrų, tai skaičiuokite nuo 2500 eurų ir aukščiau. Kainos šiuo metu aukštos dėl kuro ir keltų. Man atrodo, kad šiais metais keltų bilietai dar labiau padidės, bet tiksliai negaliu pasakyti, kiek tenka mokėti kompanijai dabar, kas keičiasi kas mėnesį. Tarptautinis perkraustymas iš Kauno į Colne nėra pigus malonumas.

Kas daro didžiausią įtaką galutinei kainai?

Tikrai ne tik kuras, nors ir jis. Didžiąją dalį sudaro keltas ir muitinės išlaidos, o taip pat darbo jėgos JK. Jei reikia įrengti liftą arba nešti daiktus toliau nei 20 metrų nuo sunkvežimio, tai kainos papildomai. Taip pat, jei perkraustote specialius daiktus, pvz., pianiną ar safą, reikia specialios įrangos ir žmonių. O dar yra priedų mokestis (angliškai „congestion charge“ arba „ULEZ“), jei reikia važiuoti pro Londoną, nors į Colnė paprastai važiuojame šiauriau, tačiau kartais maršrutai būna keisti.

Ar galima kažkaip sutaupyti?

Galima, jei sutalpinate daiktus į mažiau vietos. Jei turite daug nešvarinio skalbinių ar senų baldų, kuriuos nuspręsite atsisakyti atvykę, tai pinigus išmesite tiesiog į jūrą. Taip pat, jei galite patys padėti įkrauti ( nors dažniausiai mes darome patys, kad nebūtų ginčų dėl sužalojimų ). Bet sutaupyti ant kokybės – veltui. Pigios firmos dažnai paslepia papildomus mokesčius, kuriuos sužinot tik tada, kai jūsų daiktai jau yra jūroje arba stovi ant sienos.

Ar kaina gali pasikeisti po užsakymo?

Diemžel gali, jei pasikeis kuro kaina arba keltų operatoriai pakels tarifus, tačiau mes stengiamės fiksuoti kainą sutartyje. Bet yra dalykų, kurių mes negalime valdyti – pavyzdžiui, jei klientas pats nurodo neteisingą daiktų kiekį, o vietoj 10 kubų atsiranda 15. Tada tenka mokėti papildomai. Arba jei iškyla problemų su muitine ir reikia samdyti papildomą tarpininką, tai taip pat papildomos išlaidos, kurias tenka dengiai klientui.

Dokumentai, muitinė ir „Brexit“ chaosas

Kokius dokumentus reikia paruošti išvykdamas iš Kauno?

Būtina turėti paso arba asmens kodą, o svarbiausia – tikslų daiktų sąrašą (pakavimo sąrašą). Be jo, jūs nepraslysite pro britų muitinę. Sąraše turi būti nurodyta, kas yra kiekvienoje dėžėje, o ne tiesiog „drabužiai“. Jei tenka važiuoti su brangiomis elektronikos priemonėmis, reikia serialinių numerių. Viena vertus, atrodo pernelyg griežta, bet kita vertus, be to dabar neina pro šalį. Dar reikia sutarties su pervežėju ir dokumento, patvirtinančio jūsų gyvenamąją vietą Anglijoje (pvz., nuomos sutartis ar pilietybės kortelės kopija).

Ar tikrai reikia muitinės tarpininko (customs broker)?

Po „Brexit“ – taip, beveik neabejotinai. Negalima tiesiog važiuoti pro sieną kaip anksčiau. Reikia pateikti „Entry Summary Declaration“ (ENS) ir kitas formules. Aš asmeniškai nesugebėčiau to užpildyti be klaidų, o net ir aš, su savo patirtimi, tą pasitikiu specialistams. Jei bandysite tai daryti patys, tikėkitės, kad sunkvežimis bus sustabdytas sienoje, o delay mokestis bus didelis. Tarpininkas kainuoja, bet tai sutaupo nervų.

Kas vyksta, jei pamiršiu nurodyti kažką daiktų sąraše?

Tada gali būti problemų. Muitininkai gali pareikalauti mokėti muito ar PVM (angliškai „VAT“) už tuos dalykus, net jei jie yra naudoti ir asmeniniai. Yra išimtis, kai galima atvežti daiktus be mokesčių (Transfer of Residence relief), bet tam reikia įrodyti, kad gyvenate ne ES mažiau 12 mėnesių. Jei sąrašas netikslus, gali kilti įtarimų, kad bandote prekiauti. Geriau užtrukti rašant sąrašą vakare nei mokėti baudų ryte.

Ar galima vežti maistą ir gyvūnus?

Maisto produktų yra griežtai apribota. Negalima atvežti mėsos, pieno produktų ar vaisių be specialių leidimų. Kartai žmonės bando paslėpti dešrelę dėžėse, bet šunys uosto uostų tikrina. Gyvūnus galima vežti, bet turi būti mikroschema (čipas), pasas ir skiepų knygelė (reikalingas antžeminio pasėlio įrašas). Tai papildomas galvos skausmas, nes gyvūnas turi važiuoti su vairuotoju, o ne būti bagažinėje.

Eiga: kaip vyksta patys pervežimai ir pakavimas

Ar jūs atvykstate pakrauti ar aš turiu vežti pats į sandėlį?

Viskas priklauso nuo jūsų pageidavimų ir biudžeto. Jei norite, mes atvykstame su darbuotojais į Kaune, išrenkame daiktus, užsegame juos į plėvelę, įdedame į dėžes ir krauname į sunkvežimį. Tai yra pilnas paslaugos variantas, kuris brangesnis, bet patogesnis. Jei norite sutaupyti, galite patis parvežti daiktus į mūsų sandėlį Kaune ( nors mes nėra Kaune, esame už miesto, bet netoli ), ir čia juos susirūpinsime.

Kokias dėžes reikia naudoti ir ar jūs juos duodate?

Mes dažniausiai naudojame standartines 5-kiogramų arba didesnes dėžes, kurias atvežame patys. Jas taip pat galima nusipirkti, jei norite pakuoti patys. Svarbu, kad dėžės būtų tvirtos, nes kelias tritas tūkstančius kilometrų, o vairuotojas gali staigiai stabdyti. Girdėjau istoriją, kai klientas pakavo į senas, netvirtas dėžes knygas, ir apatinės tiesiog išsilydė po svorio. Nerekomenduoju taip daryti.

Kaip apsaugojate baldus nuo pažeidimų?

Naudojame oro burbuliukų plėvelę, storas kartono dangas ir įvyniojimo plėvelę (stretch). Audiniai baldai, pvz., sofos, užcelofanuojami, kad nešiltų ar nešlapintų. Viena vertus, tai atrodo, kad viskas uždengta, kita vertus, tai vienintelis būdas išvengti įbrėžimų. Ypač svarbu tai su angliškais baldais, kurie dažnai būna prastesnės kokybės nei mūsiškiai ir lengviau sugenda. ( nors kai kurie gamintojai dabar geriau daro ).

Ar galiu vežti daiktus, kurie nemanoma įvežti?

Negalima vežti ginklų (be leidimų), narkotikų, pavojingų cheminių medžiagų ir t.t. Taip pat reikia atsargiai su padangomis – dėl britų taisyklių. Vienas klientas bandė atvežti keletą padangų savo brolui, ir tai sukėlė nemažai klausimų sienoje.