Tarptautinis perkraustymas iš Kauno į Brigg: kas čia vyksta ir kodėl visada brangniau, nei atrodo

Sveiki, draugai. Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir mačiau viską – nuo tada, kai vairuotojai veždami sovietines „Volgas“ su gobtuvais ant stogo, iki šiandieninių „Mercedes“ aktivarų, kurie vos netelpa į standartinį 40 pėdų priekabą. Kalbėsime apie gana specifinę, bet vis populiaresnę temą – tai tarptautinis perkraustymas iš Kauno į Brigg. Žinoma, Briggs yra mažas miestelis Šiaurės Linkolnšyre, Anglijoje, ir ten nukeliauti nėra taip paprasta kaip į Londoną, kur keliai platūs o ir logistikos firmų kaip grybų po lietaus. Čia reikia žinoti niuansus, kitaip galite padaryti prastą sprendimą arba susidurti su muitinės nesusipratimais, dėl kurių jūsų dėžės su indais stovės Doveriuje savaitę. Nėra idealios sistemos, yra tik patirtis ir žinojimas, kur gali „užkibti ratas“, todėl štai jums trumpas, bet „su mėsa“ vadovas, kaip tai vyksta iš vidaus.

Dokumentai, muitinė ir tas pats Brexit (pavojinga zona)

Ar man tikrai reikalingas T1 dokumentas arba galima be?

Sąžinėjau sakysiu, su tuo visada painioja. Paprastai, jei vykstate gyventi ilgiau nei metams, jums nereikia mokėti muito ir PVM, todėl reikia pateikti Transfer of Residence (ToR) numerį. Be jo, jūsų tarptautinis perkraustymas iš Kauno į Brigg gali tapti labai brangus pramogas, nes britai mokesčius apskaičiuos kaip už naują prekę. T1 dokumentas dažniau reikalingas tarpiniam pervežimui, bet kroviniui iš Lietuvos į Angliją dažniau tiesiog reikia „nulinės“ muito deklaracijos. Geriau viską patikslinti su savo brokeriu prieš važiuojant, o ne tuojau pat pasienyje.

Kaip sudėtinga gauti ToR numerį ir kiek laiko tai trunka?

Tai vienas paprašiausių dalykų, kuriuos žmonės atidėlioja paskutiniam valandai. Formą pildote internetu, HMRC svetainėje. Viskas užtrunka maždaug savaitę, kartais dvi, jei jie užklausa papildomų dokumentų, pavyzdžiui, banko sąskaitos išrašų ar darbo sutarties, kad įrodytumete gyvenamąją vietą. Jei paliksite be šio numerio, tada tiesiog negalime išvežti daiktų kaip asmeninio turto ir teks mokėti standartinius mokesčius. Nebeiguokit, tai tiesiog elektroninis laiškas, išsiunčiamas į jūsų el. paštą.

Dėl kodėl muitinėje Doveriuje visada užtrunka tiek ilgai?

Dėl Brexit, be jokios abejonės. Anksčiau tiesiogvažiavimas buvo lengvas, dabar ten eilės kaip muge. Vairuotojas turi tur�ti pasirašytą eksporto deklaraciją iš Lietuvos pusės ir importo deklaraciją iš JK pusės. Jei bent vienas skaičius nesutampa, jei vairuotojas pamiršo spausdintą ToR numerį (o jis dažnai pamiršta), stovite. Aš turiu vieną istoriją, kai mūsų vairuotojas ten buvo užstrigęs 12 valandų vien dėl to, kad muitininkas norėjo patikrinti, ką reiškia „vintage kėdė“ invetoriuje. Taigi, kantrybė – tai pusė sėkmės.

Kas vyksta, jei aš neturiu visų daiktų sąrašo (inventoriaus)?

Tai blogiausias scenarijus. Negalima tiesiog parašyti „baldai ir indai“. Reikalingas detalus sąrašas: pvz., „3 minkšti komplektai, 1 medinis stalas, 5 dėžių virtuvinių reikmenų“. Muitinė turi žinoti, ką vežate, ir jei sąrašas pernelyg apibendrintas, gali pradėti krovinių patikrą. O kai jie pradeda braižyti – laukite baudų už nederamą dokumentaciją. Geriau praleisti vakarą ir užpildyti Excel lentelę, nei vėliau mokėti už delspinigius uoste.

Ar turiu deklaruoti elektrines prietaisus, pvz., televizorių?

Žinoma, ypač televizorių. Britai turi savo niuansų dėl radijo bangų licencijų ir panašiai, bet čia daugiau kalba apie muito mokesčius. Jei televizorius naujas, su etikete, gali būti PVM. Jei jau naudotas ir asmeninis poreikis, su ToR numeriu turėtų praeiti be mokesčių. Bet vėlgi, viską reikia įrašyti į inventoriaus sąrašą su serijiniais numeriais (jei jų yra), kad nebūtų klausimų, ar jūs neperparduinate prekių mažmenine.

Kas vyksta su draudimu, jei vairuotojas užgriūva?

Tai klausimas, kurį dažniausiai užduoda tie, kurie niekada nevežė nieko brangaus. Standartinis krovininio transporto draudimas (CMR) apdrausta tik iki tam tikros sumos, paprastai apie 10-12 EURų kilogramui. Jei vežiate brangius paveikslus ar brangia elektroniką, tai yra per mažai. Reikia specialaus „All Risk“ draudimo, kurį reikia apsirūpinti iš anksto, ir jis kainuoja brangiau, bet bent užtikrina, kad jei sunkvežimis užsirinks į griovį kažkur Vokietijoje, neprarasite visko.

Ar galima įvežti alkoholį ir tabaką kaip asmeninį daiktą?

Galima, bet yra griežti ribojimai. Jei įvežsite per daug degtinės, tai gali būti laikoma ne asmeniniu naudojimu, o prekyba. Be to, alkoholis dažnai traukia muitinės dėmesį, todėl gali būti papildoma patikra. Nerekomenduoju(si) krauti visą sunkvežimį alumi, nors kažkas tai bando daryti, viltimi, kad niekas nepastebės. Pasitikiu, pastebės, o baudos ten nėra šmaikščios.

Ar reikia turėti savo vairuotojo licenciją ar patvirtinimą, kad nupirkti būstą Brigg?

Ne čia nekalbame apie vairavimą, o apie dokumentus, patvirtinančius jūsų gyvenamosios vietos pakeitimą. Muitinės reikalavimas – jūs turite įrodyti, kad išsikraustote iš Lietuvos ir gyvensite Anglijoje ne mažiau kaip 12 mėnesių. Tam gali tekti pateikti nuomos sutartį, pirkimo-pardavimo sutartį ar net užregistrotos vaiko mokyklos dokumentus be ToR numerio nebus leidžiama naudotis mokesčių lengvata.

Kas daryti, jei neteisingai užpildžiau eksporto deklaraciją?

Nuobodiu, bet teks taisyti. Jei klaida pastebima dar Lietuvoje, prieš išvykimą, viskas tiesiog pakeičiama sistemoje. Jei klaida randama jau Dovere, ten viskas kur kas sudėtingiau. Gali tekti mokėti baudą už neteisingą deklaravimą arba laukti kol bus atliktas išsamus krovinių patikrėjimas. Geriau dukart patikrinti su logistikos vadybininku, ar visi kodai (pvz., HS kodai) atitinka tikrąją krovinio prigimtį.

Ar galiu būti tikras, kad mano daiktai nepakenks pervežimo metu?

Tikrumo 100% nėra niekur. Net jeigu tarptautinis perkraustymas iš Kauno į Brigg yra atliekamas geriausiomis firmomis, Kelias ilgas – yra ir lenktys, ir blogas asfaltas Vokietijoje, ir „rampos“ Anglijoje, kur gali tikšti. Visiškai apsiginti galima tik gerai supakuodamas (klijais, burbuliuku plėvele). Ir net tada, jei vairuotojas staigiai stabdo, kad išvengtų elšnio, dėžė gali nukristi. Taigi, pasitikėkite, bet dar ir tikrinkite.

Kiek tai kainuoja ir kodėl nėra fiksuotos kainos?

Kiek maždaug kainuoja toks kelionės reisas (apytiksliai)?

Sunku pasakyti vienu žodžiu, nes kainos šiuo metu šokinėja kaip kišenėje. Bet jei kalbame apie butą (apie 20-30 kubinių metrų), tai reikėtų numatyti nuo 2500 iki 4000 eurų. Čia įskaičiuota ir darbas, ir kuras, ir muitinės procedūros. Jei turite tik kelias dėžes, galite bandyoti dalinį krovinią (t.y. dalintis priekaba su kitais), tai bus pigiau, bet brangiau nei buvo prieš krizę.

Kodėl kaina pakyla staiga paskutinę minutę?

Dėl kuro, durniasn. Ir dar dėl „ferių“ kainos pokyčių, ypač per šventes ar tuo metu, kai Didžiojoje Britanijoje yra koks nors nors didelis renginys (pvz., karūnacija). Taip pat, jei jūs nurodėte neteisingą krovinio svorį, ir uoste pasirodo, kad sunkvežimis per daug apkrautas, tenka mokėti papildomą mokestį už viršytą svorį arba net perkrauti į kitą mašiną.

Ar galima atsiskaityti grynaisiais prie vairuotojo?

Nebeguoti, tą dalyką aš nerekomenduoju. Dauguma firmų dirba be grynųjų, viskas eina per sąskaitas ar banko pervedimus. Vairuotojas gali neturėti teisės priimti pinigų, arba tai yra tiesiog nesaugu. Galbūt nedidelis „grynuolis“ viršyto už darbą (arbatpinigių), bet už pačią kelionę – ne. Atsiskaitykite sutartyje nurodytu būdu, kad būtų įrodymų, jei kas nors negerai.

Kuo skiriasi dalinis krovinių pervežimas nuo pilno?

Pilnas – jūsų daiktai užima visą sunkvežimį (arba priekabą), ir jis važiuoja tiesiai į Brigg. Dalinis – jūsų daiktai sudėti į dalį priekabos, ir vairuotojas sustoja pakrauti/iškrauti kitų klientų krovinius. Tai pigiau, bet lėčiau. Gali būti, kad jūsų dėžės kele savaitę keliaus po sandėlius prieš išvykstant iš Lietuvos.

Ar yra kažkokių paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

Žinoma, visada būna. Pavyzdžiui, „vaizdo įrašo mokestis“ (Clean Air Zone ar ULEZ) jei vairuotojas važiuoja per Londoną (nors į Brigg ten nereikia, bet maršrutai gali keistis). Dar yra „vežimo mokestis“ už sunkiasvorius transporto priemones kai kuriose vietovėse. Ir jeigu jums tenka įvežti daiktus į namus, kur neprivažiuoja didelis sunkvežimis, reikės mažesnės mašinos (pervežimo) – tai papildomas užmokestis.

Kodėl brangiau vežti į Šiaurės Angliją nei į Londoną?

Atrodo paradoxališka, bet taip yra. Daugiausia traukinių ir keltų maršrutų yra nukreipta į pietus. į Brigg reikia važiuoti toliau, pro visą Angliją. Be to, grįžtant tuščia mašina atgal į kontinentą (arba į Lietuvą), vairuotojai stengiasi uždirbti bent ką nors, todėl kaina gali būti įtraukta ir grįžimo tuščia kelio sąnaudas. (Nors dabar, dažniausiai, jie suranda krovinius ir atgal, bet vis viena – atstumas didelis).

Ar verta imti 3,5 tonės sunkvežimį („Gazelle“) ir važiuoti pats?

Jei turite vairuotojo pažymėjimą (kategorią C) ir drąsos – taip, gali išeiti pigiau. Bet jei neturite, tenka samdyti vairuotoją beveik už tą pačią kainą. Be to, 3,5 tonės mašina neįveš daug daiktų. Galvodami apie tarptautinis perkraustymas iš Kauno į Brigg, 3,5 tonės mašina gali netilpti į kai kurias gatves, nes ji vis tiek didelė. O dar su muitine – jei esate privatus asmuo, sunkiau gauti ToR lengvatas be brokerio.

Ką daryti, jei pasiūlyta kaina per maža (tokia, kad nepasitikėtum)?

Bėkite. Serioziai.