Tarptautinis perkraustymas iš Kauno į Boroughbridge: kas čia vyksta iš vidaus

Sveiki, štai ir aš vėl su jumis. Šiandien kalbėsim apie konkrečią, gal net šiek tiek keistą, bet mano praktikoje gan dažną temą – tarptautinį perkraustymą iš Kauno į Boroughbridge. Gyvenau šioje srityje virš dvidešimties metų, regėjau viską – nuo idealiai suplanuotų maršrutų iki tokių chaoso scenų, kad net aš nubyrėdavau. Boroughbridge nėra didelis Londonas ar Mančesteris, tai ten viskas kitokia, lėtesnė, bet ir savo niuansų užtenka. Žmonėms dažnai atrodo, kad tai paprasčiau nei į didmiesčius, bet kartais būna atvirkščiai. Čia ne tik apie vairavimą, tai apie tai, kad žinai, ką veiki. Na, kadangi jūs čia, tikriausiai planuojate kelionę, tai pasidalinsiu tuo, ką iš ties žinau. Be jokių gražių frazių, tiesiog kaip yra.

Apie kainas ir lėšas (nuo ko pradėti)

Kiek maždaug gali kainuoti toks perkraustymas?

Žinokit, kainos šiuo metu šokinėja kaip kiaulės aikštelėje. Jei kalbame apie standartinį butą, tarkime, 40-50 kubinių metrų, tai tarptautinis perkraustymas iš Kauno į Boroughbridge gali kainuoti nuo dviejų tūkstančių eurų ir aukščiau. Viskas priklauso nuo to, kiek daiktų turite ir ar reikia mokėti už pakavimo medžiagas. Degus kuras brangsta, o Britanijoje mokesčiai už vairuotojus – tai dar viena istorija. Todėl nenuviliu, jei pasiūlys 3000, tai gali būti net gera kaina dabar.

Ar galima kažkaip užsisegti mažiau?

Galima, bet tai rizikuota. Kai kurie klientai bando rasti „cheap“ variantą forumuose, o paskaičiuoja, kad daiktai dingsta arba atkeliauja sulankyti. Vienas klientas taip padarė, paėmė pigų „kelionių draugą“ ir galiausiai teko mokėti dvigubai, nes daiktai stovėjo sandėliuke Vokietijoje mėnesį. Taigi, taupykite ant dalykų, o ne ant krovininio. Gerai, kai pervežėjas turi draudimą ir sutartį, o ne tik „žodį“.

Ką daro įtaka galutinei sumai?

Daug kas. Sekmadienis ar šventė Didžiojoje Britanijoje gali branginti, nes vairuotojai negali važiuoti arba reikia mokėti papildomai už laiko viršijimą. Dar vienas dalykas – prieigos galimybės. Jeigu ten, kur perkraustotės, nėra vietos sustoti sunkvežimiui, tenks krauti į mažesnę transporto priemonę. Tai vadinamas „transhipment“ ir jis kainuoja. Taigi, tiesiog pasakykite adresą iš karto, kad nereiktų spėlioti vėliau.

Ar imate užstojamąjį?

Be abejo. Tai standartinė praktika. Be to, jei atšaukiate paskutinę minutę, jūs prarandate depositą. Tai ne aš esu blogas, tiesiog vairuotojai jau važiuoja arba planuoja savo grafikus. Paskutinį kartą viena šeipa atšaukė dieną prieš išvykimą (kažkas susirgo), bet ji dėl to negavo nieko atgal. Tai verslas, čia nėra nemokamų piestų.

Kelionės eiga ir Boroughbridge specifika

Kiek laiko trunka tas nuvykimas?

Teoriškai, jei nieko neįvyktų, tai tai dvi, tris dienos. Praktiškai? Keliaujant per Lietuvą, Lenkiją, Vokietiją, Olandiją, tada tunelis arba keltas, ir galiausiai šiaurės Anglija. Tai gali užtrukti ir penkias dienas, jei yra eismo įvykių arba muitinėje kiltų klausimų. Boroughbridge yra netoli Jorko, tai vėliau reikia važiuoti po A1(M) arba A64. Žiemos metu ten dažnai rūkas, tai užtrunka ilgiau.

Ar sunku rasti Boroughbridge žemėlapyje?

Vairuotojams, kurie važiuoja kasdien – ne. Bet jei ten ateina jaunas vairuotojas pirmą kartą, tai gali būti painiova. Miestelis mažas, gatvės siauros, ypač senamiestyje. Kartais tenka sustoti kiek toliau ir nešti daiktus rankomis (ar dėžėmis), nes sunkvežimis tiesiog negali įvažiuoti į siaurą gatvelę prie namo. Tai ne iš Kauno į Boroughbridge maršrasto klaida, o vietovės ypatybė.

Kaip vyksta pakavimas čia, Kaune?

Įprastai atvykstu dieną anksčiau, arba vėlai vakare. Kartais klientai pasirenką „daryti patys“ (self-packing), bet aš visada patariu, kad mes darom. Tie profesionalūs dėžės, „bubble wrap“, lipdukai – tai ne grožis, o saugumas. Kai kurie klientai bando taupyti ir dėti indus į senas vaikiškas dėžes... tada pasiekia „crash“ testą Anglijos keliais. Geriau mokėti už medžiagas.

Kas su muitine?

Dabar, po „Brexit“, tai viskas tapo sudėtingiau. Reikia pildyti deklaracijas, jei daiktai yra naudoti ir jūs persikeliate gyventi (Transfer of Residence), tai mokesčių nėra. Bet jei siunčiate nauvus dalykus į Angliją parduoti, tai reikės mokėti PVM ir muito. Vienas klientas bandė praslipti su dešimt naujų televizorių... muitininkai turi akis kaip ereliai. Gerai, kad tik baudą gavo (ar ne, nežinau, tiksliai nežinau, kas ten vyko tolesniais etapais).

Ar galima sekti krovinią keliu?

Dažniausiai taip. Mes naudojame GPS stebėjimo sistemas, galiu siųsti nuorodą. Bet yra vietų Vokietijoje arba tuneliuose, kur signalas dingsta. Tada atsiranda panikos telefonų: „Kur jis? Dingęs!“. Niekur nedings, tiesiog važiuoja. Gera žinia ta, kad kai atvyksta į Boroughbridge, paprastai paskambina iš karto.

Daiktų saugumas ir rizikos

Ar mano daiktai bus draudžiami?

Taip, jei sudarome sutartį. Bet reikia suprasti, kad standartinis draudimas neapima visko, pavyzdžiui, brangių juvelyrinių dirbinių ar pinigų. Tas pats su gėrimais – jei du buteliai vyno sprogs ir apsiteps viskas, draudimas to nedengia (kažkur taip yra parašyta taisyklėse). Patariu brangiausius dalykus pasilikti pas save ir vežti su savimi.

Kas nutinka, jei kažkas sulūžta?

Vėlgi, viskas priklauso nuo to, kaip buvo pakrauta. Jei mes pakavome – mūsų galva. Jei jūs supakote lėkštę į popieriaus maišelį ir uždėjote ant viršaus, tai tai ne mūsų kaltė. Yra buvę atvejų, kai atvykstame į Boroughbridge, atidarom sunkvežimį, o ten... kažkas nukrito. Tada turiu užpildyti „protokolą“. Skamba liūdnai, bet tai gyvenimas.

Ar pavogti gali?

Anglijoje, ypač prie sankryžų arba stovint parkuose, kartais vyksta vagysčiės. Kadangi Boroughbridge nėra labai blogas rajonas, bet kelyje iki ten gali būti. Mes visad užrakiname sunkvežimius, o vairuotojas privalo nakvytinėti saugiose vietose (saugumo aikštelėse). Neseniau girdėjau, kad vienai firmai nusivogė visą priekabą su baldais prie Mančesterio. Bijokime to.

Kaip elgtis su baldais, jei jie dideli?

Išardome. Didelės spintos, lovos, sofos – niekas nepraeis pro duris taip, kaip yra. Mūsų komanda turi įrankius, viską išsrįbia, užžymė detalės (screw A goes to hole B), o vėliau Boroughbridge sur surinko atgal. Kartais pasidaro painiova, jei klientas pats buvo kažką surinkęs savo pagalvojimu (be instrukcijų), tada tenka galvoti kaip šachmatuose.

Vairuotojai ir komanda (iš vidaus)

Kas tie vairuotojai?

Įvairūs. Yra lietuviai, yra lenkai, kartais vietiniai britai. Dauguma dirba po 12-14 valandų parą, tai ne stebuklas, kad jie gali būti pavargę. Kartais atvyksta ir būna šiek tiek „alkani“ (noriu valgyti), bet darbą atlieka. Vienas vairuotojas, Stasys, važinėja į Angliją jau 15 metų, pažįsta kiekvieną kavinę prie A1 kelio. Tas patikimumas svarbiau už bet kokį „customer service“ šypseną.

Ar jūsų komanda kalba angliškai?

Taip, bent jau pagrindiniai žodžiai. Reikia sugebėti pasakyti, kur krauti, jei kyla problemų su pareigūnais. Bet jei jums reikia, kad vairuotojas aptartų su kaimynu apie orus tai... gali būti sunku. Mes esame pervežimo specialistai, ne diplomatai. Tačiau komunikacija su klientu visada vyksta lietuviškai (arba rusiškai, jei reikia), tai čia problemų nėra.

Kas nutinka, jei vairuotojas suserga?

Tai blogiausias scenarijus. Buvo atvejis, kai vairuotojui užkrito temperatūra Prancūzijoje. Teko stabdyti ir skambinti pagalbai. Klientui teko laukti papildomą dieną. Tokių dalykų išvengti negali, mes ne robotai. Gerai, kad turiem draugus kurie gali pakeisti vairuotoją, bet tai brangiai.

Gyvenimas Boroughbridge ir prisitaikymas

Ar ten yra ką vežti?

Boroughbridge yra gražus, bet mažas. Ten nėra didelių prekybos centrų kaip „Mega“ čia. Dažnai klientai sako, kad jie ten nusipirko visus baldus iš „IKEA“ Anglijoje, o iš Lietuvos vežia tik atsiminimus ar brangius dalykus. Įdomu, kad dažnai vežame didelius virtuvių komplektus, nes klientai nori lietuviškos kokybės.

Ar ten lengva gyventi su lietuviškais daiktais?

Na, juk elektros instaliacija skirtinga! 230 voltų abiejose šalyse, taip, bet kištukai skiriasi. Reikia adapterių. Be to, angliški namai dažnai siauresni, tad didelė lietuviška siena (spinta) gali netilpti į svetainę. Verta išmatuoti duris prieš vežiant (o ne tada, kai sunkvežimis jau stovi kieme).

Kas dėl šunų ir kačių?

Vežame ir juos. Reikia veterinarijos pažymos, mikroschema (čipas). Gyvūnai dažnai būna išsigandę to ilgo kelio. Vieną kartą vežėme didelį vokiečių dogą, kuris visa kelionę lojo ir giedojo. Vairuotojas beveik pakibo (juokauju). Bet Boroughbridge yra daug gražių parkų, gyvūnams ten tikrai gera bus.

Buitinės smulkmenos ir problema

Ką daryti su maistu?

Nuvežti konservus galima, bet šaldytuvo produktus? Ne. Per kelionę per Europą jie sugestų arba sukeltų problemų muitinėje su biologinėmis atliekomis. Geriau suvalgykite viską čia arba duokite kaimynams. Buvo atvejis, kai klientas bandė įvežti dešrelių rūkyklės produkciją... ne, taip nedarykite.

Ar galima vežti alkoholį?

Asmeninis kiekis – taip. Jei tai keletas butelių vyno dūdelei, niekas nežiūrės. Jei būna dėžės degtinės, tai tai jau gali būti laikoma prekyba arba reikės mokėti mokestį. Muitininkai mėgsta tikrinti bagažą atsitiktinės patikros metu. Geriau būti sąžiningas.

Ar galima vežti transporto priemonę?

Taip, dažnai užkrauname automobilį į sunkvežimį. Tam reikia papildomų leidimų (MV50 dokumentai), kadangi tai ne asmeninis naudojimas, o pervežimas. Tai kelia papildomą rūpestį, bet įmanoma. Boroughplate kaimynai dažnai nustemba, kai išlipti lietuviški numeriai.

Ką daryti su atliekomis?

Kai iškrauname daiktus, lieka daug dėžių, plėvelių, plastiko. Negalima tiesiog visko užmėtyti gatvės. Anglijoje griežtos taisyklės dėl šiukšlių. Mes paprastai surenkame visą šiukšlių (pakavimo medžiagas) į savo sunkvežimį ir parvežame atgal arba numetame į specialią vietą. Už tai papildomai neimame (turėtume, bet įtraukiame į kainą).

Ar reikia gauti adresą iš karto?

Taip, būtina. Negalėjime tiesiog važiuoti į „Boroughbridge centre“ ir laukti. Reikia tikslaus adreso, pašto kodo. Angliški pašto kodai yra labai tikslūs, rodo tikslų namą. Jei paduosite neteisingą kodą, GPS nuves į lauką.

Ką daryti, jei rūko?

Tiesiog laukti. Neraudykite vairuotojui, kad jis važiuotų greičiau. Anglijoje rūdas yra normalus reiškinys, ypač šiaurėje. Pervežimas turi būti saugus, o ne greitas. Geriau vėluoti dieną, nei nedraustyti grėsmės.

Išvados ir galutiniai patarimai

Na, tiesiogiai sakant, tarptautinis perkraustymas iš Kauno į Boroughbridge – tai ne pats paprasčiausias dalykas pasaulyje, bet ir ne mėnulis. Reikia pasiruošimo, kantrybės ir sąžiningo pokalbio su pervežėju. Neklauskite kainos be jokių detalių, nes tuomet gausite tik melagingą skaičių. Rūpinkitės dokumentais, būkite namuose (arba leiskite atstovui), kai atvyksta sunkvežimis, ir būkite tikri dėl savo daiktų sąrašo. Turiu viltį, kad šie patarimai padės išvengti tos pačios pačios panikos, kurią matau kas antrą savaitę.