perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Tarptautinis perkraustymas iš Bingham dažniausiai atrodo paprastas tik iki tol, kol pradedate dėlioti daiktus į dėžes ir aiškintis, ar baldai tilps į konteinerį, ar reikės dalies palikti Anglijoje. Binghamas nėra didelis, bet logistika vis tiek turi savų niuansų – kelias iki Nottingham, Grantham ar Newark, paskui į konteinerių terminalą, dokumentai, muitinė, draudimas, laikas. Per 20+ metų pervežimuose mačiau, kad ramiausiai praeina tie perkraustymai, kur žmogus nuo pradžių pasako tiesą: kiek daiktų, kokie baldai, ar yra pianinas, dviračiai, sunki technika, ar tik keli maišai ir spintos. Čia aiškinu kaip žmogus iš praktikos, ne iš brošiūros.
Jei kalbame apie realų laiką, ne gražų pažadą, paprastai nuo Bingham iki Lietuvos namų durų reikia 7–14 dienų, kai krovinys keliauja pilnu konteineriu arba gerai suplanuotu daliniu reisu. Kartais išeina greičiau, ypač kai dokumentai tvarkingi, krovinys paruoštas, o keltas ir terminalai nedirba su vėlavimais. Buvo atvejis, kai klientas iš Bingham pusės norėjo „kitą savaitę jau Vilniuje“, nors pianinas, du šaldytuvai ir sena ąžuolinė spinta laukė pakavimo. Tai neįmanoma normaliai. Reikia įvertinti pakavimą, pakrovimą, kelionę iki uosto, muitinės formalumus ir paskutinę mylią.
Dažniausiai taip, ruduo būna ramesnis negu vasara, kai daug lietuvių grįžta po sezono, studentai kraustosi, o įmonės perkelia sandėlius. Kainos gali būti 10–20% mažesnės, jei maršrutas derinamas su kitu kroviniu į Lietuvą ar Lenkiją. Bet rudenį taip pat būna lietaus, o drėgmė pakuojant Bingham, Newark ar Nottingham rajonuose gali būti nemaloni. Gera žinia ta, kad pervežėjai turi daugiau langų grafike. Bloga žinia – jei laukiate paskutinės minutės, pigiau nebūna niekur, nes visi „greitai ir pigiai“ staiga dingsta.
Tai reiškia, kad komanda ne tik užkelia dėžes į sunkvežimį, bet ir padeda susidėlioti indus, drabužius, baldus, buitinę techniką, rėmus, veidrodžius, stalo įrankius, mažus daiktus. Normalus pakavimas trunka ilgiau, nei klientai tikisi. Vien virtuvė gali užtrukti pusdienį, jei reikia dėžėse pažymėti, kas eina į virtuvę, kas į garažą, kas į miegamąjį. Pakavimas kainuoja papildomai, bet dažnai sutaupo nervų. Mačiau, kaip blogai suvyniotas televizorius atkeliavo kaip mozaika, ir tada visi sako, kad „na, bent kaina buvo maža“.
Vėlavimai būna ne tik dėl vairuotojo. Gali strigti dokumentai, muitinė, kelto eilė, oro sąlygos, terminalo užimtumas, net neteisingai nurodytas adresas Bingham mieste. Kartais klientas pasako „tik kelios dėžės“, o atvažiavus paaiškėja, kad dar garažas pilnas įrankių, sodo technika ir senas dviratis ant lubų. Tai ne melas, žmonės tiesiog neįvertina. Pervežime smulkmenos tampa didelės. Jei reikia pristatyti iki konkrečios datos, rezervaciją darykite bent 2–3 savaitės į priekį, o ne ketvirtadienį sakydami, kad pirmadienį „labai reikia“.
Taip, galima, bet automobilis turi būti paruoštas: mažai kuro, raktai, dokumentai, nuotraukos prieš pakrovimą, patikrinta baterija. Jei perkraustote iš Bingham į Vilnių, Kauną, Klaipėdą ar Šiaulius ir vežate automobilį kartu su baldais, dažniausiai jis važiuoja atskiru autovežiu arba konteineriu, priklausomai nuo vietos. Kartais klientai nori į automobilį pripilti daiktų. Oficialiai taip nereikėtų, nes draudimas ir muitinė gali žiūrėti kitaip. Praktiškai kai kas taip daro, bet rizika lieka jūsų. Geriau sąžiningai pasakyti pervežėjui.
Paprastam 1–2 kambarių butui kaina gali svyruoti apie £900–£2 500, jei dalijate vietą su kitu kroviniu. Visam namui, ypač su baldais, buitine technika, garažu ir sodo įranga, dažniausiai kalbame apie £3 000–£7 000 ar daugiau. Kaina priklauso nuo tūrio, svorio, pakavimo, draudimo, pristatymo adreso Lietuvoje ir to, ar reikia kelti baldus į aukštą aukštą be lifto. Binghamas nėra Londonas, tad vietinė pakrovimo kaina paprastai ramesnė, bet tarptautinė dalis vis tiek sudaro pagrindą. Pigiausias pasiūlymas ne visada saugiausias, ypač jei niekas neatsako į telefono skambučius.
Vienos įmonės skaičiuoja pagal tūrį kubiniais metrais, kitos pagal vietą konteineryje, trečios pagal faktinį svorį ir maršrutą. Dar viena priežastis – rizika. Sena spinta, pianinas, akvariumas, sporto treniruoklis ar brangus meno kūrinys reikalauja kitokio darbo negu dėžės su knygomis. Mačiau pasiūlymų, kur kaina graži, bet po savaitės paaiškėja, kad „muitinės mokestis neįskaičiuotas“, „lifto nebuvo“, „pakavimas papildomas“. Geras pervežėjas iškart rašo, kas įskaičiuota ir kas ne. Tai nėra idealu, bet bent žinote, kur stovite.
Dažniausiai reikia paso arba asmens dokumento, adresų, krovinio sąrašo, kartais pirkimo dokumentų brangiems daiktams, transporto dokumentų automobiliui, jei vežate. Jei kraustoma po Brexit, muitinės klausimai tapo rimtesni negu anksčiau. Nebūtinai reikės visko kiekvienam daiktui, bet sąrašas turi būti normalus: televizorius, sofa, 12 dėžių drabužių, virtuvės indai, stalas, kėdės. Ne „viskas asmeniniai daiktai“. Muitinė nemėgsta miglos. Jei esate grįžtantys gyventi į Lietuvą, verta pasitikrinti, ar taikomos kokios lengvatos asmeniniam turtui, bet aš visada sakau – pasitikrinti oficialiai, ne tik Facebook grupėje.
Gali, jei krovinys yra asmeninės nuosavybės, sąrašas tvarkingas, vertės nenukeltos į kosmosą ir niekas nebandė paslėpti naujų prekių tarp senų kojinių. Po Brexit Anglija ir ES yra skirtingos muitinės zonos, tad formalumai neišnyko. Dažniausiai asmeniniam perkraustymui viskas praeina gana sklandžiai, bet netvarkingi popieriai gali sustabdyti krovinius terminaluose. Esu matęs, kaip klientas įdėjo naują kompiuterį, du telefonus ir porą dėžių prekybai skirtų daiktų, o paskui stebėjosi, kodėl klausia klausimų. Jei vežate komerciją, sakykite, kad vežate komerciją.
Pirma, neslėpti. Antra, susidaryti realų sąrašą. Jei dar nežinote, ar vešite skalbimo mašiną, dviračius, lovas, stalą, sodo baldus, pasakykite pervežėjui, kad sąrašas preliminarias. Tuomet pasiūlymas bus su rezervuota vieta, o ne su pasaka. Kartais žmonės iki paskutinės dienos gyvena tarp dėžių, o paskui sako: „dar radau garaže tris dėžes ir seną komodą“. Gera žinia – dažniausiai galima sutalpinti. Bloga žinia – gali keistis kaina arba grafikas. Geriausia viską sudėlioti bent prieš 2–3 dienas.
Baldai pirmiausia išrenkami, jei galima – stalčių rankenos, kojelės, stalo kojos, veidrodžiai. Tada plėvelė, kampai, kartonas, dėžė arba medinė konstrukcija, jei daiktas vertingas ar trapus. Senas Bingham namų ąžuolinis bufetas neatlaikys, jei jį tik apvyniosite vienu sluoksniu ir pasakysite „jis tvirtas“. Tvirtas nebūtinai reiškia saugus. Ypač pavojingi kampai, lakuoti paviršiai, stiklas. Mačiau, kaip „tik iki kaimo“ tipo požiūris baigėsi įbrėžimais per visą šoną. Jei baldas sentimentalus, geriau permokėti už pakavimą negu verkti prie iškraunamo konteinerio.
Aš visada rekomenduoju draudimą, ypač jei vežate daugiau negu kelias dėžes. Minimalus pervežėjo atsakomybės limitas dažnai neatrodo toks gražus, kai daiktas sugadinamas. Draudimas kainuoja papildomai, paprastai procentą nuo deklaruotos vertės, bet bent turite aiškesnį kelią, jei nutinka bėda. Svarbu: draudimas nepadengia blogo pakavimo, neteisingai deklaruotų daiktų ar pačių susidaužytų stiklų, jei jie buvo įdėti be apsaugos. Kai kurie klientai sako, kad draudimas „tik pinigų ėmimas“. Gal ir erzina, bet vieną kartą jis tampa vieninteliu normaliu dalyku sąmatoje.
Geriausios yra tvirtos, vienodo dydžio perkraustymo dėžės, o ne senos prekybos centro pakuotės, kurios subyra po dviejų knygų. Knygos dėkite į mažas dėžes, drabužius – į didesnes, indus – į dėžes su pertvaromis arba labai gerai perrištus popieriumi. Ant kiekvienos dėžės rašykite kambarį ir trumpą turinį. Ne tik „virtuvė“, nes virtuvė gali būti 18 dėžių. Rašykite: „virtuvė – puodai“, „virtuvė – indai“, „virtuvė – maistas“. Skamba smulkmena, bet iškraunant Lietuvoje tai sutaupo valandų. Ir ne, maišai nėra dėžės, nors visi taip galvoja.
Televizorių geriausia vežti originalioje dėžėje, jei ji dar yra. Jei nėra – tvirta dėžė, kampų apsauga, daug minkštos medžiagos, ekranas neguli po sunkiais daiktais. Prieš išjungdami techniką, nufotografuokite laidų jungtis. Tai toks paprastas dalykas, bet grįžus į naujus namus visi ieško, kur tas pilkas laidas ėjo. Kompiuteriams geriau išimti diskus ar bent pasidaryti atsarginę kopiją. Skalbyklę reikia užfiksuoti transportiniais varžtais, kitaip būgnas gali gauti pervežimo metu. Nesakau, kad visada sugriūna, bet rizika tikrai yra.
Augalus vežti galima, bet čia jau prasideda ne tik pervežimas, o fitosanitariniai reikalavimai, dirvožemio klausimai, augalų sveikata ir muitinės požiūris. Nedideli vazonai kartais keliauja automobilyje su šeima, didesni augalai – sudėtingiau. Po Brexit taisyklės pasikeitė, tad jei augalas vertingas ar didelis, tikrai reikia tikrintis oficialiai. Esu matęs, kad žmonės vežė kaktusus ir bazilikus kaip „na, kas čia tokio“, o paskui nervinosi pasienyje. Jei augalas sentimentalus, bet ne didelis, kartais paprasčiau nupjauti ataugą ir įsišaknyti jau Lietuvoje. Skamba žiaurokai, bet praktiška.
Dažniausiai maršrutas eina per Nottingham, Newark-on-Trent, Grantham, tada link Doverio arba kito uosto, toliau per Europą į Kalė, Zeebrugge ar Rotterdamą, paskui per Vokietiją, Lenkiją ir Lietuvą. Jei pristatymas į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą, maršrutas derinamas pagal terminalus ir kitus krovinius. Kartais logistiškai geriau vežti per Zeebrugge, kartais per Doverį, nors klientui atrodo, kad visada turi būti tas pats kelias. Pervežime kelias nėra tik linija žemėlapyje. Tai grafikai, muitinės langai, keltų vietos, vairuotojų darbo laikas ir eismas.
Taip, Binghamas tikrai tinka daliniam perkraustymui, nes nėra labai toli nuo pagrindinių kelių ir Nottingham regiono logistikos. Dalinis perkraustymas reiškia, kad jūsų daiktai dalijasi vietą konteineryje su kitu kroviniu. Tai pigiau, bet lėčiau. Reikia gerai supakuoti, pažymėti dėžes ir sutikti, kad jūsų baldai gali iškeliauti ne pirmiausia. Jei turite 15–35 m³, dalinis variantas dažnai racionalus. Jei turite visą namą, garažą, sodo techniką ir du automobilius, gal jau reikia žiūrėti į atskirą konteinerį. Čia jau ne spėlionės.
Pilnas konteineris yra jūsų vieta, jūsų krovinys, paprastai greitesnis ir saugesnis planavimo prasme. Dalinis perkraustymas pigesnis, bet reikia laukti, kol susidės kiti kroviniai, kol terminalas surinks maršrutą. Jei iš Bingham vežate 20–30 m³, pilnas 20 pėdų konteineris gali būti per didelis, tad dalinis variantas logiškas. Jei vežate 40–60 m³, jau verta skaičiuoti pilną. Svarbu ne tik kaina, bet ir terminas. Vienam žmogui reikia „kada bus“, kitam „kiek pigiau“. Abu norai normalūs, tik kainuoja skirtingai.
Taip, ir tai dažnai gelbsti. Pavyzdžiui, šeima iš Bingham išsikrausto, bet nauji namai Lietuvoje dar neparuošti, remontas užsitęsė, arba reikia palaukti mokslo metų. Tuomet krovinys gali būti sandėliuojamas Anglijoje arba Lietuvoje. Sandėliavimas kainuoja papildomai – pagal savaites arba mėnesius, kartais pagal vietą. Gera sandėlio praktika: inventorinis sąrašas, nuotraukos, aiškios etiketės. Bloga praktika: viskas sudėta į vieną krūvą, o paskui ieškoma „tos vienos dėžės su dokumentais“. Patikėkite, ji visada dingsta giliausiai.
Ne visada. Airija geografiškai atrodo arčiau, bet logistika gali būti keista dėl salos, keltų ir papildomų maršrutų. Į Lietuvą yra labai aiškūs koridoriai per Europą, ypač kai veža lietuviški pervežėjai. Į Airiją kartais reikia derinti keltus, perkrovimus, kitus terminalus. Kaina nebūtinai mažesnė. Jei kraustotės iš Bingham į Dubliną, Cork ar Galway, reikia žiūrėti ne tik kilometrus, bet ir kelių etapų logistiką. Esu matęs, kaip „arti“ maršrutas tapo brangesnis už Lietuvą, nes visi norėjo greitai ir tiesiai, o tiesiai salose ne visada įmanoma.
Pianinas nėra tiesiog sunkus baldas. Tai instrumentas, kuris jautrus drėgmei, smūgiams, temperatūrai ir net neteisingam laikymui. Prieš vežant reikia žinoti tipą – statomas ar koncertinis, kiek sveria, ar reikia ardyti kojas, ar yra laiptai. Binghamo namuose pianinas gali atrodyti kaip paprastas baldas prie sienos, kol atvyksta komanda ir supranta, kad koridorius siauras. Kaina gali būti nuo kelių šimtų svarų iki gerokai daugiau, jei reikia specialios įrangos. Geriau sakyti tiesą nuo pradžių, nes pianinas paskutinę minutę sugadina daug gražių planų.
Gyvūnus vežti galima, bet jie nėra krovinys, ir čia reikia žiūrėti veterinarijos reikalavimus: mikročipas, skiepai, pasiutligės vakcina, dokumentai, kartais papildomi patikrinimai. Dažniausiai gyvūnas keliauja su šeima automobilyje arba specialiu gyvūnų transportu, o ne tame pačiame konteineryje su baldais. Jei katė nemėgsta kelionių, ji apie jūsų planus tikrai nepraneš maloniai. Reikia pasiruošti narvą, vandenį, maistą, familiarų pledą. Esu matęs, kad žmonės daugiau nervinasi dėl gyvūno negu dėl visų daiktų, ir tai suprantama. Gyvūnas yra šeima, ne dėžė.
Senoviniai baldai tinka, jei jie vertinami ir pakuojami atitinkamai. Senas fotelis, komoda ar spinta gali būti tvirtas, bet paviršius labai jautrus. Reikia apsaugoti kampų, briaunų, drožybos detales, nenaudoti lipnios plėvelės tiesiai ant subtilaus lako. Jei baldas labai vertingas, galima daryti medinę dėžę ar specialų aptarą. Kartais klientas sako: „na, jis senas, nieko jam nebus“. Būtent todėl jam ir gali būti, nes senas nereiškia atsparus. Jei baldas turi sentimentalinę vertę, elkitės su juo kaip su brangiu daiktu, net jei rinkos kaina nedidelė.
Dviračius geriausia iš dalies išardyti: nuimti pedalus, pasukti vairą, kartais nuimti ratą. Tada apsaugoti rėmą, perjungėjus, šakę, diskus. Galima naudoti dviračių dėžę arba specialų kreipimą konteineryje. Dažna klaida – numesti dviratį į kampą ir manyti, kad „jis gi metalinis“. Metalinis taip, bet perjungėjas, ratlankis ir rėmo dažai nėra iš gumos. Jei turite elektrinį dviratį, reikia žiūrėti baterijos gabenimo taisykles, nes jos gali turėti papildomų apribojimų. Gera nuotrauka prieš pakavimą labai padeda, kai kažkas pradeda ginčytis dėl įbrėžimo.
Verta, jei tai kokybiška įranga, kurią naudosite Lietuvoje, arba jei ji turi sentimentalinę vertę. Vejos pjovimo mašina, trimeris, grėbliai, lauko baldai, terasinės dėžės – viskas užima vietos ir dažnai būna nešvaru, aštru ar sunku. Prieš vežant reikia išpilti degalus, alyvas, išvalyti peilius, nuimti baterijas. Kai kurie daiktai gali būti draudžiami arba ribojami dėl pavojingų medžiagų. Esu matęs, kad klientai nori vežti visą garažą, o paskui Lietuvoje stebisi, kad vietos nėra. Kartais geriau parduoti pigią įrangą Anglijoje ir nusipirkti naują namuose.
Renkantis įmonę žiūrėkite ne tik į kainą. Paklauskit, ar jie realiai važiuoja į jūsų adresą Lietuvoje, ar perduoda krovinius partneriams, kaip atrodo draudimas, kas pakuos, kas kraus, ar yra inventorinis sąrašas. Paprašykite normalaus pasiūlymo raštu, ne tik žinutės „bus 1500“. Per 20 metų mačiau labai gerų įmonių ir tokių, kurios dingsta po avanso. Tai nepatogu sakyti, bet rinkoje tikrai yra blogų žaidėjų. Jei įmonė vengia atsakyti į paprastus klausimus, neatrodo gerai. Geras pervežėjas gali būti užimtas, bet jis aiškiai paaiškina procesą.
Klauskite: kokia galutinė kaina, kas įskaičiuota, ar pakavimas įskaičiuotas, koks terminas, ar yra draudimas, kas nutinka vėlavimo atveju, ar bus inventorinis sąrašas, ar reikės pasirašyti priėmimo aktą. Taip pat klauskite, ar kaina galioja iki Bingham adreso, ar tik iki pagrindinio kelio, ar laiptai įskaičiuoti, ar liftas yra. Skamba daug, bet geriau paklausti per anksti negu po to, kai sąskaita pasikeičia. Jei kas nors sako „nesijaudinkit, viskas bus“, paprašykite parašyti, kas tiksliai bus. Raštas pervežime nėra paranoja.
Paprastai taip, bent pakrovimo ir iškrovimo metu. Reikia parodyti, ką vežti, kas lieka, kas trapu, kur eina dėžės, pasirašyti dokumentus. Kartais galima derinti, kad vienas šeimos narys važiuoja su daiktais, kitas atvyksta vėliau, bet kažkas turi būti atsakingas. Jei paliekate raktus kaimynui, viskas gali vykti, tik rizika didesnė – ypač jei kaimynas nežino, kad ta dėžė „nieko tokio“ iš tikrųjų yra pilna porceliano. Geriausia būti vietoje arba turėti labai aiškų atstovą su pilna informacija.
Pirma, nefotografuokite tik pykčio, fot4 (taip, pataisau: fotografuokite) viską iškart: dėžę, įpakavimą, žalą, etiketę, bendrą vaizdą. Antra, nepradėkite patys remontuoti, jei planuojate draudimo pretenziją. Trečia, nedelsiant praneškite pervežėjui raštu, ne po mėnesio. Priėmimo aktas svarbus – jei pasirašote, kad viskas tvarkinga, o po trijų dienų sakote, kad sulaužytas stalas, bus sunkiau. Tai nėra malonu, bet procedūros egzistuoja. Blogiausia, ką galima padaryti, – išmesti pakavimo medžiagas ir tada laukti stebuklo.
Kartais atrodo, kad nevertas. Ypač kai pusę nakties dėliojate dėžes, randate senus dokumentus, ginčijatės, ar vežti seną fotelį, ir dar reikia atsakyti pervežėjui dėl adreso. Bet kai viskas atkeliauja, išpakuojate puodelį iš Bingham virtuvės jau Lietuvos namuose, stresas pradeda atrodyti kaip kaina už naują etapą. Perkraustymas niekada nėra idealus. Visada atsiranda kažkas: dėžė be etiketės, vėlavimas, įbrėžimas, netikėtas mokestis. Tačiau su geru planu tai valdoma. Blogiausia prasideda tada, kai visi daro prielaidas ir niekas jų nepatikrina.
Tarptautinis perkraustymas iš Bingham gali vykti sklandžiai, jei nuo pradžių žiūrite į jį kaip į realų procesą, o ne kaip į „nuvešit ir viskas“. Reikia sąrašo, pakavimo, dokumentų, draudimo, terminų ir sąžiningo pokalbio su pervežėju. Kaina svyruoja pagal tūrį, maršrutą, paslaugas ir rizikas, todėl pats pigiausias variantas ne visada yra protingiausias. Jei ruošiatės iš Bingham grįžti į Lietuvą ar keliauti kitur Europoje, pradėkite nuo aiškaus krovinio įvertinimo. Tuomet tarptautinis perkraustymas iš Bingham tampa ne chaosu, o tiesiog ilgu, kartais varginančiu, bet įveikiamu keliu namo.