Tarptautinis perkraustymas į Writtle: ką apie tai nekalba ekspertai ir kodėl reikia gerti kavą

Dirbu šitoje srityje jau beveik ketvirtį amžiaus, gal net daugiau, jei skaičiuosiu tuos laikus, kai dar pats būdavau vairuotoju su „Scania“ kabina. Taigi, tarptautinis perkraustymas į Writtle yra tas, dėl ko klientai dažniausiai susirūpinę ne dėl kainos, o dėl to, ar jų daiktai išvis ten nukeliaus. Writtle – tai ne Londonas, čia Essexas, kaimiška vietovė, kurios gatvės nebuvo projektuotos 40 tonų sunkvežimiams. Aš jau matęs viską: nuo tą, kai reikėjo iškrauti baldus lauku, nes sunkvežimis nepraeina pro arklių lentyną, iki tokių situacijų, kai svajonės apie „sklandų gyvenimą Anglijoje“ susidurdavo su muitinės biurokratija. Čia nebus jokių sausų „turinio kūrėjų“ frazių, tiesiog pakalbėsim apie tai, kaip viskas vyksta iš tikrųjų, su visa ta našta ir rūpesčiais, kuriuos tenka nešti ir mums, ir jums.

Kainos, pinigai ir biurokratija

Kiek kainuoja tarptautinis perkraustymas į Writtle?

Visada klausia kainos ir visada sakau, kad be matmenų tai kaip spėlioti krepšinyje – gali pataikyti, o gali ir nei. Vidutiniškai, jei kalbame apie standartinį dviejų kambarių butą, reikėtų galvoti apie 2500–3500 eurų, bet tai labai apytikslis skaičius. Dar viskas priklauso nuo to, kiek turite didelių daiktų, ar reikia montavimo darbų galinėje stotyje. Taip pat degus kuras D. Britanijoje ne tokia pigu kaip čia, tai tai įeina į kainą. Geriau atsiųskite man sąrašą ar nuotraukas, o aš jums sakysiu tiesą, o ne tiek, ką norite išgirsti.

Ar į kainą įeina visos išlaidos, ar bus papildomų mokesčių?

Tai sunku ką nors garantuoti 100 %, ypač su Britanija po „Brexit“. Bazinė kaina dažniausiai apima važiavimą, vairuotojo darbą ir keliones laiką, bet yra dalykų, kuriuos mes negalome užtikrinti iš anksto. Pavyzdžiui, jei Writtle vietovėje reikės specialios leidimo užtikrinimo transporto priemonės (arba mes tiesiog netilps į gatvę ir teks samdyti mažesnę mašiną), tai jau papildomi pinigai. Taip pat, jei pas jus bus kažkas tokio, ką muitinė nuspręs tikrinti labai kruopščiai, o tai gali atnešti sandėliavimo mokesčius. Viskas turi būti surašyta sutartyje, bet gyvenimas kartais meta iššūkius.

Ar reikia mokėti užkloupą arba įkrovą rankiniu būdu?

Jei prie namų galima priartėti sunkvežimiui, tai nereikia. Bet Writtle centre yra takų, kur net „Transit“ sunkvežimis praeina su vargiais. Jei reikės daiktus nešti per 50 metrų arba per laiptus be lifto, tai tai papildomai apmokestinama. Vairuotojai yra žmonės, ne robotai, ir jų nugaros turi savo kainą. Kartais klientai mano, kad „keliasdešimt metrų“ nieko nekainuoja, bet kai reikia nešti šaldytuvą traukiniu, tai visai kita istorija. Geriau tiesiog nufotografuoti aplinką prie namų iš anksto.

Kokia yra mokėjimo tvarka – ar reikia avanso?

Įprasta praktika yra 30 % avansas, kad mes galėtume užsakytivietę laive ir degalams. Negalime važiuoti tuščiomis, tikintis, kad klientas mums sumokės atvykęs į Writtle. Atostogos taip pat reikia sumokėti, o po „Brexit“ dokumentų pildymas užima daugiau laiko nei anksčiau. Likusią sumą reikia apmokėti iš karto po iškrovos arba prieš ją, susitarus su vairuotoju. Pinigai – tai visada aptarikas dalykas, bet pasitikėjimas čia svarbiausia.

Ar galimą susiderėti dėl kainos, jei daiktų mažiau?

Žinoma, jei turite tik kelias dėžes ir vieną lovą, tai kaina bus mažesnė. Bet yra savaitės, kai eilės į laivą tokios, kad tenka mokėti brangiau už vietą, net jei mašina nepilna. Mes stengiamės būti sąžiningi, jei telpame į mažesnę mašiną, say, 3.5 tonų, tai ir kainą sumažinsime. Bet neikilkite į galvę, kad už 500 eurų nuvešime visus namus į Angliją, tai tiesiog neįmanoma dėl techninių sąnaudų.

Ar draudimas įeina į kainą?

Pagal nutylėjimą, yra nustatyta atsakomybės suma, dažniausiai tai apie 10 eurų už kilogramą. Jei norite pilno draudimo „viskas kas“, tai tai papildomai. Aš asmeniškai visada patariu draustis, nes yra buvę atvejų, kai vairuotojas priešais Writtle mokyklą staiga stabdė, o ant grindų nukrito vaza. Be draudimo, gausite tik simbolinę sumą, su kuria nusipirksite turbūt tik kavinę.

Ruošimosi ir dokumentai (tas nuobodžiausias dalis)

Kokius dokumentus reikia tur�ti išvykstant iš Lietuvos?

Pagrindinis dalykas – tai daiktų sąrašas (inventoriaus sąrašas), jis turi būti labai detalus. Muitinės pareigūnai D. Britanijoje dabar yra labai griežti, jei parašysite tiesiog „drabužiai“, jie gali pradėti klausinėti. Reikia nurodyti, ką tiksliai vežiate: „2 megztiniai, 1 striukė“ ir t.t. Taip pat reikės asmens dokumento (pasų) ir PRRS (Transfer of Residence) leidimo, jei gyvenate ne Lietuvoje, bet kraustote iš kitos ES šalies. Be šito, per sieną nepraeisite.

Kas tas PRRS leidimas ir kodėl jis svarbus?

Tai tokia britų sugalvota byla, leidžianti atvežti daiktus be mokesčių, jei persikeliate gyventi į Didžiąją Britaniją ilgam. Jį reikia užpildyti internetu, ir tai, prisipažinsiu, yra šiek tiek painu. Jei nesate užpildę prieš atvykstant, mūsų vairuotojas gali likti pasienio poste su jumis ir jūsų dėžėmis valandas. Aš savo klientams visada siunčiu nuorodą, bet kai kurie vis vien pamiršta tai padaryti laiku, ir tada prasideda „pramogos“ prie Dover.

Ar galiu vežti maisto produktus ar alkoholį?

Maisto produktų, ypač mėsos ir pieno produktų, į ES (iš UK) ar atvirkščiai vežti draudžiama griežtai, bent jau mūsų mastu. Vieną kartą klientas bandė įslėpti keletą dešrų, ir galvojau, kad muitininkai mus su sušaldytu. Alkoholį vežti galima, tai jau ne asmeniniai daiktai, o prekė, už kurias reikės sumokėti mokesčius ir akcizus. Geriau išgerkite čia, o ten nusipirkite naujo, nes Anglijoje alus net geresnis (kai kurie klientai su tuo nesutinka, bet mano manim taip).

Kaip teisingai surašyti daiktų sąrašą?

Nesikreipkite į mane, kai pasienyje gulsiate ant kelių rašydami sąrašą iš galvos. Rašykite viską. Net jei tai senas šluotas ar tris kart naudota keptuvė. Anglams svarbu tikslumas, o ne grožis. Aš kartą paėmiau kliento sąrašą, kur buvo parašyta „baldai“, ir tenka ilgai aiškintis, kas ten yra. Dabar patariu naudotis programėlėmis ar tiesiog Exceliu, stulpeliuose: pavadinimas, kiekis, vertė (nors apytikslė).

Ar reikia deklaruoti elektroniką?

Taip, ypač jei tai brangūs daiktai, nauji ar be pakuotės. Jei vežiate tris nešiojamus kompiuterius, gali kilti klausimų, ar tai ne prekybai. Asmeniniai naudojimui daiktai paprastai ok, bet jūs turite būti pasiruošę parodyti, kad tai ne verslas. Geriau tą seną „iPhone“ nusipirkti parduotuvėje su čekiu (jei dar turite), nors su senais daiktais dažniausiai problemų nebūna.

Kas daryti, jei neturiu visų dokumentų iškrovos dieną?

Tada turime problemą. Vairuotojas negali laukti amžinai, jis turi grafiką. Jei trūksta kokio nors svarbaus popieriaus, gali tekti mašiną nuvežti į sandėlį (kažkur netoli Felixstowe) ir laukti, kol gausite dokumentus. Tai kainuos pinigus – sandėliavimas nėra pigus. Geriau viską patikrinti su manimi dar prieš išvykstant, aš jau tą važiavimą suklasifikavau kaip „nepatogų“.

Ar galima vežti vaikus ir gyvūnus šioje pačioje mašinoje?

Dėl vaikų – ne, tai yra draudžiama įstatymais, krovininėse mašinose negali būti keleivių be specialių leidimų. Gyvūnus mes vežame retai, tik sudarius specialias sąlygas (tai jau ne įprastas tarptautinis perkraustymas į Writtle, o ypatingas užsakymas). Geriau pasirūpinkite augintinio pervežimu atskirai, jums ir jam bus šilčiau bei saugiau mašinėlėje su oro kondicionieriumi, o ne pilname fure su sofom.

Kelionės ir vairavimo ypatingumai (Writtle ir apylinkės)

Kiek laiko trunka kelionė į Writtle?

Teoriškai, jei nėra eismo įvykių, tai apie 2–3 dienas, priklausomai nuo to, kur Lietuvoje statome. Bet žiūrėkime realiai: perėjimas pro Calais arba Dunkerką užtrunka, o britų eismai (ypač M25 ratą aplink Londoną) yra nenuspėjami. Kartais atvažiuojame į Writtle per dieną, kartais – po 4 dienų, nes kažkur užstrigo. Geriau planuokite savaitės atsargą, kad neišsigąstumėte.

Ar sunkvežimis gali važiuoti tiesiai prie mano namų Writtle?

Writtle yra graži vietovė, bet kai kurios gatvės yra tokios siauros, kad manai – kaip čia gyvena žmonės? Jei gyvenate centre netoli bažnyčios, didelis sunkvežimis (18 ar 40 tonų) ten tikrai nepraeis. Mes tada darome „transshipment“ – iškrauname į mažesnę mašiną arba vežame ant sijų. Tai kelia papildomų rūpesčių, bet kitaip neįmanoma. Užsukite į „Google Street View“ ir pažiūrėkite, ar ten gali praeiti sunkvežimis, prieš man užduodant klausimą.

Ką daryti, jei pasienio pareigūnai sustabdys mašiną?

Tada jums telikia ramiai laukti ir parodyti dokumentus. Mūsų vairuotojai yra pripratę prie šito, jie turi visas licencijas. Kartais tikriname tik kabiną, kartais – visą krovinią. Jei viskas tvarkinga (sąrašai sutampa), tai greitai praeina. Buvo atvejų, kai tardėsi su klientu telefonu, nes šis nebuvo tiksliai parašęs, ką veža. Geriau būkite pasiekiami tą dieną.

Ar yra kokia nors specifika važiuojant tiesiai į Writtle?

Kelias nuo Dover iki Writtle eina pro Londono pakraštį. M25 ir M11 greitkeliai gali būti užstrigę. Yra ir kelių darbų, kaip visada. Vieną kartą teko važiuoti apšaliais, tai buvo pramoga. Be to, Writtle yra netoli Chelmsford, tai ten daug šviesoforų ir greičio kamerų. Vairuotojas turi būti atidus, kad negautų baudų, kurios tuomet gali būti perduotos klientui (jei kaltas jis, nors rečiau).

Ar galima sekti mašinos padėtį realiu laiku?

Dauguma mūsų mašinų turi GPS seklius, aš galiu jums nusiųsti nuorodą, kur galite matyti, kur mes esame.