Tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Southend-on-Sea: kas čia vyksta iš tiesų

Sveiki, draugai. Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt tris metus ir regėjau viską – nuo to, kaip keleiviams dingsta lagaminai, iki to, kaip vairuotojai meta sunkvežimius pustomiems tiltams nukritus. Tačiau kalbant apie tarptautinį perkraustymą į Vilnių iš Southend-on-Sea, čia visada yra savas „gyvas“ malūnas. Southendas jau nebus Londonas, čia viskas kitaip – siauresni gatviai, vėjuota ir daug daugiau organizacinių galvos skausmų negu atrodo iš pirmo žvilgsnio. Dažnai klientai sako: „o kaip ilgai tai užtruks?“, o aš turiu aiškinti, kad čia ne tik vairuoti iki Britanijos pakrantės. Yra daug niuansų, kuriuos reikia žinoti, kad neišprotėtum nuo streso ir neištuštintum piniginę. Tai ne tiesiog vežimas daiktų, tai visa logistika, kurioje viena klaida gali kainuoti nervus.

Kainos ir pinigai – kodėl tiek brangu?

Kiek tiksliai kainuoja toks reikalas?

Pasidarykite taip, kad bent jau tūkstantį svarų turėtum šone, jei kalbame apie pilną butą. Kaina priklauso nuo tūrio, bet tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Southend-on-Sea niekada nebus pigus, nes anglų degalai ir kelių mokesčiai (ULEZ ir panašiai) kažką suvalgo. Paprastai tai svyruoja nuo 800 iki 2500 eurų, priklausomai nuo to, ar tai tik kelių baldų išvežimas, ar viso gyvenimo išsikraustymas su dviračiais ir pianinu. Verta prisiminti, kad pigiau nebūna, nes varikinės dalys, ir vairuotojo darbas, ir brangstantis benzinas – viską reikia sumokėti.

Ar reikia mokėti užklasinį mokestį Anglijoje?

Taip, dažnai tenka mokėti už „congestion charge“ arba ULEZ, jei reikia važiuoti per Londoną, o ten dažnai tenka važiuoti, nes iš Southendo į tą patį Doverį ar Harwichą keliai eina per sostinę. (Nors dabar galima ir apvažiuoti, bet tu prarasi valandą). Tai gali būti papildomi 15–30 svarų, kuriuos klientai dažnai pamiršta apskaičiuoti, kai galiąja sąskaitą. Vieną kartą klientas nebuvo pasiruošęs sumokėti už šį mokestį ir tejo mums suktis – ne malonu.

Kokios mokėjimo sąlygos paprastai būna?

Standartinė praktika yra tokia – 30 proc. avanso, likutį gavus daiktus Vilniuje arba prieš išvežant iš sandėlio. Negaliu patikėti, kai kurios įmonės reikalauja mokėti 100 proc. iš karto – tai aš vadinau pavojingu. Kodėl? Nes jei jie ding su tais pinigais – tu liūdi. Geriau pasidaryk taip, kad turi įrankį rankose (pinigus) iki pat galo, tada bus garantija, kad daiktai kelias tikrai atkeliauja į Lietuvą.

Ar kaina pakils, jei aš pavėsiu su dėžėmis?

Žinoma, laikas – tai pinigai. Jei vairuotojas laukia valandą Southende, kol tu uždėji paskutinę juostelę ant dėžės, štai tau ir 50-100 eurų priemoka už laukimą. (Nebent jis geras draugas). Viską reikia turėti paruošta iš anksto, sunkvežimis stovėjimas – tai brangu Anglijoje, o ypač rajonuose, kur reikia specialių leidimų. Geriau iš anksto susitarti dėl laiko, kad nereikėtų verkti vėliau.

Ar verta daryti draudimą?

Manau, kad tai būtina. Žinoma, visiems atrodo, kad „su manimi nieko nebus“, bet aš mačiau, kaip vairuotojas užkliuvo ant bordiuro ir ant grindų nukrito brangus vitrinos staliukas – išlūžo į šiaudus. Draudimas kainuoja nedaug, lyginant su tuo, ką gali prarasti. Ypač kai vyksta tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Southend-on-Sea, kai kelyje yra jūros perėjimas ir audros. Nedraustykite tik tada, jei daiktai yra verti mažiau nei draudimo premija.

Pasiruošimas ir pakavimas – kaip nenusikrauti

Kur gauti dėžes?

Geriausia klausti savo pervežėjo – mes dažnai turime pamirštų arba naudotų dėžių, kurias galima už mažą kainą padovanoti. Nekiskt į „Box Shop“ Anglijoje, ten kaina už dėžę gali būti tokia, kad pigiau būtų nusipirkti naujus baldus Vilniuje (šypčiuosi, bet dal tiesos čia yra). Kartais tereikia nuvažiuoti į bet kurį supermarktą ir paklausti pardavėjo, ar turi likučių.

Kaip teisingai užpilti dėžę?

Naudokite senų laikraščių, burbulų plėvelę, net drabužius, kad užpildytum tarpus. Jei girdi, kad kažkas barškia viduje, reiškia, kad blogai padarei – taip dėžė paims pats didžiausias smūgis. Vienas klientas įdėjo indus be tarpinų ir, atidarius dėžę Vilniuje, ten buvo tik vienas didelis „keramikos smėlis“. Nepaisyk mano patarimo – tikrai nenusimink.

Ar reikia išardyti baldus?

Didžiąją dalį – taip. Lovos, spintos, dideli staliukai – viską reikia išardyti, nes kitaip jie tiesiog neįlips į kėbulą arba ims per daug vietos. (Beje, jei nebūna įrankių, mokesčiai už tai gali būti dideli). Vairuotojai nėra baldų meistro meistrai, jie tiesiog padės, jei kas nors atsivėrį lengvai. Naudokai kniedes? Gali būti problema, jas iškirsti trunka amžinai.

Kaip pažymėti dėžes?

Parašyk marškinėliu arba lipdukais: „Virtuvė“, „Miegamasis“, „Lūžti“. (Nerašyk „Brangu“, nes tai gali pritraukti blogą akį perterminaluose). Paprasčiausiai būk aiškus – taip vairuotojams bus lengviau iškraunant padėti dėžes reikiamose patalpose, o ne visą mišinį koridoriuje, kaip tai nutiko prieš metas vienai ponei iš Leigh-on-Sea.

Ar galima vežti augalus?

Techniškai – taip, bet yra rizika. Muitinė gali uždrausti, jei yra žemės ar vabzdžių šaknų. O šalta kelyje juos gali užžydėti (t.y. užšalti ir numirti). Geras patarimas – duok jiems gerti gerai prieš kelionę ir suvynk į plėvelę, kad nešaltų nuo metalinių sienelių. Bet tikiuosi, tu nebandysi vežti tų trijų metrų palmių, nes tai tikrai neįsiprasomina logistiškai.

Kas daryti su maistu?

Viską sausą galima, bet jei tu atidarysi kepimo sviesto indą, tai paskui kvapas bus visame kėbule ir kitų daiktų. (Ypač jei vairuotojas alergiškas – o tai buvo viena situacija). Muitinė taip pat neleidžia vežti mėsos ir pieno produktų iš ES (dabar ir atvirkščiai), geriau susivalgyk visas sausainius prieš išvykstant.

Kelionės niuansai ir laikas

Kiek laiko trunka kelionė?

Standartiškai tai yra 3-5 dienos, jei viskas eina kaip su laikrodžiu. Bet aš mačiau, kad dėl audros Doveriuje laukome po dvi dienas, arba dėl techninių gedimų. Tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Southend-on-Sea nėra trumpas pasivažinėjimas, tai apie 1800-2000 km viena kryptimi, priklausomai nuo maršruto. Geriau niekada neskambink ir klausinėk „kur jūs?“, kai vairuotojas vairuoja sunkvežimį – tai tik nervina.

Kokiais keliais važiuojate?

Paprastai eina per Dover arba Folkestone į Prancūziją (Eurotunelis arba keltas), toliau per Belgiją, Vokietiją (arba Olandiją) ir į Lenkiją, tada Lietuvą. Kartais jei ypač skubu, važiuojame per Švediją su keltu, bet tai retai ir brangu. Southendo padėtis rytinėje Anglijoje šiuo atžvilgiu yra gana gera, nereikia kirsti visos šalies į vakarus kaip iš Bristolio.

Ar vairuotojas gali paimti keleivį?

Draudžiama įstatymais. Negaliu leisti niekam sėdėti gale, nors klientai visada prašo: „o gal mano sūnus galėtų suvažiuoti?“. Ne, net jei jis turi 20 metų. Tai bauda ir draudimo netekimas. Vairuotojas turi važiuoti vienas arba su šaltkalviu, jei kas nutinka. (Be to, ką tu darysi 4 dienas be dušo sunkvežimyje?).

Kas nutinka jei sulūžta mašina?

Tai vyriausias blogiausias scenarijus. Tada mes skubiai ieškome kitos mašinos arba krovinio į kitą, tuščia einantį sunkvežimį (tai vadinami „partload“). Gali pavėluoti porą dienų. Turiu prisipažinti, kad man kartais neaišku, kur yra artimiausia serviso stotis Vokietijos autobane be „TomTom“ – todėl reikia kantrybės. Bet dažniausiai sutvarkome, nes mums taip pat reikia uždirbti.

Ar saugu palikti daiktus mašinoje naktį?

Sunkvežimiai užrakinami, o vairuotojai miega poilsiuose, kur yra apsauga ir vaizdo kameros. Tačiau niekas neduoda 100 proc. garantijos. (Vieną kartą mums bandė išardyti kėbulą Olandijoje, bet vairuotojas girdėjo ir išbėgo su grifuku – vagys pabėgo). Geriau brangiausius daiktus (pinigus, dokumentus, brangų elektroniką) pasilikti pas save ir vežti rankiniame bagaže.

Dokumentai, muitinė ir “Brexit” chaosas

Kokius dokumentus reikia paruošti?

Būtinas TRL (Transportinis dokimentas arba CMR), daiktų sąrašas (packing list) ir asmens dokumentai. Jei daiktai paveldėti, reikia notarinio patvirtinimo. Dabar po „Brexit“ situacija pasidarė komplikuota, todėl reikia užpildyti deklaraciją išvykimui iš JK. Jeigu to nepadarysi, muitinė gali sustabdyti mašiną ir tau teks mokėti baudą.

Ar turiu būti patys vietovėje kai atvyksta?

Geriau taip. Vairuotojui reikia, kad kas nors pasirašytų, kad viską gavai ir kad nieko nebuvo sulaužyta. Jei tavęs nėra, gali tekti palikti daiktus kieme arba sandėlyje, o už saugojimą reikės mokėti. Nors kartais, jei labai pasitiki vairuotoju, gali palikti raktus kaimynui, bet aš to nerekomenduoju – nuodėmės vėlgi.

Kaip su alkoholiu ir cigaretėmis?

Muitinė labai griežtai žiūri į kiekį. Asmeniniam naudojimui galima nunešti tam tikrą kiekį (pavyzdžiui, 90 litrų vyno ir pan.), bet jei mata „verslo“ partiją, tuos kelis dešimtelių dėžučių viskio, tai gali būti konfiskuota ir bauda. Negalima vežti prekybai skirtų daiktų be verslo licencijos. Vienas kartas klientas bandė įvežti 500 sigarečių ir teko aiškintis su pareigūnais valandas.