Tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Shipley: praktinis vadovas ir kas nutylima

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis ir, turiu pripažinti, kiekvienas kartas yra unikalus, nors ir maršrutas tas pats. Tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Shipley (arba apylinkių) atrodo paprasta užduotis žemėlapyje, bet realybėje tai susideda iš tūkstančio mažų detalių, kurios gali nulemti sėkmę ar visišką chaosą. Dažniausiai žmonės susiduria su tuo, kad kainos svyruoja, o terminai nubėga ne taip, kaip planuota. Šiame straipsnyje nesakysime jums gražių istorijų apie idealų pasaulį, o papasakosime, kaip tai vyksta iš tikrųjų – su muitinės gaištimis, sunkvežimiais, kurie neužsuka į siauras gatves, ir vairuotojais, kurie tiesiog nori išgerti arbatos. Čia gausu praktinio patarimo, gauto iš patirties, o ne iš vadovėlių.

Kainos ir piniginiai klausimai

Kiek kainuoja perkraustymas iš Shipley į Vilnių?

Tai, žinoma, pirmasis klausimas, kurį girdžiu. Kaina priklauso nuo tų pačių dalykų: kiek daiktų turite, ar reikia pakavimo, ir kiek būtent ten to Shipley (jei tenka važiuoti į kalną, gali brangti). Tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Shipley paprastai kainuoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, priklausomai nuo tūrio. Tarkime, jei turite tik kelias dėžes, tai gali būti pigiau, o jei pilnam namui – tai kitas pokalbis. Reikėtų kreiptis dėl apskaičiavimo, nes aš čia be tikslių matmenų nieko neįsivaizduoju.

Kodėl kainos taip skiriasi tarp įmonių?

Kodėl vienas prašo 500, o kitas 1000? Ogi todėl, kad vieni gali vežti daliniu krovininiu, kiti tik pilnu. Dar yra tas niuansas, kad kai kurios firmos tiesiog užrašo mažesnę kainą, o paskui ima mokesčius už „ilgą nešimą“ arba laiptus. Aš pats mačiau situaciją, kai klientas pasirinko pigiausią variantą, o galiausiai jam teko mokėti dvigubai, nes vairuotojas atsisakė nešti 5 aukštų be papildomo mokesčio. Taigi, žiūrėkite ne į kainą, o į tai, kas įeina į ją.

Ar galima gauti fiksuotą kainą?

Taip, galima, bet ji dažnai būna šiek tiek aukštesnė. Mes visada stengiamės įvertinti viską iš karto, bet kartais įvyksta nepageidaujamų dalykų, pvz., užstrigimas ant britų muitinės arba blogas oras. Jei norite 100 % ramybės, imkite fiksuotą, jei norite rizikuoti – galima ir su valandiniais. Bet asmeniškai patarčiau fiksuotą, nes taip aiškiau visiems.

Ar reikia mokėti iš karto?

Dauguma įmonių prašo depozito, kad užfiksuotų datą ir padengtų išlaidas degalams (kadangi jie brangsta). Likusią dalį dažniausiai reikia sumokėti atvykus į vietą arba prieš išvežant. Kartais sutinkame ir dalį sumokėti gavus daiktus Vilniuje, bet tai retas atvejis, nes pasitikėjimas abipusis turi būti. Geriau pasikalbėti iš anksto, kad nebūtų nepageidaujamų staigmenų.

Ar kainuoja daugiau, jei aš gyvenu toliau nuo pagrindinio kelio?

Žinoma, jei jūsų namai yra kažkur kalnuose arba kaimo gelmėje Shipley apylinkėse, sunkvežimis gali ten neįvažiuoti. Tada reikės mažesnės mašinos perkrovimui, o tai – papildomi pinigai. Vienas klientas gyveno tiesiog prie pat geležinkelio bėgių, kur sunkvežimiui buvo neįmanoma užvažiuoti, teko daryti dvejus perkrovimus. Tas, kad tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Shipley yra toks logistiškai sudėtingas, reiškia, kad paskutinis mylios gali būti brangiausios.

Kelionės trukmė ir maršruto niuansai

Kiek laiko užtrunka kelionė?

Normalu, kai vairuotojas važiuoja maždaug 3–4 dienas, jei niekas nesikliudo. Bet jei tūris didelis ir reikia rinkti kitus krovinius, gali užtrukti ir savaitę. Kartais vairuotojai sustoja pailsėti (kaip ir turi daryti pagal taisykles), o tai laiko įtakoja. Taip pat, jei reikia laukti kitų klientų Anglijoje, tai prideda dienų. Nebūkite nustebę, jei gausite pranešimą, kad „užstrigome kažkur prie Birmingham“.

Ar daiktai saugūs kelyje?

Turiu būti sąžiningas – dauguma įmonių dirba gerai, bet yra ir tokių, kurie nekaip įsitempia su tvirtinimo diržais. Jei matote, kad vairuotojas uždėjo vos vieną virvę ant sofos, būtinai pasakykite. Aš pats mačiau, kaip atvykus į Vilnių visi indai buvo suskaldę, nes niekas neprikabinė lentynų. Geriau vieną kartą paklausti ir užfiksuoti vaizdo įrašą negu vėliau gailėtis.

Ar galima sekti savo krovinį?

Dabar dauguma mašinų turi GPS stebėjimą, tačiau ne visos firmos nori dalintis šia informacija. Kartais tiesiog reikia paskambinti dispatcheriui ir paklausti, kur jie yra. Nors sakyčiau, kad per daug galvojimas ir stebėjimas tik sukelia stresą. Geriau tiesiog pasitikėkite, bet jei jums labai svarbu, pasidomėkite dėl to ankstesniais etapais.

Kas nutinka, jei vairuotojas pavėluoja?

Anglijoje dažnai būna eismo įvykių, ypač greitkeliuose prie Londono arba Leeds. Jei pavėluojama diena ar dvi, paprastai nieko nedarojame, tai jėgos aukštesnių. Bet jei pavėluojama labai ilgai, galima kalbėti apie kokį nors kompensavimą, nors tai retai nutinka. Vieną kartą vairuotojas tiesiog užmigo poilsio aikštelėje ir pramiegojo pristatymo laiką – čia jau buvo šurmulys.

Ar reikia rūpintis vairuotojo apgyvendinimu?

Dažniausiai ne, jie turi savo rutiną – miega kabinoje arba viešbučiuose. Jei jūsų perkraustymas trunka kelias dienas (pvz., pakuojant ir tada važiuojant), gali tekti pagalvoti apie nakvynę, jei sutarta. Bet standartiškai tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Shipley numato, kad vairuotojas pats pasirūpina savo reikalais, nebent jis pasilieka pas jus ilgiau nei planuota.

Muitinės ir dokumentai (B reikšmės dalykas)

Kokius dokumentus reikia turė?

Būtinas daiktų sąrašas (inventoriaus sąrašas), asmens dokumentai ir, jei perkraustote dėl gyvenamosios vietos keitimo, tai certifikatas, kad nebus mokami mokesčiai (Transfer of Residence). Be šito daiktai gali stringti muitinėje. Dar reikia galvoti apie tai, kad visi dokumentai turi būti anglų ir lietuvių kalbomis (arba anglų, jei muitininkas supranta). Nėra šimto procentų tikrumo, bet tikriausiai reikės ir CMR kvitas.

Ar turiu mokėti muitinės mokesčius?

Jei perkraustote asmeninius daiktus ir gyvenate Anglijoje ilgiau nei 12 mėnesių, dažniausiai mokesčių nėra. Bet jei būna naujų daiktų (pvz., visiškai naujas kompiuteris ar televizorius), gali būti apmokestinta. Vienas klientas bandė įvežti penkis naujus telefonus „dovanojimui“ – tai baigėsi dideliu baudos sąskaita. Geriau viską užrašyti kaip naudotą.

Kas daryti, jei muitinė something užstrigęs?

Tai viena blogiausių situacijų. Reikia kreiptis į tarpininką (customs broker), kuris gali išspręsti reikalą. Kartais trūksta paprasto parašo ant dokumento, o kartais reikia važiuoti į patikros punktą. Aš asmeniškai nemėgstu tų situacijų, nes jos valandas valdo, o ne minutes. Tiesa, Lietuvoje dabar daug greičiau viską tvarko nei anksčiau.

Ar galiu vežti maistą ir gėrimus?

Asmeniniam vartojui – taip, bet ne per daug. Mėsos ir pieno produktų geriau nevežti iš viso, gali uždrausti. Alkoholis – tai kita istorija, ten yra limitai, kiek gali atsivežti be mokesčių. Jei bandysite įvežti keletą dėžių viskio, tai tikrai bus pastebėta. Geriau išgerti ten arba susimokėti, jei labai norite.

Ar reikia deklaruoti elektroniką?

Taip, visi brangūs daiktai (nešiojami kompiuteriai, telefonai, fotoaparatai) turi būti įrašyti į sąrašą su jų serijiniais numeriais. Muitinė turi žinoti, kad tai ne prekybinis krovinys. Nėra nieko baisaus, tiesiog reikia užrašyti, ką turi. Vieną kartą užmiršome parašyti „MacBook“ ir teko siųsti dokumentus iš naujo – laiko švaistymas.

Pakavimas, krovėjai ir baldai

Ar geriau pakuoti paties ar leisti firmai?

Jei turite laiko ir kantrybės, pakuoti patims pigiau. Bet jei norite, kad sofa neišlūžtų (o jos dažnai lūžta), geriau palikti profesionalams. Jie žino, kaip uždėti apsaugines angles ir kaip uždengti kilimus. Aš mačiau, kaip žmonės uždėjo vieną plastikinį maišą ant vitrinos ir stebėjosi, kodėl ji suskilo. Tai nėra tiesiogiai susiję su tuo, kad vyksta tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Shipley, bet su žalių krovėjų darbu taip.

Kokias dėžes naudoti?

Geriausios taisyklingos, storos sienelės dėžės, o ne iš parduotuvės parsineštos krištolų dėžės. Jei dėžė suges, viduje esantys daiktai patirs. Naudojame specialias knygų dėžes, drabužių dėžes su strypais. Pas mane namie dar stovi viena tokia dėžė nuo paskutinio perkraustymo prieš 10 metų – ji dar laikosi.

Kaip su baldais?

Visi baldai turi būti išmontuoti. Didelės spintos ar lovos pro duris neišlenda (ypač, jei Shipley namuose yra siauri koridoriai). Reikia nuplėšti visus rankenėlius, kad neplėštų kėdes. Kartais klientai sako: „O ji mums įėjo!“, bet tada prisimena, kad įėjo pro langą, o ne pro duris. Tai svarbu suprasti iš anksto.

Ar reikia iš anksto paruošti daiktus?