Tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Shildon: praktinius patarimus suteikiantis vadovas

Dirbu šioje srityje jau geriau nei dvi dešimtmetis, ir galiu pasakyti vieną – niekas niekada nesinori perkraustyti, o ypač tada, kai reikia kelias šalis kirsti. Pastaruoju metu dažnai gaunu užklausų iš mūsų tautybės žmonių, kurie nusprendžia grįžti iš Jungtinės Karalystės, o konkrečiai mažųjų miestelių, tokių kaip Šildonas. Žodžiu, jei jums reikia organizuoti tarptautinį perkraustymą į Vilnių iš Shildon, tuomet čia nebus taip paprasta kaip nupirkti bilietą į lėktuvą. Ten ežeras problemų su customais, keliais ir tiesiog pavojingais vairuotojais, kuriuos reikia apeiti. Štai kas iš tikrųjų laukia, kai bandysite parsivežti savo gyvenimą per jūrą, ir kodėl verta pasirūpinti tuo iš anksto, o ne vieną dieną prieš išvykimą.

Kas daroma iš tikrųjų (Kai niekas nežiūri)

Kiek laiko užtrunka tas visas procesas iš JK į LT?

Tai visada labai svarbu žinoti, nes dažnai žmonės sako „aš atvažiuoju rytoj“, o daiktai važinėja mėnesį. Standartiškai, jei kalbame apie tarptautinį perkraustymą į Vilnių iš Shildon, procesas nuo pamatos iki durų atidarymo Vilniuje trunka apie savaitę iki dešimt dienų. Tačiau tai yra idealus pasaulis. Mes ten matome viską – traukinius, kurie užstringa Kanalo tunelyje, arba britų muitinę, kuri mėgsta viską iškraustyti ir patikrinti, jei dokumentai vos kiek nukrypuoja. Taip, kartais gali užtrukti ir ilgiau, ypač jei vairuotojui tenka laikytis poilsio režimo, kas britų teritorijoje yra griežta.

Ar galite atvykti tiesiai į Shildon provincijoje?

Žinoma, bet čia yra vienas „uodegos“. Shildon nėra kaip Londonas ar Mančesteris – ten yra siauros gatvės, kur didelis 18 ar 20 tonų sunkvežimis tiesiog physically neprišvažiuos prie namo vartų. Turime iš anksto tiksliai išsiaiškinti, ar yra vietos sunkvežimiui su priekaba pasisukti. Buvo atvejų, kai tekdavo iškrauti daiktus į mažesnę transporto priemonę (vadinamąjį „poodinę“) ir tik tia vesi į patį miestelį. (Noriu pabrėžti – tai ne mūsų kaltė, tiesiog geografinės sąlygos). Taigi, tiesioginis privežimas į kiemą įmanomas tik tada, jei jūsų namų vietovė leidžia tokiems monstrams užvažiuoti.

Kiek tai viskas kainuoja pinigais?

Kainos dabar šokinėja kaip šuo ant ugnies, nes degalai Didžiojoje Britanijoje brangsta, o Brexit tikriausiai pasidarė savo (bent jau tiek, kiek susiję su dokumentais). Maždaugiai už standartinį vieno buto turinį (tarkim, 20 m3) turėtumėte numatyti biudžetą nuo 1200 iki 1800 eurų, jei nėra jokiems ypatingiems kroviniams. Tačiau jei statote namą ir vežate apmušalus ar grindis – skaičiuokite daugiau. Turiu sakytis, kad tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Shildon niekada nebus pigus, bet jis gali būti racionalus, jei gerai suskaičiuojate tūrį.

Ar reikia mokėti už pakuotės medžiagas (dėžės, juosta)?

Tai priklauso nuo to, su kuo dirbate. Kai kurioms firmoms tai yra įtraukta į kainą, kitos – tai įkainuoja papildomai, ir tai gana smarkiai sužiaugti galinčią piniginę. Stengiuosi visada pasakyti klientams: imkite savo dėžių, jei turite, iš parduotuvės. Kodėl mokėti už „profesionalias“ dėžes, jei jose buvo daržovės? (Gerai, gali būti, jog jos ne tokios stiprios, bet smėlio dėžės – kas meta). Taigi, visada klauskite, ką į kainą įeina, kad nereikėtų mokėti už papildomas „dėžės“ sąskaitas-faktūras paskutinę minutę.

Kas nutinka, jei vairuotojas pavėluoja?

Vėluoja visi. Britų keliai yra legendiniais savo spūstims, ypač šiaurės rytuose netoli Darlingtono ar Shildon. Jei vairuotojas užstringa M25 kelio spūstyje 5 valandas, jis negali niekuo padėti. Tiesiog reikia laukti. Aš sakau visiems savo klientams – nedarykite planų tikslių, kaip ir kada būsite prie durų. Esu matęs situacijų, kai žmonės laukė naktį, o sunkvežimis atvyko tik ryte dėl techninių problemų su stabdžiais. Tai yra realybė, ne šluota.

Ar galima vežti alkoholį ir cigaretes?

Galima, bet yra griežti rėžiai. JK buvo mokesčių zona, o dabar, kai jie išėjo iš ES, tai tapo dar painiau. Jeigu vežate prekės kiekį, kuris atrodo kaip prekybai, o ne asmeniniam naudojimui, gausite milžiniškas baudas muitinėje. Asmeniškai siūlau nesiųsti dešimtės degtinės butelių, nebent jūs turite didelę šventę. Muitininkai mėgsta tokius dalykus užfiksuoti, o tada prasideda krantinės su pareiškimais. Geriau gerai išgerti ten ir atvežti tik prisiminimus (juokinga, bet tiesa).

Ar saugu duoti raktus nuo namo vairuotojui?

Tai labai asmeninis reikalas, bet per 20 metų aš girdėjau tik vieną incidentą, kai kažkas bandė kištis ne ten. Dažniausiai vairuotojai tik nori greitai užbaigti darbą ir važiuoti pailsėti. Jeigu jums erzina stovėti lauke ir laukti, kol jis įsikrauna, tiesiog duokite raktus ir nueikite prie kavos. (Tik tikrinkite, kad jis neturėtų prieigos prie jūsų asmens duomenų, kuriais gal būt pasidėjęs ant stalo). Pasitikėjumas šioje srityje yra pagrindas, be jo niekas neveiktų.

Pinigai ir kita buitinė ekonomika

Ar įmanoma gauti nuolaidą, jei važiuoju žiema?

Žiomis krovinių mažiau, taip kad taip – daugelis firmų siūlo nuolaidas, kai eismas mažesnis. Jei galite laukti iki lapkričio ar sausio, galite sutaupyti šimtą ar du eurų. Tik atsiminkite, kad tuo metu orai gali būti baisūs, o keliai slidūs. Tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Shildon žiemą gali tapti košmaru, jeigu šaltukas užklumps Anglijoje ir laivas bus atidėtas dėl audros. Taigi, sutaupote pinigus, bet prarandate nervus. Pasirinkimas jūsų.

Kaip vyksta apmokėjimas – grynais ar pavedimu?

Daugiausia viskas vyksta pavedimu, kadangi neįsivaizduoju vairuotojų skaičiuojant svarus ar eurus rankose. Tačiau yra firmų, kurios reikalauja avanso, o kitos – mokėjimo grynaisiais pristatymo metu. Aš visada patariu palikti užstatą kortele, kad būtų galima grįžti atgal, jei kažkas negerai. Buvo atvejų, kai po apmokėjimo iš karto niekas nebeatsiliepdavo, tad būkite atsargūs su tais, kurie reikalauja 100% išankstinio mokėjimo be jokios garancijos.

Ar į kainą įeina draudimas?

Štai dalykas, ap kurį visada pamirštama. Standartinė draudimo suma dažnai būna labai maža, tarkim, 5 ar 10 EURŲ už kilogramą. Jei jūsų sofą vertinate 1000 eurų, o ji sveria 50 kg, neteisėsite gana daug. Užtikrinkite, kad tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Shildon būtų apdraustas pagal tikrąją vertę („declared value“), ne pagal svorį. Tai paprastai kainuoja šiek tiek brangiau pradžioje, bet taupo nervingus šauksmus, kai kažkas susilūžta.

Kas daryti, jeigu neturiu enough pinigų iš karto?

Gerai, ką daryti? Susitarti dėl pavedimo dalimis. Yra įmonių, kurios leidžia sumokėti pusę iš karto, o kitą pusę – atidavus daiktus Vilniuje. Reikia tik gero šauksmo ir pasitikėjimo. Asmeniškai aš nerekomenduoju pasikliauti tais, kurie sutinka viską padaryti be jokių garantijų – toks verslas neilgai išgyvena.

Dokumentai... (Lietuva vs Anglija)

Kokius dokumentus reikia paruošti išvykstant iš JK?

Dabar, po "Brexit", tai yra pats didžiausias galvos skausmas. Reikia turėti T1 dokumentą, kuris rodo, kad krovinyje nėra mokesčių. Jeigu šio dokumento nėra, Lietuvos muitinė jus sustabdys ir pradings į šiukšlinę. Be to, būtinas inventorius sąrašas – su vokiškuoju tikslumu (t.y., viskas turi būti surašyta). (Nebūtinai vokiškai, bet turi būti tiksliai). Jei sąrašas bus „maždaug“, gausite baudą.

Ar sunku gauti T1 dokumentą Shildone?

Ne kiek sunku, kiek ilgai. Tą dokumentą dažniausiai suformuoja freit forwarderis arba patampininkas. Shildone nėra didelių muitinių postų, tad viskas daroma elektroniniu būdu arba artimiausiame terminale (pavyzdžiui, Immingham ar Tilbury). Gali užtrukti porą dienų, kol britų sistema „sužinos“, kad krovinyje nėra tabako. Reikia kantrybės.

Kas darysi, jei pamiršiu ką nors įrašyti į sąrašą?

Tada prasideda vėlgi problemos. Jeigu trūksta mažos dalies, dažniausiai ją pridėsime kaip „papildomą“ ir turėsime sumokėti muitą bei PVM. Jeigu tai brangus daiktas – gali būti skaudu. Geriau sugalvoti paprastą taisyklę: rašyk viską, net tą seną dviratį, kuris stovi rūsyje ir blizgia.

Ar turiu būti fiziškai present muitinėje?

Paprastai ne. Mums, logistikos specialistams, tai mūsų kasdienybė. Mes turime atstovavimo teises. Jums nereikia stovėti prie vartų ir kalbėti su muitininkais, nebent jie nori apklausti apie asmeninius daiktus (kaip kad šunį ar mašiną). Geriau leiskite mums užbaigti tą biurokratinį šoką.

Ar reikia mokėti PVM perkraustant iš ES (nebeesantis) į ES?

Techniškai jei perkraustote daiktus, kurie buvo naudojami ilgiau nei 6 mėnesius ir juos grąžinate į gyvenamąją vietą, PVM mokėti nereikia. Tai vadinamas „transfer of residence“ režimas. Bet jeigu vežate naujas daiktas su etiketėm – tada taip, mokėsite 21 proc. Lietuvai. (Kaltas ne aš, kaltas įstatymas). Žiūrėkite, kad nebūtų per daug naujų daiktų dėžėse.

Pakavimas ir daiktų saugumas

Ar reikia išpakuoti visus daiktus prieš išvykstant?

Apabsoliučiai ne. Taip galiausiai daryti tik tais atvejais, jeigu norite, kad muitinė matytų, kas viduje. Tačiau jeigu užpildėte sąrašą ir viską tvarkingai supakavote, dėžės gali būti užlotos (užseglotos). Tiesa, jeigu yra įtarians dėl nelegalių daiktų, jį tiesiog praskros. (Girdėjau istorijų, kai bandė daugelis įdėti mėsos gaminius, ko daryti negalima – tai tikras pavojus).

Kaip supakuoti lūžti daiktus (pvz., vazos)?

Naudokite daug burbuliuko plėvelės. Ir dar daugiau. O tarp dėžių įkiškite spintas arba drabužius, kad niekas nejudėtų. Aš visada sakau – jei girdite, kaip daiktai lekia viduje tai vairuotojui nebus smagu, o jūs gausite sudaužytus indus. Geriau įsigyti specialias dėžes indams („dish packs“). Jie sutaupo daug nervų.

Galima vežti augalus į Lietuvą?

Galima, bet tik su specialiu sertifikatu (phytosanitary certificate). Be to, turgininkai mėgsta pamatyti, kad augalai nėra užkrėsti kenkėjų (o Anglijoje jų gausu). Be dokumento, augalus tiesiog suims ir sunaikins pasienyje. Nemanau, kad nors norite prarasti savo mėgstamą fikusą. (Asmeniškai aš vežiau tik vieną kaktusą – jis išgyveno, bet tikrai verta skaityti taisykles).

Ar saugu vežti techniką (kompiuterius, televizorius)?

Taip, tik reikia gerai uždengti ekranus ir parodyti, kad tai ne nauja prekė parduotuvei (jeigu tikrai ne). Jeigu televizorius labai didelis, reikės specialios dėžės. Beje, įsidėkite nuotraukas, kaip atrodė prieš supakuojant.