Tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Saxmundham: praktinis vadovas ir patirtis iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir regiu viską – nuo idealiai suplanuotų, kaip šveicariškiai laikrodžiai, veikiančių pervežimų iki tokių, kurie verčia plaukti ašaras, nors aš tą krovinią tik vežu. Žinoma, tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Saxmundham yra ganėtinai specifinis reikalas. Saxmundham – tai ne Londonas ar Birmingemas, čia gili Suffolk krašto provincija, kur vietiniai keliai kartais būna tokie siauri, kad sunkvežimis ten netilptų. Dažnai klientai klausia: „Ar įmanoma?“, ir aš visada atsakau, kad įmanoma viskas, tik kaina ir laikas skirsis. Šiandien noriu papasakoti, kaip tai vyksta iš tikrųjų, be jokio „marketingo“ skysčio, tiesiog kaip vienas vadybininkas kitam pasakoja prie alaus (arba kavos).

Dažnai gaunu laiškus iš lietuvių, kurie nusipirko namą šioje gražioje Anglijos vietovėje ir nusprendžia grįžti atgal. Suprantu juos – Anglija brangsta, o Lietuva kviečia. Tačiau logistika tam kelyje yra tas rėžys, apie kurį niekas nemąsto, kol prisidėti prie dėžės. Reikia ne tik perkrauti baldus, bet ir išspręsti dokumentus muitinėje, kurios po „Brexit“ tapo kur kas griežtesnės. Be to, atstumas nėra toks jau ir mažas – tai apie 1800–1900 kilometrų viena kryptimi, priklausomai nuo to, kuriuo keliuo ir kuriuo keltu važiuosite. Taigi, jei planuojate tokią kelionę, geriau pasiruoškite ne tik fiziškai, bet ir psichiškai, nes tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Saxmundham gali拖ti ilgiau nei planavote, ypač jei pasitaiko techninių nesklandumų ar blogo oro ant La Manšo sąsiaurio.

Kainos ir biudžeto planavimas

Kiek kainuoja toks pervežimas vidutiniškai?

Tai klausimas, į kurį negaliu atsakyti vienu sakiniu, nes kainos šokinėja kaip kišenėje prieš algą. Visgi, jei kalbame apie standartinį buto turinį, tarkime, 20 kubinių metrų, tai dabar galvos nuo 2500 iki 4000 eurų. Priklauso nuo to, kada važiuojate – vasarą brangiau, žiemą pigiau. Taip pat didelę įtaką turi degalų kainos, kurios, kaip žinote, dabar nėra stabilios. Dar prisidėja keltų bilietų kainos, kurios Anglijoje yra tiesiog siaubingos. Vien tik kelto perėjimas gali atsieiti kelis šimtus svarų, o tai tiesiog perkeliamą į galutinę kainą. Taigi, jei kamuoja tik kaina, geriau derėkitės iš anksto arba bandykite surasti dalinį krovinį (daliniu reisu), tuomet bus pigiau, bet ilgiau laukti.

Ar galima keliauti pigiau, jei aš pats padėsiu krauti?

Žinoma, galima, bet ar verta? Tas pats kaip ir remontą daryti pats – taupo pinigus, bet prarandai nervus. Jei sutinkate pats pakrauti ir iškrauti dėžes į sunkvežimį, dauguma firmų suteiks nuolaidą, gal 10–15 procentų. Tačiau turėkite omenyje, kad vairuotojas gali būti piktas, jei jūs nevešiate greitai. Jis turi grafiką, o jei jūs statote dėžes po vieną ir dar ieškote žirklių, jis gali pradėti verkti. Be to, jei pats kraunate, draudimas nebeveikia taip pat gerai, jei kažkas pasidauža per transportavimą dėl jūsų blogo pakavimo. Aš asmeniškai visada patariu mokėti už pakavimo paslaugas, išskyrus atvejus, kai žmogus tikrai turi patirties arba labai taupo pinigus. Tada tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Saxmundham tampa šiek tiek pigesnis, bet rizikingesnis.

Kas daro didžiausią įtaką galutinei kainai?

Be abejo, tai kiekis (kubiniais metrais) ir svoris. Toliau eina priedai – lifto naudojimas Anglijoje ir Lietuvoje (jei gyvenate aukštai), neįprasti daiktai (pianas, baseinai, akvariumai). Dar vienas dalykas, apie kurį dažnai pamirštama – tai prieigos prie namo Saxmundham sąlygos. Jei ten siauras takas, kur reikės naudoti mažesnę mašiną ar net vežti daiktus rankomis ilgesnį atstumą, tai kainuos papildomai. Ir dar vienas dalykas – paslaugos data. Jei sakykate, kad reikia vežti tarp Šv. Kalėdų ir Naujųjų Metų, tai kaina bus didesnė, nes vairuotojai taip pat nori ilsėtis su šeimomis, o ne važinėti angliškais keliais.

Ar imamas avansas (įnašas) ir kiek?

Standartinė praktika yra ta, kad imama apie 30–50 procentų avanso, kad užtikrintum, kad klientas „nenumigs“ (t.y. neatsisakys) paskutinę minutę. Jei kas nutiktų ir jūs atšauktumėte darbus likus dviem dienoms, tas avansas dažniausiai lieka firmai, nes jie turi uždegusį dyzelį ir užrezervuotą vietą keltuose. Aš visada stengiuosi aiškiai pasakyti, kad šie pinigai negrąžinami, jei ne savo kaltė. Taip, žiauru, bet verslas yra verslas. Ypač kai kalbame apie tokius tolimus maršrutus kaip tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Saxmundham, ten grįžti tuščia sunkvežimiu yra tiesiog nuostolis.

Ar kainuoja papildomai surinkti baldus Lietuvoje?

Paprastai į kainą įeina iškrovimas ir padėjimas įrengti didelius daiktus (lovas, spintas) vietose. Tačiau jei kalbame apie pilną montavimą, kai reikia surinkti sudėtingas sekcijas ar laikrodžius, tai dažnai tai kainuoja papildomai arba įtraukiama į valandinį įkainį po atvykimo. Geriausia viską aptarti iš anksto – nustatykite aiškiai, ką reikia surinkti, kad vairuotojas žinotų, kiek jam laiko skirti. Buvo atvejų, kai vairuotojas atvyksta, o klientas tikisi, kad jis surinks visą virtuvę su durimis, nors sutartyje buvo rašyta tik „padėti įnešti“. Tuomet prasideda ginčai, kurių niekas nenori.

Dokumentai ir muitinės procedūros

Kokius dokumentus reikia paruošti išvykstant iš Anglijos?

Pagrindinis dalykas dabar, po „Brexit“, yra T1 dokumentas arba eksporto deklaracija. Be to, reikia turėti detaulų daiktų sąrašą (packing list) su apytikslėmis vertėmis. Nereikia čia būti milžiniškam tikslumui, bet jei rašote, kad televizorius vertas 10 svarų, muitininkai susirgs. Taip pat reikia asmens dokumento kopijos. Jei vežate transporto priemonę, tai ten visai kita istorija reikalų – ten reikia techninių pasų ir draudimų. Mano patirtis sako, kad geriau šiuos dalykus pavedi brokeriui, o ne bandyti užpildyti pats, nes viena klaida sąraše gali sustabdyti visą sunkvežimį sienoje.

Ar reikia mokėti muitus ar PVM grįžtant į Lietuvą?

Tai vienas populiariausių klausimų. Jei grąžinate daiktus, kuriuos naudojote bent metus išvykusi iš Lietuvos (ES), ir jei nebeplanuojate juos parduoti iš karto, tai dažniausiai mokesčių nėra. Tai vadinama „perkeliamaisiais asmeniniais daiktais“. Tačiau jei perkate naujus daiktus Anglijoje ir vežate juos čia kaip verslą arba parduoti, tai PVM ir muitai bus. Muitinė Lietuvoje yra griežta, jei pamato, kad vežate 5 naujus „iPhone“ dėžėmis, tai paklaus, kur čia verslo liudijimas. Taigi, jei tik asmeninis perkraustymas, būkite tikri dėl savo daiktų statuso.

Kas daryti, jei trūksta kai kurių dokumentų?

Geriausia situacija yra ta, kai viskas yra iš anksto. Jei trūksta pakavimo sąrašo, vairuotojas gali jo susirašyti pats (už papildomą mokestį), bet tai rizikuota, nes jis gali nepažymėti kažko svarbaus, o tada bus problemų vėliau. Jei trūksta asmens dokumento, tai visiškai neįmanoma praeiti sienos. Kartais klientai siunčia nuotraukas pasų Viberu, bet oficialiai reikia originalų arba notariškai patvirtintą kopiją. Aš tiesiog nedariau tokių kelionių be dokumentų, nes mums vairuotojams grėšia baudos už netinkamą krovinių kontrolę.

Kaip „Brexit“ pakeitė dokumentų tvarką?

Prieš „Brexit“ buvo paprasta: įvažiavai, išvažiavai. Dabar tai košmaras. Reikia eksporto deklaracijos iš UK pusės ir importo deklaracijos Lietuvos pusėje. Kas antrą kartą kažkas stringa sistemoje. Pavyzdžiui, minėtą tarptautinį perkraustymą į Vilnių iš Saxmundham dabar reikia planuoti bent 2–3 dienas ilgiau tik dėl dokumentų patvirtinimų. Sistema „CHIEF“ Anglijoje kartai „užstringa“, o nauja „CDS“ sistema vis dar tąso vaikus. Tiesiog būkite kantrūs ir pasiklauskite savo logistikos partnerio, ar jis tikrai tasi su šiais dokumentais, ne kiekvienas moka.

Ar reikia specialaus draudimo kelyje?

Draudimas yra būtinas, bet dažnai žmonės skaito tik piramidę. Įprastas draudimas apima tik avarijas, gaisrus ar vogimą visam kelyje. Jis neapima, jei patys blogai supakavote porcelianą ir jis susitrina dėžės viduje. Yra „visavertis draudimas“ (all risk), kuris brangesnis, bet apima ir daugiau detalių. Aš visada siūlau pasidomėti, ką tiksliai apdraudžiate. Buvo atvejis, kai klientas vežė brangų paveikslą, o draudime nebuvo nurodytas „menas“, tai jis negavo pinigų, kai paveikslas drėgno.

Organizaciniai ir logistiniai klausimai

Kiek laiko užtrunka kelionė iš Saxmundham į Vilnių?

Teoriškai, jei vairuotojas nemiega ir važiuoja kaip Formulė-1, tai galėtų užtrukti maždaug 24 valandas. Tačiau realiame pasaulyje su poilsio pertraukomis, keltu ir galinčiais įvykiais, tai trunka maždaug 3–4 dienos. Pats kelias Saxmundham iki jūros (Harwich ar Felixstowe) užima keletą valandų. Tada kelias per Belgiją, Vokietiją ar Nyderlandus ir Lenkiją. Žiemos metu Vokietijoje dažnai būna eismo įvykių, kas prailgina kelionę. Taigi, jei jums sako, kad atvyks antradienį, geriau laukite iki penktadienio, kad nebūtum nuliūdęs.

Kuriuo keltu geriausia važiuoti?

Paprastai iš rytų Anglijos (Suffolk regionas) patogiausia važiuoti per Harwich (į Hook of Holland) arba Felixstowe (į Rotterdam). Harwich yra arčiau Saxmundham, bet keltai gali būti brangesni ir rečiau. Rotterdamas yra didelis uostas, ten daugiau reisų, bet kelias iki uosto ilgesnis. Kartos naudojame ir Dover-Calais maršrutą, bet tada reikia važiuoti pro visą Londoną, kas yra naktį beveik neįmanoma dėl didžiulio eismo ir sunkvežimių draudžiamų zonų. Asmeniškai aš labiau mėgstu Rotterdamą, ten uostai dabar modernūs ir greitai išvažiuoja.

Ar galima sekti savo krovinių buvimo vietą realiu laiku?

Didelės firmos turi GPS stebėjimą. Tačiau mažesnės firmos arba kai vairuotojas užmiršta įjungti trackerį, gali būti tamsa. Aš dažnai girdžiu iš klientų: „Kur mano daiktai?“, aš žiūriu į žemėlapį ir matau, kad vairuotojas stovi prie KFC kažkur Vokietijoje jau valandą. Taip, tai realybė. GPS padeda, bet ne visada tiksliai, o jei vairuotojas atsiduria „mirties zonoje“ be signalo, tai sistema tiesiog nerodo vietos. Taip pat nepamirškite, kad keltas užmaskuoja signalą, todėl kelias valandas jūs galite matyti, kad krovinys „stojo“ jūroje.

Kas nutinka, jei vairuotojas pavėluoja?

Pavėlavimai yra dažni. Eismo įvykiai, techniniai gedimai, ilgai trunkantys patikros muitinėje. Jei pavėluojame dieną ar dvi, dažniausiai su tuo reikia susitaikyti, nes sutartyje dažnai yra rašoma „apie“ data.