Tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Ormesby St Margaret: kas čia vyksta iš tiesų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir mačiau viską. Pradedant nuo tų, kurie bando vežti pižamas rankinėje, baigiant milžiniškų fabrikų perkėlimu. Bet kai kalbame apie tarptautinį perkraustymą į Vilnių iš Ormesby St Margaret, tai yra gana specifika. Ormesby St Margaret – tai ne didelis Londonas, tai mažytė gyvenvietė Norfolke, prie Great Yarmouth. Toks reisas reiškia ilgą kelią per visą Angliją, tada Lamanšą, o po to – dar kelias šimtus kilometrų per Europą iki Lietuvos. Žmonėms visada atrodo, kad tai tik pasirašyti sutartį ir laukti, bet realybė yra šiek tiek šiurkštesnė. Ten yra muitinė, Brexit niuansai, kurie vis dar kelia problemų, ir paprastas žmogiškasis faktorius – vairuotojai gaišta laiką, kelyje būna įvykių. Čia ne filmas, viskas vyksta lėčiau, nei planuojate.

Kainos ir laiko reikalai

Kiek tai viskas kainuos?

Čia visada pirmasis klausimas. Sąžiningai sakant, be apžiūros pasakyti tiksliai negaliu, o ir tu negali tikėtis tikslumo. Tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Ormesby St Margaret kainuoja pagal tūrį (kubinius metrus) arba svorį. Jei turi tik 10 dėžių, tai gali būti ir 600–800 svarų, bet jei keliate visą 3 kambarių butą, žiūrėk į 2–3 tūkstančius. Kaina labiausiai priklauso nuo to, kiek dalykų turite ir ar jums reikalingi montuotojai abiejuose galuose. Dar nepamiršk kuro, kuris dabar brangiau nei buvo prieš metus. Geriausia visada duoti sąrašą su daiktų kiekiu, tada aš galiu pasakyti realią skaičiuotę.

Kiek laiko užtruks?

Standartiškai, jei viskas būtų idealiai, tai nuo įkėlimo iki iškėlimo Vilniuje praeitų 4–5 dienų. Bet idealiai būna retai. Jei vairuotojas iš Ormesby St Margaret išvažiuoja pirmadienį, jis gali pasiekti Vilnių tik penktadienį arba net šeštadienį. Reikia atsižvelgti į tai, kad iš Rytų Anglijos ten važiuoti iki uosto (Dover ar Harwich) valandas dvi trys. Tada keltą, o vėliau – kelias per Belgiją ar Vokietiją. Kartais įvyksta staigmenų, pvz., pasieniečiai sustabdo ir tikrina kruopščiau, tai prailgina dieną.

Ar galima gauti fiksuotą kainą?

Taip, galima, bet tai daroma tik tada, kai aš tiksliai žinau, ką vežame. Jei tu sako „man tik kelios baldų dalys“, o vėliau pasirodo, kad dar ir dviratis ir šaldytuvas, tai kaina keičiasi. Fiksuota kaina – tai kai aš atvažiuoju pas tave į Ormesby St Margaret, viską išmatuoju ir užrašau. Tada jokių staigmenų. Be to, tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Ormesby St Margaret su fiksuota kaina yra ramiau miegi. Jei kas nors nutinka kelyje, rizika mano, ne tavo. Bet jei krenta kuro kaina ar kyla muitinės rinkliavos, tai aš nebeprašau papildomai pinigų.

Kada geriausia keltis?

Labiausiai patariau vengti vasaros liepos ir rugpjūčio pabaigos. Tada visi Europoje važiuoja atostogauti, o keltai užsitęsia. Žiemiais yra ramiau, bet gali būti blogas oras – sniegas Vokietijoje arba Anglijoje sužaloja laiką. Pavasaris ir ruduo, ypač rugsėjis, yra idealūs. Mažiau eismo rūpesčių, greičiau randu vairuotojus, kurie nesinervina dėl spąstų. Ir dar vienas dalykas – bandykite ne keltis pirmadieniais ryte, nes tada angliškai muitinės yra užpildytos.

Ar brangiau, jei aš gyvenu toliau nuo magistralės?

Ormesby St Margaret yra gana giliau, nei atrodo iš žemėlapio. Ten keliai ne tokie platūs, kaip Londono automagistralėse. Jei sunkvežimis ten įvažiuoja ir turi vingiuoti per siaurus gatvelės, tai gali kilti papildoma mokestis už „prieinamumą“. Kartais tenka įsuka mažesnį sunkvežimį (pvz., 7.5 tonų), kuris daiktus paskui perkelia į didelį sunkvežimį šalia. Tai uždirba papildomų pinigų. Taigi taip, toliau nuo greitkelio gyvenimas brangiau logistikos požiūriu.

Ar galima sutaupyti, pats įkėlus daiktus?

Žinoma, galima. Tai vadinama „kraunami patys“ (self-loading). Tada tu sumoki tik už vietą sunkvežimyje ir važiavimą. Bet turi žinoti, kad jei padarai tai blogai – daiktai sugenda, draudimas to nedengia. Aš mačiau, kaip žmonės uždėjo indus į dėžę be popieriaus ir važiuodami pro kelio duobę viskas suskilo. Sutaupyti 50 svarų, bet prarasti vertingą servisą? Neapsimoka. Bet jei esi jaunas ir turi stiprius draugus, pabandyk.

Koks mokėjimo tvarkaras?

Įprasta tvarka tokia: 30 proc. depozitas užsakymo metu, likę 70 proc. grynaisiais arba pavedimu kai daiktai atkeliauja į Vilnių prieš iškrovą. Niekada negaliu imti visų pinigų iš karto, nes tai yra pavojinga klientui. Ir aš nenoriu būti įkaltas. Jei kas nors negerai su vairuotoju ar transportu, turiu galimybę spręsti problemas. (Nors, pasakysiu tiesą, kartais klientai niekada nesumoka likusios dalies, bet tai retas atvejas).

Dokumentai, muitinė ir biurokratija

Kokius dokumentus reikia turė?

Pagrindinis dalykas – daiktų inventorius (packing list). Jis turi būti detalus, ne tik „3 dėžės su drabužiais“. Reikia parašyti „3 dėžės: vyriški marškiniai, šortai, indai ir pan.“ Be to, reikės asmens dokumento kopijos. Kadangi yra tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Ormesby St Margaret, reikės ir dokumento, kuris įrodo, kad gyveni Anglijoje mažiau nei 12 mėnesių (jei nori išvengti PVM). DUK (Transfer of Residence) leidimas yra labai svarbus, be jo mokėsi mokesčius už viską.

Ar reikia mokėti PVM ar muito?

Jei tu esi pilietis, kuris gyveno Anglijoje ilgiau nei 12 mėnesių ir dabar grįžti gyventi į Lietuvą amžinai, tu gali gauti atleidimą iš PVM ir muito. Tai vadinasi „Transfer of Residence“ režimas. Reikia užpildyti formą ir gauti leidimą iš Lietuvos muitinės. Jei tiesiog veži daiktus pardavimui arba neesi gyventojas, tai tada moki 21 % PVM ir galbūt muitą, jei daiktai labai brangūs. Geriau tai sužinoti iš karto.

Kas dėl Brexit? Kas pasikeitė?

O, Brexitas vis dar sukelia galvos skausmą. Anksčiau buvo paprasta – važinėjome kaip savo šalyje. Dabar kiekvienas krovinys turi eiti per muitinę. Reikia pateikti eksporto deklaraciją iš UK ir importo deklaraciją į LT. Jei dokumentai netvarkingi, sunkvežimis gali stovėti sienoje valandomis. Prieš tai vienas vairuotojas stovėjo Dover 12 valandų, nes klientas parašė blogą daiktų sąrašą. Dabar viską reikia daryti labai tiksliai, kitaip baudos.

Ar galiu vežti maistą ir gėrimus?

Gali, bet su sąlygomis. Mėsos ir pieno produktai iš Britanijos į ES beveik neįleidžiami arba labai griežtai tikrinami. Geriau nebandyti vežti dešrų ar sūrio, tikrai nukonfiskuos. Alkoholio ir tabako galite vežti tam tikrą kiekį asmeniniam naudojimui (paprastai 90 litrų vyno ir pan.), jei viršijat – tai mokesčiai. Aš visada patariu suvalgyti visus produktus iš šaldytuvo prieš išvykstant. Nėra verta rizikuoti dėl pusės kumpio.

Ar reikia draudimo?

Privalomai. Sakykime, tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Ormesby St Margaret yra ilgas kelias. Gali būti avarija, gali būti gaisras (nors tikrai retai), arba tiesiog gali kažką nukristi kraunant. Standartinis draudimas dengia apie 3–5 svarus kilogramui, bet galima padidinti sumą. Svarbiausia – peržiūrėk sąlygas. Kai kurios draudimo kompanijos nemoka, jei daiktus pakavote patys (kaip jau minėjau).

Kas nutinka, jei praraščiu daiktą?

Pirmiausia, reikia susisiekti su vairuotoju ir parašyti „protokolo“ pažeidimą. Negali tiesiog paskambint po savaičės ir sakyti „neradau šiltuko“. Reikia tai užregistruoti iš karto, kai atidarytą sunkvežimį Vilniuje. Tada mes kreipiamės į draudimo. Jie gali reikalauti įrodymų, pvz., nuotraukų ar pirkimo čekių. Be to, jei dingo brangus daiktas, o jis nebuvo įtrauktas į inventorių, gausi mažiau pinigų.

Ką daryti su vaizdo įranga ar kompiuteriais?

Tai ypač svarbu dėl daugkartinio mokesčio (Dual use). Jei veži naują, neperpakuotą „MacBook“ pakuotėje, gali būti įtariamas prekyba. Geriau viską suvilkti į dėžes, uždėti senų drabužių viršų, kad atrodytų, kad tai ne prekybinis krovinys. Muitinė dažniausiai tikrina naujus daiktus. Jei turi 5 vienodus kompiuterius – tai jau prekyba. Asmeniniam naudojimui – vienas du, gerai.

Daiktų paruošimas ir patarimai

Kaip turi būti supakuoti dėžės?

Dėžės turi būti tvirtos, geriausia dvigubos sienelės. Nenaudokite senų supermarketio dėžių, jos susilaužo po 200 km. Kiekviena dėžė turi būti pažymėta: „Virtuvė“, „Miegamasis“, „Lūžtantis“. Viršuje reikia parašyti savo pavardę ir telefono numerį. Gera taisyklė – sunkiausius daiktus (knygas, indus) dėti į mažesnes dėžes, kad vairuotojas jas netyčia nepertrauktų nuleisdamas.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Didžiąją dalį – taip. Lovos, spintos, didieji stalai turi būti išmontuoti. Vairuotojai nėra stalius, jie gali atsukti kojas, bet jei spinta yra 2 metrų aukščio ir neina į duris, ją reikia išardyti. Jei to nepadarysi iš anksto, ji gali būti palikta Anglijoje arba sudaužyta verčiant per laiptus. (Kartais aš padėju, jei turiu įrankių su savimi, bet ne visada).

Ar galima vežti augalus?

Augalus iš Anglijos į ES vežti galima, bet tik su šaknų guoliu (žemės negalima). Turi būti fitosanitarinis pažymėjimas („plant passport“). Be to, turi būti mažai. Niekada nesiūlau vežti didelio medžio su šaknimis, nes muitinė tai uždraus. Tiesiog nusipirk naujus augalus Vilniuje, bus pigiau ir mažiau nervų. O jei labai myli tą savo fikusą – paimk jį su savim į keleivinį automobilį, ten tikrinimas ne tokia griežta.

Kaip su transportu (automobiliais, motociklais)?

Automobilius vežti daug brangiau nei daiktus, nes jie užima daug vietos ir turi eiti per atskirą muitinės procedūrą. Reikia M1 formos (Transporto priemonės muitinės deklaracija). Be to, jei automobilis neįregistruotas arba neturi techninės apžiūros, gali būti problemų.