Tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Morecambe: kaip tai vyksta be nervų išsisėdėjimo

Dirbu su kroviniais jau beveik dvidešimt penkerius metus ir per tą laiką mačiau viską – nuo kubelių, kurie skendo purve, iki klientų, kurie bandydami sutaupyti, važinėjo su sofos dalimis keleiviniame automobile. Tačiau, kai kalbame apie tarptautinį perkraustymą į Vilnių iš Morecambe, situacija visada yra savita. Morecambe tai ne Londonas ar Mančesteris, čia keliai yra siauresni, o okeano oras gali apsukai galvą net patyrusiems vairuotojams. Žmonėms dažnai atrodo, kad tai tiesiog įkelti daiktus ir važiuoti, tačiau realybėje susiduri su muitine, Briuselo sutartimis (ar kaip ten dabar vadinasi po „Brexit“) ir anglų kalbos barjeru kur šiauriau nuolieka. Todėl nuspręndžiau parašyti šią gido, kuris nėra jokiu idealizuotu vadovėliu, o grynai praktiniu patarimais iš kelių, kad jūsų kelias nebūtų toks klampus.

Kainos, terminai ir triukšmas (bendra informacija)

Kiek laiko užtrunka tas kelias į Lietuvą?

Tai labai priklauso nuo to, ką vairuotojas valgo pietų metu (juokauju, tik dalį tiesos). Esant idealiam scenarijui, tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Morecambe trunka apie tris–keturias dienas, jeigu tai yra dalinis krovinių krovimas. Jeigu pasiimate pilną atskirą sunkvežimį, tai tai gali užtrukti ilgiau dėl pakyros laukimo. Reikia prisiminti, kad Morecambe yra šiaurės vakaruose, todėl reikia važiuoti per visą Angliją, o tuomet dar ir keltu per Lamanšą. Kartais vėluojame dėl užstatų ir uosto biurokratijos, bet stengiamės neleisti, kad tai nustotų savaitę.

Ar perkraustymas iš tokio miesto kaip Morecambe brangus?

Neklauskit man apie „tikslią kainą“ čia ir dabar, nes ji skamba kaip „nuo...“, o tikroji suma visada priklauso nuo tūrio. Bet paprastai brangiau nei iš Londono, nes daugiau degalų sunaudojama. Taip pat reikia įvertinti, kad Anglijoje daug kainuoja vairuotojo nakvynės ir dienas uždirbantis. Tačiau jeigu susitvarkote su dėžėmis patys, o mums只需 užkrauti, tai suma bus daug mažesnė. Neklauskite, kodėl degalai šiaurėje brangesni, pats nezinau, tiesiog tokia jų logika.

Galima sutaupyti renkantis dalinį krovimą?

Žinoma, taip yra dažniausiai. Dalinis krovimas (kai mūsų vairuotojas pasiima keletą klientų vienu metu) yra pigiausias variantas tiems, kurie nerašo. Turite suprasti, kad mes turime užpildyti sunkvežimį, todėl gali tekti palaukti, kol mes surinksime kitus klientus kelyje. Tai gali ilginti laiką, tačiau piniginėms tai palanku. Bet saugokitės pigių pasiūlymų „iš lėkštutės“, kai jums duos telefoną, iš kurio niekas niekada neatsilieps.

Ką daryti, jei man reikia skubiai važiuoti?

Skubos visada kainuoja. Tada tenka siųsti tiesiogiai vairuotoją su maža mašina arba įsigyti visą sunkvežimį sau. Tada tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Morecambe įvyksta gerokai greičiau, vos per porą dienų. Bet tada tikrai kaina užkyla į dangų. Vieną kartą turėjome klientą, kuris pagalvojo, kad už užstatą gėrę kavę jį praves per 24 valandas, tenka aiškinti, kad sunkvežimis neduja virš 90 km/val.

Kodėl kainos skiriasi tarp įmonių?

Nes vienos įmonės moka mokesčius ir turi apdraustus vairuotojus, o kitos – ne. Aš galiu tik pasakyti, kad pigiausiais pasiūlymais dažnai pasinaudoja tie, kas vėliau telpa į bėdą. Mūsų atveju kainoje įskaičiuota muitinės deklaracija ir dronas (pavojingų krovinių kortelės jei reikia), o ne tik degalai. Taigi, jei kas pasako, jog gali nuvežti daiktus už šimtą svarų, galvokite, kas juos vež – seną „Ford Transitą“ be draudimo.

Dokumentai, muitinė ir tas "Brexit" dalykas

Kokius dokumentus turiu parengti?

Reikia jums geros nuotaikos (negailėkite juoko). Realiai – paso kopijos visiems, keliajantiems, arba asmens kodą, jei esate ES pilietis ir grįžtate. Be to, mums reikia surašyti krovinių sąrašą, ten tiksliai nurodant, kas yra kuriame dėžėje. Būna, kad klientai rašo „baldai“, o mums reikia „sofa 2 vietos, medinis“. Geresnis aprašymas = greitesnis muitinės praeitimas.

Ar galiu vežti maisto produktus?

Dėl „Brexit“ dabar tai yra didelis pasaka. Muitininkai yra labai griežti dėl mėsos, pieno produktų ir vaisių. Geriau nesuvalgykite keptos vištos ir bandyti ją pavogti į Lietuvą, nes gali tekti mesti (arba suvalgyti vietoje). Sausi produktai, makaronai, džiovinti vaisiai – daugmaž geri, bet geriau pasikonsultuoti. Vieną kartą mums atėmė visą kliento mėsos konfiskuotą, tai buvo liūdna.

Kas yra T2L dokumentas arba kaip jis ten vadinasi?

Tai toks lapas, kuris patvirtina, kad jūsų prekės yra ES statuso (t.y. jau buvo mokėtas mokesčio, kai JK buvo ES nare). Jeigu perkraustote dalykus, kuriuos nusipirkote po 2021-ųjų sausio 1 d., gali tekti mokėti PVM ir importo mokestį. Tačiau jeigu tai jūsų asmeniniai daiktai, kuriais naudojatės bent pusmetį, tai dažniausiai atleidžiama nuo mokesčių. Bet rašykite viską sąraše, kitaip bus triuksmas.

Ar sunku su muitine Lietuvoje?

Lietuvos muitinės pareigūnai yra labai profesionalus, bet gali būti ir griežti, jeigu jūsų vairuotojas nesupranta jų lietuviškų klausimų. Mums dažnai tenka dirbti tarpininkais. Jeigu sąrašas tvarkingas, visą tvarka užtrunka porą valandų. Jeigu sąraše parašyta „viskas kas buvo bute“, gali tekti laukti iki ryto. Tai tiesiog biurokracija su kuria niekas negali nieko padaryti.

Ar asmeniniai daiktai apmokestinami?

Jeigu grįžtate įgyvendinti gyvenamoją vietą Lietuvoje ir daiktai naudoti ilgiau nei 6 mėnesius, dažniausiai ne. Reikia pateikti deklaraciją, kurioje nurodoma, kad tai ne prekybinis krovinių. Bet jeigu statote naują namą ir vežiate 50 indų pakuotėms visiškai naujus, tai gali būti įtarinėjami prekyba. Tada mokesčių nemokėti bus sunku. Nenoriu jums bauginti, tiesiog būkite sąžiningi.

Kas nutinka, jeigu pamiršau ką nors įrašyti į sąrašą?

Tada gali būti problema. Muitinėje mata, kad pavyzdžiui, du duonkepės, o sąraše nėra. Jie gali pradėti klausinėti, ką dar nutylitejote. Geriau viršyt, negu neišgirsti. Kai kurios įmonės ima mokestį už "papildomai rastus daiktus" muitinėje, nes tai užtrunka laiko. Mes stengiamės būti kantrūs, bet jeigu ten tūkstančiai daiktų neįrašytų, tai pridėsime prie sąskaitos, tiesiog būna.

Kaip vyksta techninė apžiūra kraustant?

Mes tikrai ne turime techninių prietaisų, bet mes pažiūrime, ar dėžės nebeišsilaiko. Kartais klientai surenka dėžęs iš senų prastesnės kokybės skardos, kurios tiesiog plyšta pakraustant. Jeigu tai įvyks tarptautinio perkraustymo į Vilnių iš Morecambe metu, mes neatsakome už turinį (tenka rašyti atsakomybę). Geriau pasirūpinkite kokybiškomis dėžėmis iš anksto.

Ar reikia mokėti už muitinę iš anksto?

Dauguma įmonių (ir mes taip pat) paprašo apmokėti avansą arba užtikrinti, kad bus apmokėti visi mokesčiai, prieš išvykstant iš JK. Nes jeigu krovinių sustabdytas Lietuvoje, o vairuotojas neturi pinigų sumokėti mokesčių, jis bus uždarytas ir prarands dienas. Tai brangu už visus. Todėl geriau pasidaryti užtikrinamąjį pavedimą.

Ruošiamasis ir daiktų pakavimas (kas būna dažniausiai ne taip)

Ar reikia patiems rinkti dėžes?

Ne būtinai, bet pats pigiau. Galite pasiimti dėžių iš parduotuvių, tačiau jos gali būti ne to kietumo. Mes galime užsakyti naujas dėžes, jos kainuoja, bet tikrai išlaikys svorį. Ypač jeigu kraunate knygas – knygų dėžės turi būti mažos, kitaip vairuotojas nepakels (nors jie ir tvirti, turi savo ribas). Vieną kartą matėme, kad klientas į didelę dėžę sukrautė visus savo vinilo plokšteles – dėžė tiesiog skrido žemyn.

Kaip elgtis su baldais?

Dideli baldai reikalauja išmontavimo. Sofos, lovos, spintos – tai turi būti išrūkinta prieš mums atvykstant. Jeigu nesumontuosite, gali užtrukti ne šešias valandas, o dvi dienas krauti. Vairuotojai nėra baldų meistrai (nors kai kurie ir moka), todėl geriau pasirūpinkite tai daromą iš anksto. O mes išsaugosime visas varžtus ir detalę į maišelius, kad niekas nepadingtų.

Ar verta krauti „ką nors ant viršaus“?

Ne, nereikia daryti „Ferris Bueller“ su daiktais. Viršus turi būti uždarytas dėžėmis, kad niekas neiškristų. Kai kurie klientiai mėgsta padėti kilimą ant viršaus „dėl savo sau“, bet vėliau gaišta laiką juos rūšiuojant. Kiekvienas daiktas privalo būti užfiksuotas, kitaip muitinėje gali būti įtarimų.

Ką daryti su dažniais ir indais?

Gerai suvyniokite į burbuliukų plėvelę arba senius laikraščius. Niekada nedėkite indų tiesiai į dėžę be užpildo. Būna, kad atvažiuojame, o klientas tiesiog užmeta keletą lėkščių – po to važiuoti su susilaužytais indais nėra smagu. Mes turime savo įrangą, bet jūsų saugumas priklauso nuo to, kaip tai padarote jūs.

Galima krauti dviračius ar įrangą?

Taip, dviračiai reikalauja specialių dėžių arba gerai užtvirtinimo. Nenaudokite paprasto plastiko, nes jis gali plyšti. Dažniausiai reikia surinkti dviratį, o mūsų vairuotojas fiksuoja jį sienoje. Jeigu tai brangus „Trek“ ar „Specialized“, tikrai investuokite į gerą dėžę, nebijokite. Per tarptautinį perkraustymą į Vilnių iš Morecambe keliai yra įvairūs.

Ką daryti su brangia technika?

Televizoriai, kompiuteriai – viską reikia įpakuoti į originalią pakuotę jeigu dar turite. Jeigu ne, tada į tvirtas dėžes su putomis. Nenaudokite „pavogtų“ dėžių iš sandėlių, nes jos neturi tinkamos apsaugos. Aš asmeniškai visada sakau – jeigu bijote, kad tai suges, geriau vežkite su savimi (ypač, jeigu tai „MacBook“).

Ar galima pakrauti drabužius ne į dėžes?

Galima, bet labai nepatariama. Geriau naudoti specialias drabužių dėžes arba siūlus. Jeigu tiesiog metate į maišus, tada drabužiai susilanksto, o vėliau reikės daugiau laiko lyginti. Kartais klientai sako, „kiekvienas drabužį savo norą“, bet po to skųstasi. Mes tiesiog turime už krauti, o ne lyginti.

Ką daryti su augalais?

Augalai yra sudėtingi dalykas muitinėje.