Tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Ivybridge: praktiniai patarimai ir realybė

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų, ir kažkaip vis dar stebiuosi, kaip žmonės įsivaizduoja tarptautinį perkraustymą. Viskas atrodo paprasta: subalskite daiktus, užvežkite ir iškraukykite. Tačiau kalbant apie tokį konkretų maršrutą kaip tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Ivybridge, tikrovė būna kur kas sudėtingesnė. Ivybridge yra mažas miestelis Devone, o iki Vilniaus – tūkstančiai kilometrų, keltai, muitinės ir begalė biurokratijos, kuri pasikeitė po „Brexit“. Ne viskas vyksta pagal planą, kartais vairuotojai užstringa Anglijoje, o kartais klientai pamiršta paminėti, kad turi „nedidelį“ safario ląstelę name. Štai čia ir prasideda tas nuoširdus chaosas, kurį stengiuosi jums paaiškinti.

Pagrindiniai klausimai apie patį procesą

Kiek laiko užtrunka kelionė nuo Ivybridge iki Vilniaus?

Tai vienas dažniausių klausimų, bet atsakymas nėra vienas. Jei viskas būtų idealiai, tai nuo to momento, kai mes pasiimame jūsų daiktus Ivybridge, iki jų iškrovimo Vilniuje praeita maždaug 4–5 dienų. Bet idealų pasaulį aš dar nematau. Dažniausiai įeina įžūlus vairuotojo poilsis, eilės prie keltų, o kartais net ir techniniai gedimai. Vakar pats bandžiau suskaičiuoti vieną maršrutą ir visai pamiršau apie porą švenčių tarpininkaujančiose šalyse. Taigi, žiūrėkite realiau – planuokite savaitę.

Ar brangu yra perkraustymas iš tokio mažo miesteliukai?

Skaitykite, Ivybridge ne tas miestas, kuriame kasdien sustoja didžiuliai sunkvežimiai su kranais. Ten reikia važiuoti specialiai, todėl kaina gali šiek tiek paddėti dėl „priedėlio“, t.y. papildomo nuvažiavimo. Anglijoje degutas brangus, o dar ir mokesčiai už važiavimą į miestus (Ulez zoną ir panašiai) įeina į sąskaitą. Tačiau jei palyginsite su perkraustymu iš Londono, Ivybridge gali net būti pigiau, nes ten mažiau stabdymų. Kainą lemia ne tik vietovė, bet ir tai, kiek daugiau nei vienas kubas jums prireiks. (Čia galvojau, gal reikėjo parašyti „mažiau stabdymų“, bet ne, vis tiek reikia užkelti į keltą).

Kaip suskaičiuojate kainą? Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Stengiuosi kalbėti atvirai. Kainą formuoja tūris kubiniais metrais arba metrais, jei daiktai mažai. Prideduėme kuro priemoką, kuri šiais laikais šokinėja kaip kiškis. Paslėptų mokesčių nebėra, nes to neleidžia įstatymai, bet yra „neplanuotų“ išlaidų. Pavyzdžiui, jei vairuotojas atvyks ir jums reikės nešti daiktus pusę kilometrą, nes sunkvežimiui negalima privažiuoti prie namų (o Ivybridge yra siaurų gatvelių), tai papildomi vežimai bus apmokestinti. Geriau iškarto pasakykite, kad prie namų neprivažiuosime.

Ar jūsų įmonė pati vežia ar samdate subrangovus?

Dvidešimt metų šioje srityje išmokau viena – geriau turėti patikimus partnerius nei rūpintis savo parku, kai kalbame apie tolimus maršrutus. Mes dažnai dirbame su patikimais britų vežėjais, kurie paima krovinią Ivybridge ir perduoda mums arba tiesiai vežia į Lietuvą. Kartais tai yra mūsų vairuotojai, kurie nuvažiuoja tuščiai, bet tai retas malonumas. Svarbiausia, kad būtų saugu. Buvau atvejų, kai subrangovai dingdavo su kroviniais, todėl dabar dirbu tik su tais, kuriuos pačiu patikrinau per šių dviejų dešimtmečių patirtį.

Kokį transportą naudojate?

Paprastai tai 20 arba 30 kubų sunkvežimiai su liftu. Jei turite labai daug daiktų, gali reikėti traukinio, bet tai jau retas atvejis. Ivybridge geografija leidžia privažiuoti standartiniu sunkvežimiu, jei tik jūsų kaimynai neužstatė gatvės automobiliais. Kartais naudojame mažesnes „vanel“ tipo mašinas, jei tai tik dalinis krovinys. Bet tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Ivybridge dažniausiai reikalauja pilno kėbulo, kadangi žmonės veža visą gyvenimą.

Ar galima sujungti krovinius su kitu klientu?

Taip, tai vadinamas dalinio krovinio pervežimas. Jei jūs turite tik kelias baldų dalis, gali laukti, kol surasime kitą klientą tarp Ivybridge ir Vilniaus. Tai pigiau, bet lėčiau. Buvo situacija, kai vienas klientas laukė tris savaites, kol suradome kamį nors iš Plymouth. Jei skubate, mokėkite už pilną kėbulą.

Kas nutinka, jei vairuotojas pavėluoja?

Vėluoja visada. Kiekvieną kartą kažkas pavėluoja. Anglijoje eilės prie keltų yra begalinės, ypač vasarą arba „Eurotunnel“ progose. Jei pavėluoja dieną – tai dar pusiau normalu. Jei daugiau – pradedame skambinti ir ieškoti priežasčių. Aš asmeniškai visada pranešau iš anksto, kai gąsdina orai arba streikai. Turėjau atvejį, kai vairuotojas užmigo poilsio vietoje ir pramigo tris valandas – tenka būti kantriems.

Ar reikia dalyvauti pakavime?

Galite ne dalyvauti, bet aš rekomenduoju bent stebėti procesą per vaizdo ryšį, jei tokią galimybę suteikiate. Žmonės dažnai pamiršta pasakyti apie dalykus, kurie yra pastatyti giliau spintoje arba rūsyje. Jei jūsų nėra, mūsų komanda viską supaks, kaip moka profesionaliai, bet atsakomybė už brangius daiktus tada lieka ant mūsų sąmonės. Geriau, jei pažymite, kas yra kruopščiausiai.

Dokumentai ir „Brexit“ nusiviltis

Ar reikalingas TNR kodas (ToR01)?

Be abejo. Nuo pat tada, kai Anglija išėjo iš ES, be šio dokumento jūsų daiktai laikomi importu. Jei neužpildysite Transfer of Residence (ToR01) formos, britai gali neleisti išvežti daiktų be mokesčių, arba dar blogiau – Lietuvoje teks mokėti PVM ir muito mokestį už visus savo daiktus. Tai būtina tiems, kurie gyveno Anglijoje ilgiau nei 12 mėnesių ir dabar grįžta gyventi į Lietuvą amžinai. Užpildyti ją lengva, bet žmonės visada pamiršta tai padaryti laiku.

Kokius dokumentus reikia pateikti muitinei?

Mums reikės jūsų asmens dokumento kopijos, TNR patvirtinimo, daiktų sąrašo (inventoriaus), kuris turi būti pasirašytas, ir galbūt sutarties su naujuoju darbuodavimu Lietuvoje (jei tokią turite), kad įrodytume perkraustymo priežastį. Muitininkai Vilniuje gali būti labai išrankūs. Kartais jie klauso, kodėl vežiate tiek daug vyno. Jei sąrašas neatitiks realybės, gali būti baudos.

Kas jei aš dar neesu pilnai apsigyvenęs Anglijoje?

Tada TNR kodo negausite (arba gausite, bet kitaip). Tai gali reikšti, kad jūsų perkraustymas bus traktuojamas kaip paprastas importas. Mokesčiai gali būti dideli. Aš nėra 100% tikras, kaip dabar elgiasi muitinė su studentais, kurie po metų nusprendžia grįžti, bet geriau pasikonsultuoti su muitinės brokeriu prieš vežiantis. Nesinaudokite šia informacija kaip vienintele tiesa, taisyklės keičiasi kas valandą.

Ar daiktų sąrašas turi būti labai detalus?

Kuo labiau, tuo geriau. Ne „kėdės“, o „3 medinės kėdės, smėlio spalvos, viena su defektu ant nugarėlės“. Muitinė mėgsta tikslumą. Jei bus parašyta „buitinė technika“ realiai įsivaizduoti, kas ten yra – ar tai duonkepė, ar televizorius. Kiekvienas brangus daiktas turi būti įvertintas (nurodyta vertė). Buvo atvejis, kai klientas parašė „seni daiktai“ ir teko mokėti baudą už neaiškų deklaravimą.

Ar reikia draudimo?

Labai rekomenduoju. Nors mūsų vairuotojai yra profesionalai, kelyje Ivybridge-Vilnius gali nutikti bet kas. Nuo blogo kelio Anglijoje iki chirlykų Lenkijoje. Standartinis draudimas dengia tik dalį vertės, todėl jei turite brangių paveikslų ar vintage baldų, praneškite mums iš anksto. Draudimas kainuoja nedaug, bet ramybės duoda daugiau.

Kas dėl maisto produktų?

Dėl „Brexit“ dabar tai yra didelė problema. Jokių mėsos produktų, pieno produktų ar vaisių negalima vežti be specialių sertifikatų, kurių gauti beveik neįmanoma paprastam žmogui. Jei vairuotojas rys jūsų lagamine dešrą, ją konfiskuos britai prie patries sienos arba priverčia ją suvalgyti vietoje (taip, buvo ir tokių atvejų). Vežkite tik sausus, supakuotus produktus, jei ką nors išvis.

Ar galiu vežti savo automobilį?

Taip, galima. Automobilis gali važiuoti sunkvežimio priekyje (jei tinka vietos) arba užkabintas. Tačiau reikalingi papildomi dokumentai: registracijos pažymėjimas, draudimas „Green Card“ (arba kita forma), ir techninė apžiūra. Be to, jei automobilis ne jūsų nuosavybė (pavyzdžiui, firmos), reikės raštiško leidimo jį išvežti iš JK.

Rūpesčiai Ivybridge ir Vilniuje

Ar sunku privažiuoti prie namų Ivybridge?

Ivybridge yra gana kalnuota vietovė, o kai kurios gatvės labai siauros. Jei gyvenate centre arba prie upės, sunkvežimis gali net neprasimušti. Visada prašau nuotraukų iš anksto. Kartais tenka krauti daiktus 300 metrų atstumu nuo namų, nes sunkvežimis užstringa posūkyje. Geriau tai sužinoti anksčiau nei vairuotojui stovint gatvėje ir signalizuojant kaimynams.

Kaip su Vilniaus senamiesčiu? Ar ten įvažiuojate?

Vilniaus senamiestis yra mano košmaras. Siauros gatvelės, žmonės, automobiliai, panikos mygtukai. Didelis „Volvo“ su 20 pėdų kėbulu ten neprasimušta. Jei gyvenate Pilies gatvėje arba panašioje vietoje, mes turime suplanuoti iškrovimą mažesniu transportu arba organizuoti „pėsčiomis“ pervežimą iš artimiausios aikštelės. Tai kainuoja, bet kitokio būdo nėra.

O kas su parkavimu Vilniuje?

Vilniuje su parkavimu dažniausia būna problema. Reikia iš anksto gauti leidimą užstatyti vietą iškrovimui arba rasti vietą, kur niekas neprišaliuos. Jei užstatysite gatvę neteisėtai, vilniečių vairuotojai nebus labai tolerantiški ir skambins policiją, o mums tai nereikalingi rūpesčiai. Aš visada sakau – raskite vietą sau, mums reikia 10–15 metrų.

Ar reikia iš anksto susitarti dėl lifto?

Jeigu gyvenate aukštame name be lifto, tai mums reikės nešti laiptais. Tai brangu ir lėta. Jei liftas yra, bet jis mažas (pvz., telpa tik 2 žmonėms), tai didelė sofa į jį neįlįs. Kartais reikia išardyti baldus net prieš pat iškrovimą, nes jie tiesiog nepraeina pro duris ar lifto angą. Matėme viską – netgi kaip reikia išimti langus, kad įvežtų pianiną.

Kas dėl šiukšlių?

Pakavimo medžiagos (dėžės, burbuliukai) – tai mūsų problema. Bet jei aš matau, kad klientas bando mums įpakuoti seną matelę, kurią reikia išmesti, aš griežtai sakyčiau ne. Mes ne šiukšliavežiai. (Nors kartais, jei daug mažiau šiukšlių, mes galime padėti, bet tai ne taisyklė).

Ar padedate surinkti baldus?

Taip, tai įeina į mūsų paslaugų paketą. Vairuotojai turi su savimi įrankius.