Tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Hedge End: kas tikrai laukia kelyje

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus ir galiu pasakyti viena – kartais viskas vyksta lyg pačiuose ratuose, o kartais suprantu, kad nieko nepastebėjau. Žmonės dažnai galvoja, kad tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Hedge End tai tik tai, įkelkite dėžę į sunkvežimį ir važiuokite, bet realybė yra daug platesnė. Ypač kai kalbame apie Jungtinę Karalystę, kur po Brexito pasikeitė taisyklės, o keliai iš pietų Anglijos iki Lietuvos gali būti tikras išbandymas nervams. Štai jums mano nuomonė be jokio įžirčių, tiesiog kaip yra, su visomis smulkmenomis, kurios gali nulemti jūsų perkraustymo sėkmę ar nuovargį.

Kaip viskas prasideda ir logistika

Kiek laiko užtrunka tas kelias iš Hedge End iki pat Vilniaus?

Čia ne tokia paprasta kaip atrodo, nes priklauso nuo to, ką vairuotojas pasirinks – ar vaziuos pro Kenterberį į Doverį, ar ims šiaurinį maršrutą pro Hullą. Paprastai, jei nieko nešokinėja sulaikant muitinėje, tai nuo durų iki durų užtrunka maždaug tris–penkias dienas. Vakarų Anglijoje, Hedge End zonoje, reikia susirinkti visus daiktus, uždaryti sunkvežimį, tada dar reikia nuplaukti per Lamanšą, o tada važiuoti pro visą Belgiją, Vokietiją (arba Lenkiją) ir galiausiai Lietuvą. Jei kelyje užstrigs srovė ar vairuotojui reikės ilgesnio poilsio, gali pavėluoti iki savaitės, tačiau standartiškai planuokite keturias darbo dienas.

Ar tikrai reikia profesonalios kompanijos, ar galiu nuomotis sunkvežimį pats?

Galite, jei jums patinka rizikuoti ir mėgstate stresą. Tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Hedge End reikalauja ne tik vairavimo įgūdžių, bet ir žinių apie muitinės deklaravimą, kuri dabar yra griežtesnė nei kada nors. Be to, 7,5 arba 12 tonų sunkvežimis Anglijoje vairuojamas kitaip nei čia, ten yra daugiau greičio kamerų ir labai griežti draudimai. Esu matęs situacijų, kai žmonės sėdėdavo beveik para pasienio punkte, nes neteisingai užpildė T1 dokumentą arba neįvertino, kad jų asmeniniai daiktai laikomi importu. Geriau mokėti už paslaugą ir gerti kavą Vilniuje, nei verkti prie kalnų Vokietijoje su sugedusiu sunkvežimiu.

Ką daryti, jei namuose Hedge End yra daug laiptų ir sunku įvežti daiktus?

Tai tikrai problema, ypač kai gyvenate name su siaurais koridoriais arba be lifts, kai reikia nešti sofas iš trečio aukšto. Mūsų komanda visada iš anksto klauso apie prieigos sąlygas, nes kartais reikia imti ne tik standartinę „liftą“ su juosta, bet ir specialias nešiojimo juostas. Vieną kartą teko netkirsti dalies laiptų turėklų (su savininko leidimu, žinoma), kad ištrauktume didelę spintą, kitaip ji neišėjo. Taigi, nieko neslėpkite, pasakykite iš karto apie visas blogas vietas, kad mes pasiruoštume papildomai rankoms ar įrangai.

Ar galima vežti mašiną kartu su baldais?

Taip, tai daroma dažnai, bet turi būti specifinis sunkvežimis – toks, kurio apačioje yra vieta automobiliui (arba tai vadinama „autovežio“ platforma), o viršuje telpa krovinių konteineris arba dėžės. Negali tiesiog užvežti mašinos į baldų sunkvežimį ir uždėti ant jos sofos, nes muitinė to neleis – viskas turi būti fiksuota ir užfiksuota inventoriaus sąraše. Tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Hedge End su mašina kainuoja brangiau, bet dažnai išeina pigiau nei vežti atskirai, jei skaičiuojame kuro ir keltų kainas.

Kaip vyksta susitikimas Hedge End zonoje, aš ten nežiniu nieko?

Nenuokryskite, mes ten esame buvę ne kartą. Hedge End yra netoli Sautemptono, tai gan ramus rajonas, bet ten gatvės gali būti siauros, todėl reikia suderinti, kur sunkvežimis galės stovėti. Paprastai atvažiuojame prieššaučiu, jei leidžia eismo ženklai, arba randame artimiausią didesnę parkavimo vietą ir nešame daiktus rankomis. Vienas klientas buvo taip nustebęs, kad mes radome vietą prie jo namo, kai jis pats sakydavo, kad ten neįmanoma įvažiuoti. Žinome kelius ir išmanome vietovę, tad rūpintis nereikia.

Pinigai, kainos ir biudžeto planavimas

Kiek vidutiniškai kainuoja toks reisas?

Kainos šiuo metu šokinėja kaip šuo ant ugnies, nes kuras brangesnis, o muitinės procedūros brangiau. Už 20 kubinių metrų krovinį (tai yra maždaug didelis vieno buto turinys) reikėtų numatyti nuo 2500 iki 4000 eurų, priklausomai nuo to, kiek darbų atliekame – ar tik vežame, ar dar ir pakuoju. Žinoma, tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Hedge End gali kainuoti ir mažiau, jei turite tik kelias dėžes, bet tada jums geriau ieškoti dalinio krovinio (kur mes sutelkiame keletą klientų į vieną sunkvežimį). Bet būkite atsargūs, jei kas siūlo kainą, kuri atrodo per pigiau – gali būti, kad jis neapmoka mokesčių.

Ar yra kažkokių paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

O, čia yra mano mėgstamiausia dalis. Daugelis firmų sako „viskas įskaičiuota“, bet tada pasirodo, kad neįskaičiuota „pavėsinimo“ rinkliava Anglijoje (jei reikia ilgai stovėti) arba mokesčiai už sunkvežimį įvažiavimą į Londono zoną (Low Emission Zone), jei ten reikia pravažiuoti. Taip pat, kai atvykstate į Lietuvą, gali tekti sumokėti už muitinės brokerio paslaugas, jei tai nebuvo sutarta. Visada klauskite: „Ar šioje kainoje yra visi rūpesčiai su dokumentais?“. Jei jie vengia atsakyti tiesiogiai, ieškokite kitos.

Kaip mokėti? Ar reikia mokėti viską iš karto?

Standartinė praktika yra tokia: 30 procentų avanso sutartį pasirašant, likusią 70 procentų – atvežus daiktus į Vilnių prieš juos iškraunant. Niekada nemokėkite 100 procentų iš karto, nes jei firma išnyks (o tokios atvejai buvo), jūs praradate ir pinigus, ir daiktus. Esu matęs, kaip žmonės mokėjo iš karto, kad „gautų nuolaidą“, o paskui galvodavo, kodėl taip elgėsi. Pinigai mokami arba į sąskaitą, arba kortele, bet geriau įmonės sąskaitą, kad liktų pėdsakas.

Ar kainuoja brangiau, jei perkraustome vasarą?

Taip, tikrai. Vasarą visi nori keliauti, tad keltų bilietai brangsta, o vairuotojų trūksta. Jei galite, bandykite perkraustyti rudenį arba pavasarį – galiite taupyti iki 15–20 procentų. Be to, vasarą daugiau eismo įvykių keliuose, o tai reiškia vėlavimus. Žinoma, ne visada galima pasirinkti datą, kai parduodate namą ar baigiate darbo sutartį Anglijoje, bet jei turite laisvę, planuokite iš anksto.

Ar verta imti draudimą?

Be abejo. Nors sako, kad vairuotojai yra profesionalūs, bet kelias yra kelias – gali būti ir avarija, ir „gulbės“ (vairuotojų pavogtas krovinys). Draudimas už daiktus paprastai kainuoja maždaug 3 procentus nuo jų vertės. Vieną kartą klientas atsisakė draudimo, kad sutaupyti 50 svarų, o sunkvežimį užplūdo vandens bangą per keltą – visas jo baldas buvo drėgnas. Niekada nežinokite, kas gali nutikti tarp Hedge End ir Vilniaus.

Dokumentai, muitinė ir biurokratija

Kokius dokumentus reikia paruošti išvykdamas iš Anglijos?

Svarbiausia yra inventoriaus sąrašas – jis turi būti labai detalus, ne „knygos“, o „3 dėžės knygų, maždaug 50 vnt.“. Taip pat reikia jūsų paso kopijos ir leidimo gyventi Jungtinėje Karalystėje (jei reikia įrodyti, kad ten gyvenote ilgiau nei 12 mėnesių, kad būtų taikoma nulinė PVM mokesčio norma). Jei šių dokumentų nėra, muitinė gali laikyti tai paprastu importu ir apmokestinti PVM bei muito. Tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Hedge End be šių popierių tampa tikru košmaru.

Kas tas T1 dokumentas ir kodėl visi apie jį kalba?

T1 dokumentas yra tarptautinio tranzito deklaracija. Ji reikalinga tam, kad krovinys galėtų keliauti per ES šalis (Belgiją, Vokietiją, Lenkiją) nebuvo apmokestintas muitų kiekvienoje šalyje atskirai. Jį užpildo muitinės brokeris prieš išvykstant arba pasienyje. Anksčiau (prieš Breksitą) to nebuvo, bet dabar be šio lapo jūsų daiktai tiesiog neišvažiuos iš JK uosto. Beje, už šį dokumentą reikia sumokėti brokeriui, tai ne nemokama paslauga.

Ar galiu vežti maistą ir gėrimus?

Griežtai ne, arba labai ribotai. Muitinė labai nepatinka, kai vežate mėsą, pieno produktus ar vaisius iš ne ES šalių dėl ligų rizikos. Gali vežti keletą butelių vyno sau ar dėžutę sausainių, bet jei bandysite vežti pusę šaldytuvo, viską gali konfiskuoti, o jums parašyti baudą. Geriau suvalgykite viską gerą Anglijoje (arba išgerkite) ir Lietuvoje nusipirktite naujo. Nėra verta rizikuoti dėl dešros.

Kas nutinka, jei pamirščiau kažką įrašyti į inventorių?

Tai labai blogai. Muitinės pareigūnai tikrina, kas yra viduje, ir jei randa daiktą, kurio nėra sąraše, jie gali įtarti, kad tai kontrabanda arba kad bandote slėpti ką nors didesnio. Tada gali pradėti pilną patikriną, k trunka valandas (ir mums, ir jums). Kai kas sako, „o, tai tik mažas indas“, bet jiems nėra mažų dalykų – taisyklės yra taisyklės. Geriau parašykite per daug, negu per mažai.

Ar reikia būti Vilniaus muitinėje, kai atvyksta sunkvežimis?

Nebūtina, jei turite gerą brokerį, kuris gali atstovauti jums pagal galiojančią sutartį. Tačiau aš visada rekomenduoju būti pasiekiamu telefonu. Kartais gali kilti klausimas apie kokią nors vertę arba specifinį daiktą, ir jei negalime susisiekti su savininku, krovinys gali likti sandėlyje iki ryto. O sandėlyje už laikiną saugojimą imamas mokestis... ten valandos kainos gali būti didelės.

Pakavimas, daiktai ir specifinės situacijos

Ar geriau pakuoja pati firma ar aš pats?

Jeigu turite laiko ir norite sutaupyti, galite pakuočia patys, bet naudokite tik stiprias dėžes. Jei naudosite senas, pajuodusias dėžes iš parduotuvės, jos gali sugriūti po kitų trijų tonų krovinio. Mūsų komanda naudoja specialias dvigubos sienelės dėžes, ant jų rašome, kas viduje ir į kur kambarį keliauja. Tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Hedge End yra ilgas kelias, dėžės bus purškiamos lietaus, purškiamos sniego... geriau, kad jų nepažeistumėte.

Kaip pakuočiate brangius daiktus, paveikslus ar vazas?

Brangiausiems daiktams naudojame specialią medžio dėžę (tai vadinama „crate“), kuri yra pritvirtinta prie sunkvežimio sienos. Viduje viskas užpildoma putomis, kad daiktas neišjudėtų nė milimetro. Paveikslus apvyniojame į burbuliukų plėvelę, uždedame kietą kartoną ir dar vieną plastikinę dangą. Vienas klientas vežė šeimos relicviją – seną laikrodį, mes jį supakavome taip, kad jis netgi nežinojo, kaip jį išpakuoti vėliau. Saugumas yra pirmiausia.

Ar galiu vežti augalus?