Tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Harpenden: praktinis vadovas be „vandens“

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvi dešimtmečius, ir jei kažką išmokau, tai tai, kad teorija visada skiriasi nuo to, kas vyksta kelyje. Tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Harpenden – tai ne paprasta procesas, ypač dabar, kai taisyklės po „Brexit“ pasikeitė taip, kad kartais net aš susimušu su galva. Žmonės visada klausia panašių dalykų, o situacijos būna labai skirtingos – vieniems viskas vyksta lygiosiomis, kitiems tenka susidurti su muitinės naktimis ar dingusiais dėžėmis. Čia nebus sauso oficialaus aprašymo, o tiesiog mano žvilgsnis į tai, kaip tai vyksta iš vidaus.

Kai pradedi planuoti gyvenimo pokyčius iš tokio gražaus miestelio kaip Harpenden (žinai, tas pietinis Anglijos rajonas su puikiais parkais), į Vilnių, reikia pasiruošti ne tik emociniškai, bet ir biurokratiškai. Dauguma mano klientų visada pamiršta, kad dokumentai – tai pusė sėkmės. Be to, atstumas nėra tas didžiausias problemu, o logistika ir brangstantys kuro kainos. Taigi, žiūrėkime, kas tikėtina ir kaip išvengti tų bėdų, su kuriomis susiduriau daugybę kartų.

Kas tiksliai reikia žinoti apie dokumentus ir muitinę (ir kodėl tai daugiausia keliau galvos skausmo)

Ar tikrai reikia ToR01 numerio?

Beveik visada, jei norite nemokėti PVM ir muito. Tiesiog užpildykite šią formą tiesiogiai Jungtinės Karalystės vyriausybės svetainėje, tai padaryti labai paprasta, jei turite NID kodą Lietuvoje. Vieną kartą turėjau klientą, kuris atsisakė to daryti许多许多, sakė, kad „per daug žaidimų“, ir galiausiai jam teko mokėti apie 2000 svarų sterlingų mokestį už sofas ir virtuvės techniką. Nereikia būti genijumi, kad suprastum – gauk šį numerį iš anksto, nes be jo muitinė Lietuvoje sustabdys visą krovinį.

Kiek laiko užtrunka muitinės išvykdymas Vilniuje?

Paprastai tai trunka nuo 1 iki 3 darbo dienų, jei dokumentai tvarkingi. Bet čia yra tos „užtempiamos“ vietos, kur niekas negali garantuoti. Paskutinis mano reisas užtruko dvi dienas ilgiau, nes muitininkams nepatiko, kad vienoje dėžėje buvo maišyti asmeniniai daiktai su naujomis prekėms su etiketėmis. Geriausia viską padaryti aiškiai – seni daiktai prie senų, nauji prie naujų (ir jie bus apmokestinti). Tiesiog būk kantrus, nes muitinė Lietuvoje – tai atskira pasaulio dalis.

Ar galiu vežti maisto produktus?

Geriau nebandyk, išskyrus džiovintus arba uždarytus ilgam laikui gaminimus. Po „Brexit“ taisyklės tapo griežtesnės nei bet kada. Turiu omenyje situaciją, kai mūsų vairuotojas gavo didelę baudą už keletą dešriukų su mėsa, kuriuos klientas „užmiršo“ lagamine. Muitinės šunys turi puikią uoslę, todėl neapsigaukite – jei randama mėsos ar pieno produktų, viskas gali būti konfiskuojama, o tu gali gauti baudą. Neverta rizikuoti dėl kumpio.

Ką daryti, jei neturiu visų pirkinių čekių?

Tai tikrai problema, jei daiktai atrodo nauji. Jei tai dėžė su knygomis ar senais drabužiais, čekių niekas nepaprašys. Bet jei veži naują televizorių ar kompiuterį, gali tekti įrodyti, kad tai ne prekybinis krovinys. Aš dažnai sakau klientams – jei ne čekis, tai bent jau nuotrauka su tais daiktais namuose prieš išvykstant (pavyzdžiui, gult šalia kompiuterio). Tai padeda įrodyti, kad daiktas buvo naudojamas, nors aš 100% tikras neesu, kiek tai padeda oficialiai, bet muitininkai tai žiūri palankiau.

Ar reikia asmens atvykti į terminalą?

Dažniausiai ne, jei turi brokerį. Mes viską tvarkome per tarpininkus, o klientui užtenka laukti skambučio. Yra buvę atvejų, kai klientas nori pats būti ten, kad „būtų greičiau“, bet realybėje jis tik trukdo. Tiesa, jei įvyko klaida dokumentuose (pavyzdžiui, blogas pasas kodas), gali tekti važiuoti paaiškinti asmeniškai. Geriau pasikliauk brokeriu ir laukis ramiai namuose ar darbe.

Ar saugu vežti brangius papuošalus?

Asmeniškai aš nerekomenduočiau vežti juos krovežyje kartu su stalais ir kėdėmis. Yra rizika, kad dėžė dings ar bus sugadinta (žinai, kaip tai būna – kroviniai pasislenka). Geriau juos pasiimti su savimi rankiniame bagaže arba naudoti specializuotą grynųjų ir vertybių pervežimo paslaugą. Turiu omenyje vieną istoriją, kai dėžė su žiedais pasislėpė po kita dėže – nervai suvirto visiems, nors galiausiai radome. Rizikuoti šimtais tūkstančių dėl 50 svarų taupymo neverta.

Ar sunku gauti ToR01, jei aš nebebuvo registruotas Lietuvoje?

Tai gali būti šiek tiek komplikuota, jei paskutinius metus gyvenai užsienyje ir neturi šio „Transfer of Residence“ statuso. Taisyklės sako, kad turi gyventi ne mažiau 12 mėnesių už ES ribų ir grąžinti visą savo turtą. Jei turi lietuvišką pasą, tai dažniausiai padeda, bet jei jau seniai nėrai gyvenęs Lietuvoje, gali tekti daugiau įrodymų. Vienas mano klientas turėjo rodyti sutartis su darbuotoju Londone, kad įrodytų, kad išvyko ne tik „papiplaukti“.

Kas vyksta, jei dokumentuose yra klaida?

Tada viskas sustoja. Muitinė siunčia „pranešimą apie pažeidimą“ ir laukia taisymų. Kartais tai užtrunka valandą, kartais dieną. Būna, kad blogai parašytas viniso kodas arba pavardės rašyba nesutampa su paso duomenimis. Patariu dar kartą viską patikrinti, kol vairuotojas dar nevažiuoja į keltą. Mažiausia klaida gali kainuoti didelių delsos mokestinių sandorių terminaluose.

Ar galima vežti vaistus?

Asmeniniam vartojui – taip, bet reikia turėti receptą arba gydytojo pažymą, ypač jei tai stiprūs vaistai. Negali vežti dešimčių dėžučių skausmaliejių be paaiškinimo. Muitinė labai atidžiai žiūri į vaistus, nes tai gali būti laikoma kontrabanda. Geriausia turėti originalią pakuotę su tavo vardu. Žinoma, paprasti galvos skausmo tabletes nėra problema, bet kažką rimtesnio – reikia dokumentuoti.

Ar reikia deklaruoti alkoholį?

Taip, jei kiekis viršija nustatytas leistinas normas. Asmeniniam naudojimui galima atvežti tam tikrą kiekį nemokamai, bet jei veži visą vyno rūsį iš Harpenden, tai jau bus prekybinis krovinys arba bus apmokestintas. Žmonės visada bando paslėpti butelius tarp drabužių, bet kai dėžė „lūžta“ (o ji lūžta beveik visada), viskas išlenda. Muitinės darbuotojai tai mato kasdien.

Kaip veikia draudimas kelyje?

Draudimas paprastai apima viską nuo momento, kai mes pakrauname daiktus Harpenden, iki momento, kai iškrauname Vilniuje. Bet yra vienas „bet“ – jis neapima daiktų, kuriuos tu pats pakuoji į dėžes, jei dėžės blogai uždarytos. Jei vairuotojas pastebi, kad dėžės minkštos, jis gali pasirašyti pastabą, kad draudimo negalioja. Taigi, nenaudok senų prekių dėžių iš parduotuvės, imk specialias perkraustymo dėžes.

Pinigai, kainos ir biudžetas (arba kodėl visas brangiau nei tikėjausi)

Kiek vidutiniškai kainuoja toks reisas?

Tai labai priklauso nuo tūrio, bet sakyčiaime, kad už mažą butą (apie 15-20 kubinių metrų) teks mokėti nuo 1500 iki 2500 eurų. Žinoma, tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Harpenden nėra pigus, dėl to kuro kainos ir darbo jungtinėje Karalystėje. Turiu omenyje, kad prieš metus tai buvo pigiau maždaug 10 proc., bet dabar infliacija veikia viską. Dideliems namams gali tekti mokėti ir 4-5 tūkstančius, ten jau reikia didelio sunkvežimio.

Kas įeina į kainą?

Į standartinę kainą įeina pakavimo medžiagos (jei imame pilną paslaugą), darbas Anglijoje, kelties bilietas (paprastai iš Doveris į Kalė arba Dunkerką), ir darbas Lietuvoje. Bet atidžiai pažiūrėk į sutartį – kartais į kainą neįeina sunkių daiktų kelimas (pavyzdžiui, pianinas) arba įėjimas į zoną, kurioje reikia leidimo (Londono centras, nors Harpenden ne toks sudėtingas). Visada klausk „kas neįeina“, o ne tik „kas įeina“.

Ar taupoma, jei pats pakuosi?

Taip, taupoma, bet ne tiek daug, kaip galvoji. Darbas sudaro didelę dalį kainos. Jei pats pakuoji, mums užtenka tik užkrauti ir nuvežti, tačiau tada neduodame jokio garantijos dėl to, kad lėktužas nenukris kelyje. Be to, mūsų vairuotojai gali atsisakyti krauti nestandartinius daiktus, jei jie blogai supakuoti. Vienas klientas taip sutaupyti norėjo, kad pats supakavo indus į senas dešres, ir rezultate – viskas buvo sužalota.

Ar kaina gali pasikeisti išvykus dieną?

Gali, ir tai yra labai nepatogu. Pavyzdžiui, jei pasikeičia kuro kaina arba, blogiausiu atveju, jei kelias užsidaro ir tenka važiuoti apšauktu maršrutu (per Švediją ar Daniją – nors į Lietuvą tai nebūtina, bet įvyksta). Taip pat, jei pasirodo, daugiau daiktų nei buvo įvertinta (mūsų vadybininkai kartais suklysta apžiūrėdami vaizdo skambučiu). Tada reikia mokėti už papildomus kubinius metrus.

Kaip mokėti? Ar reikia depozito?

Standartinė praktika yra 30-50 proc. depozito sutartant, o likutį – gavus daiktus Lietuvoje arba prieš išvykstant iš Anglijos. Aš niekada nerekomenduoju mokėti 100 proc. iš karto, nebent tai labai žinoma ir patikima firma. Yra buvę atvejų, kai mažos imonės išimė pinigus ir dingdavo (o tu stovi su dėžėms gatvėje). Saugiau palikti „pirštą ant nuleistiko“ – mokėk, kai darbas baigtas.

Ar verta parduoti viską ir pirkti naują Lietuvoje?

Kartais taip, ypač jei seni baldai. Jei turi „IKEA“ tipo spintas, tai juos vežti per visą Europą nėra logiška.