Tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Gateshead: ką tikrai reikia žinoti ir kur slūgso pavojus

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus, ir galą gale, kai kas paminėjo manęs „tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Gateshead“, tai aš net nespėjau suvokti, kiek viskas pasikeitė per šį laiką. Anksčiau buvo paprasčiau – pakrovėm, važiavom, iškrovėm. Dabar? Dabar tai yra visiškas kamuolys su muitinės procedūromis, Britanijos išstojimu ir kainomis, kurios lekia į dangų kaip reikalas. Žmonės visada klauso, kiek tai kainuos, bet retas kas supranta, kad tas kainos viduryje slepiasi ir mano nervai, ir vairuotojo laikas. Štai jums realus vaizdas iš vidinio kiemo, be jokių gražių brošiūrų.

Pagrindiniai klausimai apie kainą ir organizavimą

Kiek tikrai kainuoja tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Gateshead?

Tai yra pats populiariausias klausimas, ir, vėlgi, atsakymas niekada nenustebina nieko. Jei turite standartinį vieno buto turinį, sakym, 20 kubinių metrų, tai tas tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Gateshead kainuos nuo dviejų tūkstančių eurų, bet čia labai apytikslis skaičius. Visas triukulas tas, kad reikia įvertinimą atlikti vaizdo arba gyvai, nes kainą formuoja ne tik talpa, bet ir prieigos prie jūsų namų Gatesheade. Kartais vairuotojas privalo statyti mašiną už dviejų blokų, nes sunkvežimis neįvažiuoja į siaurus gatvelius prie Tyno upės. Tada reikia samdyti papildomą kėbulą rankoms, o tai tiesiog papildo sąskaitą.

Kiek laiko užtrunka visas procesas nuo užsakymo iki iškrovimo Vilniuje?

Normalu, jei mes jums sakome, kad tai užtruks nuo penkių iki septynių darbo dienų, jei viskas eina kaip pagal knygą. Bet mes žinome, kad knygos retai kada sutampa su realybe, ypač dabar, kai keltai „DFDS“ turi bėdų su grafiku arba yra didelis vėjas jūroje. Tarkime, sunkvežimis surenka krovinią pietryčiuose, važiuoja į Imuideną arba Roterdamą, turi laukti perkrovimo, o paskui vėl važiuoja per Vokietiją ir Lenkiją. Viena avarija autostradoje A10 gali viską uždelsti dar dviem paras. Taigi, planuokite savaitę, bet nustatokite galvą, kad gali užtrukti ilgiau.

Ar verta laukti, kol surasite dalinį krovį (part load), ar geriau samdyti pilną mašiną?

Tai čia yra toks nemalonus dalykas, kur dažnai pasigauna patys klientai. Dalinis krovinys yra pigesnis, tačiau jis turi vieną didelį trūkumą – jūsų daiktai gali važinėti po sandėliu dvi savaites, kol mes surasime kasą, kuri eina toliau. Jei tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Gateshead yra skubus, tai geriau mokėti už pilną vietą. Taip pat, daliniame krovyje dažniau įvyksta tų paslapčių dėžių, kai kažkas pamiršta uždaryti spintelę, ir viskas išbyra. Jei jūs turite brangų baldą, šiaip nerekomenduoju šito varianto.

Ar galima gauti fiksuotą kainą, kuri nepakis?

Pagalvojus, tai atrodo logiška reikalauti fiksuotos kainos, bet praktikoje tai daro didelę žalą pačiam klientui dėl papildomų išlaidų, apie kurias mes nieko nežinome pradžioje. Pavyzdžiui, aš galiu jums skirti 1500 eurų, bet jei Gatesheade savininkas neleidžia statyti konteinerio ant pievos, mes turime samdyt lifteką. Tas liftekas kainuoja 200 svarų per valandą. Kas tuomet sumokės? Jūs. Fiksuota kaina bet kuriuo atveju yra fiksuota tik tada, kai sąlygos nekinta. Geriau sudaryti sąmatą su „maždaug“ kainomis, nei gauti didelę pupą pabaigoje.

Kaip vyksta apžiūra ir ką reikia paruošti vadybininkui?

Dabar daugelis darbo visą vėžia į „WhatsApp“ ar „Zoom“calls, kas yra patogu, bet turi savo apgavysčių. Kai aš matau vaizdo įrašą, aš neįvertinu, kokio aukščio yra lubos ar ar yra dideli langai, pro kuriuos reikės išnešti sofos. Geriausia, kai atvyksta žmogus su juosta (o, nebuvo turėtas omenyje metras, o matuoklio juosta) ir padaro užrašus. Jei tikrai norite tikslios kainos, parodykite viską, net tą spintelę vonioje, kuri atrodo maža, bet sveria toną.

Kokios atsiskaitymo sąlygos paprastai būna? Ar reikia mokėti iš karto?

Standartas yra toks: 30-40 procentų avanso, kai sutartis pasirašoma, o likutį – gavus daiktus Vilniuje arba tiesiog prieš išvežimą iš JK. Nerekomenduoju mokėti 100 procentų iš karto, nė vienu atveju. Yra keletas firmų (nenurodysiu pavardžių), kurios pasiima visus pinigus ir paskui dingsta arba slepiasi už bankroto procedūrų. Ilaikančios firmos visada laiko pinigus kaip užstalą, kad užtikrintumėte, jog krovinys tikrai nuvyks į Lietuvą. Tai jūsų saugumas.

Brexit ir muitinės problematika

Kas pasikeitė su dokumentais po „Brexit“ ir ką dabar reikia turėti?

O čia yra tas didelis šūsnys, kuris mus visus sužlugdė prieš porą metų. Anksčiau buvo tiesiog TIR knygelė ir važiuojam. Dabar reikalaujama „Transit“ deklaracijos ir visi daiktai turi būti išvardyti tarybinėje prekių deklaracijoje, kurią pateikia išvežėjas iš Jungtinės Karalystės. Tas tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Gateshead dabar įtraukia ir detales inventoriaus sąrašą. Jei tame sąraše rašo „baldai“, muitinė Lietuvoje to nepraleis. Turi būti: „1 vnt. masyvinė spintelė, rudos spalvos, metalinė rankenėlė“. Kitaip pristabdys visą sunkvežimį.

Ar reikia mokėti PVM ar muitus asmeniniams daiktams?

Kadangi jūs persikeliate gyventi, o ne prekiaujate, asmeniniai daiktai apmokestinimo neturi būti (iki tam tikros ribos ir jeigu juos naudojote mažiausiai 6 mėnesius). Bet yra vienas „bet“. Muitinė turi patvirtinti, kad tai ne nauja prekė, nupirkta parduotuvėje prieš dieną. Aš mačiau atvejį, kai vaikinas vežė „naujus“ (etiketės dar ant jų buvo) kompiuterius ir teko mokėti visą PVM ir muitą. Gudručių būdo nebebeleidžia – sistema visiškai sujungta su JK duomenimis.

Kas atsitinka, jei į sąrašą pamiršau įrašyti brangų daiktą?

Tada yra problemų. Jeigu muitinė Vilniuje randa „nematytą“ daiktą, ji gali viską įtarinėti kontrabanda arba apmokestinimu visa vertę. Reikia labai atsakingai užpildyti tuos popierius. Kartais vairuotojas gali paprašyti papildomo mokėjo už „neparašytą“ prekę, kad nereikėtų laikyt krovinio sandėlyje, kol išsiaiškinami tikslai. Geriau pasakykite mums iš anksto, kad turite tūkstantinę kolekciją senovinių monetų, nei slėptis dėžės su „drabužiais“.

Ar galiu vežti maistą ir alkoholį su savimi?

Maistas, ypač mėsą ir pieno produktus, iš JK dabar yra griežtai reguliuojamas. Galite vežti kiek sau sau, pavyzdžiui, ledų dėžę ar dešrelę, bet jei randame pusę kiaulės – tai jau tranzitinė prekė, ją uždraudžia vežti. Alkoholis? Taip, galite, bet jei viršijate nustatytas normas (tikriausiai kažkiek dešimčių litrų), tai jau reikia deklaruoti kaip prekybinį siuntą. Žodžiu, geriau viską suvalgyti prieš išvykstant, nors tai keista patart.

Kas yra „customs clearance“ ir kas tai daro?

Tai tiesiog muitinės brokerio paslauga, be kurios neina judėti. Mes neturime galimybės patiems stoti tiesiogiai prie sienos su popieriais, ten reikia licencijos. Tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Gateshead be brokerio yra neįmanomas dabar. Jis pateikia duomenis į sistemą, gavo „MRN“ numerį, tada vairuotojas gali važiuoti. Jei padarome klaidą deklaracijoje, tas brokeris turi tai ištaisyti, o tai kainuoja pinigus ir laiką.

Ar galiu vežti savo gyvūną kartu su daiktais?

Negalima tiesiog įkišti šuns ar katinų į sunkvežimį su baldais. Tai draudžiama sanitariniais nuostatais ir gyvūnų gerovei. Gyvūnas turi važiuoti atskirai, specialiu transportu arba su jumis lėktuve/mašina, jei važiuojate patys. Kartais žmonės bando slėpti kates dėžės viduje, bet kai vairuotojas giria mažą „miau“ prieš pat sieną, tada prasideda ne vienas šūksmas. Geriau rinktis profesionalų pervežimą auginiams.

Logistika: nuo durų iki durų

Kaip pasiruošti baldams ir ar jums juos padės išmontuoti?

Tai vienas svarbiausių dalykų, kurį dažnai užmirštate. Mūsų komanda dažniausiai gali atvykti ir sudaužyti spintelę į detalės, uždengti jas šiaudų kilimėliu, o Vilniuje vėl surinkti. Bet tam reikia aiškiai pasakyti, kad reikalingi montuotojai. Jei užsakote „ekonom“ variantą, tuomet vairuotojas tik užkels (jei spės). Su dideliais komplektais, tarkim, „Malm“ tipo lovos, reikia kantrybės, nes be instrukcijos surinkti rankomis – tai siaubas.

Ar reikia dėžių, ar galima vežti savo?

Galite vežti savo, bet tik tada, jei jos yra stiprios. Mažiausia kalba apie tas parduotuvės dėžes nuo bananų – jos sprogsta po 20 kilogramų apkrovos. Mes siūlome suplanuoti dėžes. Jos turi būti standartinio dydžio (tarkim, 50x50x50), kad jas būtų lengva pastatyti ant palečių. Jei dėžės skirtingų dydžių, kaip Lego, tai sunkvežimį užpildyti efektyviai tiesiog neįmanoma, ir prarasite vietą (o galiausiai pinigus).

Kaip elgiamasi su drabužiais – reikia jų išimti iš spintų?

Geriau išimti. Nė viena spinta neatsilaikys kelionių, kai ji pilna drabužių ir suplyšta nuo viršaus. Drabužiai geriausia telpa į specialias dėžes su kablys arba tiesiog į paprastas dėžes, kurėles susukaite. Tiesa, yra viena firmą, kas siūlo spintas padengti specialia plėvele ir taip vežti (pakelti). Tai brangu, bet sutaupo laiko. Aš asmeniškai visada kalbu, kad išimkite viską, nes yra mažiau rizikos, kad spintos durys nukris.

Ką daryti su daiktais, kurie netilpi į sunkvežimį?

Kartai būna taip, kad klientas užsimano ir įsigija didžiulę ledynę, kuri visiškai netilpstą nei į 20 tonų mašiną (ten aukštis apribotas). Tuomet reikia samdyti atskirą „menkąvežį“ arba laikyti lauke (tik ne lietingą dieną). Svarbu išmatuoti didžiausio daikto matmenis dar prieš sudarant sutartį. Negi jūs norite, kad vairuotojas atvyktų ir saktų „Ačiū, už tai negaliu paimti“? Tai pažeidžia planus visiems.

Ar saugu vežti brangius antikvarinius daiktus?

Saugu tik tada, jei jie yra tiesiog giliai įpakluoti ir padėti toj pačioj mašinoj kaip jūsų dėžės. Antikvariatą reikiaspecialaus pakavimo – medinio rėmo (crate). Nė viena porolonė neužapsaugos 100 metų senumo veidrodis nuo smūgio. Tas tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Gateshead tampa labai jautrus dėl to. Jei turite paveikslų, reikia juos sudėti į dėžes su stiklo vata (o ne su burbuulų plėvele, ją naudoti tik viduje, negalime tiesiai ant daugiausiai).

Kaip vyksta iškrovimas Vilniuje, jei nėra lifto?

Čia yra viena įdomiausių vietų. Vilniaus senamiestyje arba tik rajonuose, kur nors ant kalvos, ne visada yra liftas. Jei gyvenate 5 aukšte be lifto, mes turime žinoti iš anksto. Tai kainuoja papildomai, nes vairuotojai negali nešti tūkstančius kilogramų rankomis – jie ne olimpiniai atletai. Reikia organizuoti kėbulą su keliamuoju mechanizmu (liftekas). Tą reikia rezervuoti savaitėm iš anksto, o ne tada, kai mašina jau stovi kieme.

Pavojus, rizikos ir draudimas

Kas nutinka, jei važiuojant susidaužo stalas?

Viskas priklauso nuo to, ką jūs pasirinkote – „visų rizikų“ draudimą ar tik atsakomybės už transportą. Pirmuoju atveju, kai sužalojamas daiktas, mes (arba draudimo kompanija) padengiame tiek, kiek jis kainuoja jums šiandien Lietuvoje. Antruoju atveju, mokėsime tik kiekį pagal svorį (pvz., 10 eurų už kilogramą), tai yra labai mažai.