Tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Chorleywood: kaip tai iš tikrųjų vyksta

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis, o kartais jaučiuosi lyg bučiau čia nuo pat to laiko, kai Anglija dar nebuvo ESS nariu (o dabar jau nebe ES). Žmonės visada klauso tų pačių dalykų, tik vietovės keičiasi. Šiandien kalbėsim apie tai, ką reikia žinoti, kai renkatės tarptautinį perkraustymą į Vilnių iš Chorleywood. Tai ne toks paprastas dalykas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, ypač dabar, kai su muitinės procedūromis gali susidaryti tiek nemalonių staigmenų, kad net patyręs vairuotojas susisuka ant galvos. Čia ne tik apie dėžių pakrovimą, bet ir apie dokumentų chaosą, kurį reikia suvaldyti.

Kas ten su kainomis ir laiku (Chorleywood specifika)

Kiek tas dalykas gali kainuoti maždaug?

Žinoma, klausimas, kurį visi užduoda pirmiausia. Kaina labai priklauso nuo to, kiek turite daiktų, bet jei kalbame apie būstą Chorleywood, tai dažniausiai tai būna didesnis kiekis. Tiesa, ten kelių eismas ties M25 prarasite nemažai laiko, o laukimas – pinigai. Maždaug vieno kubinio metro kaina svyruoja, bet galvokite, jog tokio masto tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Chorleywood su visais mokesčiais ir keliu gali kainuoti nuo kelių šimtų iki tūkstančių eurų. Viskas priklauso nuo to, ar reikia pakavimo paslaugų, ar viską susirinksite patys.

Kiek laiko užtrunka visa ši kelionė?

Teoriškai atstumas nėra toks jau baisus, bet praktiškai... čia yra kitas reikalas. Reikia susitvarkyti su dokumentais prieš išvykstant, o tai užtrunka dieną-dvi. Patys važiavimas – tai apie 3-4 dienas, jei viskas gerai. Tačiau jei tenka laukti keltų Doveriuje ar vėluoja muitinės išleidimas, tai gali užtrukti ir ilgiau. Vienas kartą mūsų vairuotojas stringo Anglijoje beveik savaitę dėl stupidų pašto streikų, tad nieko nepromise'uokit.

Ar galima užsisakyti dalinį krovinį (dalini loadą)?

Galima, bet tai keblu. Jei turite tik kelias dėžes, reikės laukti, kol surasime kitą klientą tame pačiame Chorleywood ar netoli jo, kuris važiuoja į Lietuvą. Tai gali užtrukti savaitę, dvi, o kartais ir ilgiau. Tokiu atveju tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Chorleywood taps pigesnis, bet laisvalaikio prarasite daugiau. Nenuvertinkite nervų, kai reikia derinti laikus su trimis-penkiomis šeimomis viename sunkvežimyje.

Ar brangiau, jei gyvenate toliau nuo magistralės?

Chorleyword yra gan netoli M25, bet kai kurios vietovės ten yra labiau "miškingos" ir siauros. Didelis sunkvežimis tiesiog negali privažiuoti prie namų vartų. Tada reikia organizuoti mažesnę mašiną, kuri pervežtų daiktus nuo didelio sunkvežimio iki jūsų namų. Tai vadinama "shuttling" ir tai kainuoja papildomai. Geriau iš anksto pasižiūrėkite, ar jūsų gatvėje gali sustoti 18 tonų monstras.

Ką daryti, jei turiu tik vieną didelę sofą?

Vėlgi, dalinis krovinys. Bet sofos pervežti brangu, nes ji daug vietos užima. Kartais pigiau tiesiog nupirkti naują čia, Lietuvoje, nei mokėti už jos pervežimą per jūrą. Ypač jei tai kokia sena, antikvarinė sofa, kurią reikėtų specialiai įrengti. Galvokite logiškai – ar šis daiktas vertas tiek trikšanio?

Dokumentai, muitinė ir tas "Breksitas"

Kokius dokumentus būtinai reikia turė?

Dabar, po Breksito, tai yra baisiausias košmaris. Jums reikės turėti "Transfer of Residence" (ToR01) numerį, kad nemokėtumėte PVM ir muito. Be to, reikės pilno daiktų sąrašo su verte (angliškai), ir nereikia meluoti apie vertes, muitininkai turi akis kaip sakalai. Jei nėra ToR01, tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Chorleywood gali labai nukristi sąskaitoje dėl mokesčių.

Ar galiu vežti maistą ir alkoholį?

Maistą – geriau ne. Muitinė labai griežta dėl mėsos ir pieno produktų iš Anglijos. Gali konfiskuoti ir baudą rašyti. Alkoholį galima, bet jis turi būti asmeniniam naudojimui ir ne per daug. Tarkime, keletas butelių vyno niekam neakys, o jei vežiate šimtą butelių – tai jau verslas ir mokesčiai bus dideli.

Kaip gauti ToR01 numerį?

Užpildžiate anketą internete (UK gov svetainėje). Tai nemokama, bet trunka laiko, kol jums ją patvirtins – gali užtrukti ir savaitę. Nerekomenduoju daryti tai paskutinę dieną prieš išvykimą. Buvau atvejų, kai žmonės tikėjosi, kad gaus numerį akimirksniu, o vėliau teko šauktis ir atidėlioti važiavimą. Geriau padarykite tai iš karto, kai tik nusprendžiate kraustytis.

Kas vyksta, jei pamiršiu nurodyti ką nors sąraše?

Tai pavojinga. Jei sąraše parašote "buitinė technika", o realiai ten yra brangus kompiuteris ar juvelyriniai dirbiniai, gali būti problemų. Muitinė gali manyti, kad bandote slapta vežti brangius daiktus. Geriau parašykite per daug negu per mažai. Vienas klientas taip padarė su senais tėvo laikrodžiais, teko eiti į nereguliariąją procedūrą.

Ar turiu būti Anglijoje, kai atvyksta sunkvežimis?

Techniškai ne, jei turite ką nors, kas gali priimti daiktus. Bet labai rekomenduoju būti arba turėti pasitikėjimo asmenį. Vairuotojas gali nežinoti, kur dėti ko, o jei kažkas pasidauža kraunant, be jūsų bus sunku įvertinti, kas vyko. Be to, Anglijoje reikia pasirašyti dokumentus, o tai svarbu.

Pakavimas ir daiktų saugumas (ir viena istorija)

Ar verta pirkti pakavimo dėžes iš firmos?

Galima ir rasti "Freegle" ar "Facebook" puslapiuose naudotų dėžių, bet... Pavojinga. Naudojamos dėžės gali būti silpnos, drėgnos arba su vabzdžiais. Mums atvežė kartą tokias dėžes iš Sandhursto, kad viduje gyveno pelės. Tikrai nerekomenduoju. Už keletą dešimčių svarų gausite sausas, tvirtas dėžes, kurios nesuirs per pusiau Europos.

Kaip supakuoti lėtai lūžančius daiktus?

Popierius, burbuliukai, užpildai. Nenaudokite laikraščių, jei jie seni – spauda dažnai šiek tiek drėgna arba dažai teka (o jūs tikrai nenorite, kad jūsų balti lėkštės taptų juodi). Geriau investuokite į specialų popierių. Ir viską uždarykite lipnia juosta daugybę kartų. Vienas kartas pakliuvo su vyno rinkiniais – buvo liūdna.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Didžiąją dalį – taip. Stalai, spintos, lovos – viskas turi eiti dalimis. Jei ne, jos tiesiog nepraeis pro duris arba užims per daug vietos mašinoje (vadinasi, brangiau). Mūsų komanda paprastai tai padaro, bet jei norite sutaupyti, galite padaryti patys, tik užsirašykite, kuris varžtas kur.

Ar saugu vežti kompiuterius ir techniką?

Jei supakuosite į originalią pakuotę – idealu. Jei ne, tai rizikuojate. Sunkvežimiai vibruoja, net jei geroje kelyje. Geriau duomenis išsaugoti "debesyje" (Cloud), o diskus pasiimti su savimi rankiniame bage'uje, jei įmanoma. Ne kartą girdėjau istorijas, kad po kelionės išorinis kietasis diskas nebeužsileido.

Kas daryti, jei turiu augalus?

Tai sudėtinga. Augalai turi dirvos, o dirva negali būti vežama į ES (tiek Lietuva, tiek kita). Reikia nuplauti šaknis, nuimti visą žemę. Tada gali būti leidžiama, bet tik tam tikri rūšys. O kaktusai? Tiesiog palikite kaimynui Chorleywood, jie čia tikrai sužydės per šaltą žiemą.

Atvykimas į Vilnių ir galvos skausmas pabaigoje

Kur galima sustoti Vilniuje su dideliu sunkvežimiu?

Vilnius ne Labas Londonas. Ten yra ribojimai sunkvežimiams centre. Negaliva tiesiog važiuoti į senamiestį su 40 tonų mašina. Reikia iš anksto susitarti su vairuotoju, kur bus saugiau iškrauti – arba prie jūsų namo (jei leidžiama), arba kuriam artimesniame parkavimo skvere. Kartais tenka krauti į mažesnės transporto priemonę (vėl tas shuttling).

Kas vyksta, jei namų dar nėra paruošta?

Tai dažnas problema. Žmonės skrenda anksčiau, o daiktai vėluoja. Mes galime laikyti daiktus sandėliuke Vilniuje arba kažkur kelyje, bet tai kainuoja. Geriausia derinti laikus taip, kad vairuotojas nebeliektų po namus laukti dieną-dvi. Jis turi važiuoti toliau, kitu atveju reikės mokėti už jo laukimą (stojimo mokestį).

Kas daryti, jei kažkas buvo pažeista kelyje?

Iš kai kurių firmų girdėjau, kad jos tiesiog nusižiūri ir praeina. Mes stengiamės būti sąžiningi. Reikia padaryti nuotraukas iš karto, kai atvyksta, o jei pastebėsite pažeidimus iškraunant – praneškite vairuotojui. Būtina užpildyti "protokolo" formą. Be to, gerai, kai turite draudimą. Draudimas nepadengs jūsų sentimentalios vertės, bet padės nusipirkti naują stalą, jei senasis sulūžo.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojams?

Lietuvoje tai nėra privaloma, bet Anglijoje įprasta. Vairuotojai dirba sunkiai, juos "nukanka" (ne visada, bet kartais). Jei vairuotojas padėjo nešti dėžes į trečią aukštą be lifto, mažas arbatpinigis arba gėrimas tikrai gerai įvertins. Tai nėra taisyklė, tiesiog žmogiškas dalykas.

Kas, jei aš negaliu būti Vilniuje iškrovos metu?

Tada reikia turėti atstovą. Gal brolė, seserį ar draugą. Vairuotojas negali palikti daiktų gatvėje be priežiūros, tai nelegalu ir nesaugu. Jis turėti su ką nors pasikalbėti, kuris pasirašyti, kad viskas gauta tvarkingai. Kitu atveju jis gali važiuoti atgal su daiktais (ir tai jums labai brangiai atseis).

Kiti svarbūs dalykai, kuriuos dažnai pamirštame

Ar galima vežti elektrinius paspirtukus?

Galima, bet jie laikomi pavojingais kroviniais, nes yra ličio baterijos. Reikia specialių deklaracijų ir jie turi būti tvirtai prisegti, kad nejudėtų. Jei paspirtukas netinkamai supakuotas ir užsidega, gali uždegti visas mašiną. Tai atsitiko girdėjau prieš metus ties Karaliaučiumi.

Kaip elgtis su automobiliais? Ar galima juos vežti tame pačiame sunkvežimyje?

Taip, galima, bet tai užima vietą (kaip viena dėžė ar daugiau, priklausomai nuo mašinos dydžio). Be to, reikia papildomų dokumentų (Muitinės deklaracija mašinai). Jeigu mašina sena, gali būti problemų su įregistravimu Lietuvoje. Verta pagalvoti, ar verta tokią mašiną vežti, ar geriau parduoti Anglijoje.

Ar turiu deklaruoti brangius daiktus, kuriuos nupirkau prieš metus?