Tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Attleborough: kas laukia Jūsų kelyje ir kaip neišprotėti

Dirbu šioje srityje jau beveik dviem dešimtmečiais, ir galiu pasakyti vieną – niekas niekada nesibaigia taip, kaip planuojame PowerPoint’e. Ypač kai kalbame apie Judėjimo laisvę (tą patį Brexitą) ir keliones iš mažų Anglijos miestelių. Pastaruoju metu dažnai gaunu klausimų apie tarptautinį perkraustymą į Vilnių iš Attleborough. Nors tai atrodytų paprasta – pakrauti, važiuoti, iškrautyti – realybėje susiduriama su muitinės protokolais, kuriuos keičia kaip pirštinėmis, ir logistikos niuansais, kurie gali išgąsdinti net patrušius. Štai realus vaizdas, kas Jūsų laukia, be pridengiančių rūbų.

Kiek laiko tai užtruks ir kiek kainuos (apie pinigus ir laiką)

Kiek laiko trunka tas kelias į Vilnių?

Tiesioginis kelias truktų maždaug paras, jei vairuotum kaip lenktynininkas, bet mes čia ne lenktynėse. Įprastas tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Attleborough trunka apie 10–14 darbo dienų. Viskas priklauso nuo to, kada pavyksta susitvarkyti su užsakymu ir ar vairuotojas spėja į uostą (dažniausiai Felixstowe arba Harwich). Kartais atsitinka taip, kad krovinys laukia kito automobilio, kadangi mums reikia užpildyti mašiną – tai vadinama „daliniu kroviniu“, ir tai gali prailginti laiką.

Ar brangu tai viskas?

Kainos šiuo metu... na, jos nebe tokios kaip prieš penkerius metus. Benzinas, euro kursas, darbo jėga trūkstama. Vidutiniškai galima tikėtis nuo 1200 iki 2500 eurų už standartinį buto krovimą, priklausomai nuo tūrio kubiniais metrais. Negaliu pasakyti tikslios sumos nes pamatęs, ką turite. Kai klientas klausia „kiek“, aš visada klausiu atgal – „kas tu turi?“. Vienas kėdės ir trys dėžės kainuos mažiau nei visas namų ūkis su pianinu.

Kodėl kainos skiriasi taip stipriai?

Tai vienas dažniausių klausimų. Vieniems brangu, kitiems – ne. Skirtimas yra ne tik tame, kiek daiktų turite, bet ir kaip juos reikia gabenti. Jei jums reikia įrengto lifto abiejose pusėse, ar jei reikia nešti penktu aukštu be lifto (kas yra košmaras), kainos šokteli. Taip pat įeina draudimas, kurį dažnai žmonės pamiršta. O ir tas pats tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Attleborough gali brangti, jei nukrypstate nuo standartinių datų, pavyzdžiui, norite važiuoti švenčių metu.

Ar galima sutaupyti renkantis patys?

Savaime aišku, galite, bet ar verta? Jei turite draugą su „Ford Transit“ ir galite patys supakuoti, tai gal ir sutaupysite. Bet kas darys, jei kelias užšals Anglijoje arba sulužs automobilis Vokietijoje? Profesionalios kompanijos turi draudimą ir atsarginius vairuotojus. Jei kils problema, jūs liksite vienas su savo daiktais prie kelkraščio. Manau, kad taupo ant draudimo nereikia, tai kaip gyvybės draudimas – tikisi, kad nereikės, bet jei reikia – praverčia.

Brexit, muitinė ir dokumentai (baisiausia dalis)

Kas tas ToR01 numeris ir ar jis būtinas?

Po Brexit viskas pasikeitė. Jei persikeliate gyventi į Lietuvą visam laikui, Jums privaloma gauti Transfer of Residence (ToR01) numerį iš JK muitinės. Be jo, teks mokėti PVM ir muito mokestį už visus savo daiktus, netgi už drabužius. Tai paprasta forma, bet užtrunka laiko, kol ją patvirtina. Vieną kartą teko laukti tris savaites, o klientas jau buvo supakuotas... gerai, kad teko atidėti išvykimą.

Kokius dokumentus reikia tur�ti sienoje?

Reikės Jūsų paso (arba ID kortelės), ToR01 patvirtinimo, krovininės deklaracijos, kurią dažniausiai parengia brokeris, ir draudimo poliso. Kartais muitininkai gali klausti inventoriaus sąrašo, kuris turi būti pasirašytas. Geriau turėkite visus popierius vienoje vietoje, o ne išbarstytas po bagažinę. Niekada nežinai, ką iškart paklaus tas muitininkas – vienas klausia vieno, kitas kito.

Ar tikrai tikrinamos visos dežės?

Teoriškai – taip, praktiškai – ne. Jei viskas tvarkingai, dažniausiai tiesiog patikrina spalvas arba atidaro vieną-dvi dežes patikrinti. Bet jei deklaracijoje parašėte „drabužiai“, o ten bus alkoholis ar elektronika, gali būti nemalonumai. Muitinė turi teisę atmesti visą siuntą arba baudžiau. Geriau nesukti galvos ir rašyti tiesą. Vieną kartą teko matyti, kaip vyras bandė įvežti seną variklią be dokumentų – tai baigėsi bauda.

Ką daryti, jei daiktai buvo jau naudojami?

Tai idealus atvejis – muitinės mokesčiai netaikomi naudotiems asmeniniams daiktams, jei galite įrodyti, kad juos naudojote mažiausiai 6 mėnesius. Jei perkate naujus baldus prieš pat išvykimą ir nėra jų naudojęs, tai gali būti įvardijama kaip prekė. Reikia saugoti sąskaitas arba nuotraukas, kurioje matyti, kad daiktas jau buvo namuose. Muitininkai nėra kvaili, jie mato, kai pirkinių kvitai nauji.

Ar sunkus susitvarkyti su tuo brokeriu?

Daugeliu atvejų logistikos kompanija imasi tos reikalų. Bet kai kurie siūlo, kad susitvarkytum patys, kad būtų pigiau. Mano patirtis sako, kad geriau mokėti papildomai už brokerio paslaugas, nei gaišti dienas telefonuodamas su muitinės tarnyba ir bandydamas suprasti jų kalbą. Ypač jei nemoku angliškai taip gerai. Brokeris žino visus tų kodų niuansus.

Specifika: Attleborough, Anglija ir Lietuva

Ar sunku privažiuoti į Attleborough?

Attleborough yra Norfolke, tai ne Londonas, ten gatvės gana siauros, o centras gali būti užstrigęs. Jei gyvenate kaimo vietoje su siauru privažiavimu, didelis sunkvežimis gali tiesiog neprivažiuoti. Tada reikia organizuoti mažesnę transporto priemonę (pervarą). Viskas priklauso nuo Jūsų adreso. Aš visada prašau nusiųst nuotraukas namų priekio, kad nepasidarytų gėdos, kad vairuotojas neįvažiuoja.

Kur dažniausiai kertame jūrą?

Standartiškai tai yra Harwich arba Felixstowe uostai, iš ten keliaujame į Hoek van Holland (Olandija) arba tiesiai į Vokietiją/Klaipėdą, priklausomai nuo maršruto. Kelias iš Attleborough iki uosto trunka apie valandą-dvi. Kartais vairuotojai renkasi ir Hull uostą, jei ten yra geresnis laikas, bet tai retai. Svarbiausia užtikrinti, kad būtų užsakyta bilietas iš anksto, nes vasarą vietų nelieka.

Kaip su daiktais, jei tenka laukti Lietuvoje?

Jeigu atvykstate anksčiau už daiktus, mes galime laikyti daiktus mūsų sandėliuose Vilniuje arba prie miesto. Tai papildomai kainuoja, bet dažnas taip daro. Ypatingai jei dar nesiradote būsto. Sandėliavimas Anglijoje brangesnis, todėl verta planuoti taip, kad daiktai keliautų kiek vėliau, kai jau turite kur juos sudėti. Bet nenuokite per daug, nes sandėliai užsipildo.

Ar dažnai važiuojate į Rytų Angliją?

Retai, bet ten nuolat yra poreikis. Rytinė Anglija gana toli nuo pagrindinių „kelionių“ kelių, todėl reikia suderinti maršrutą taip, kad paimti Jūsų krovinią būtų patogu. Kartais tenka sukti pro Londoną, kas yra košmaras dėl ULEZ mokesčių ir spūsčių. Vieną kartą vairuotojas praleido visą dieną tiesiog bandydamas ištrukti iš vienos gatvės Anglijoje. Gerai, kad nebuvo skubos.

O su Vilniaus centrų sunkumai?

Vilnius – senas miestas, siauros gatvelės, o jei reikia važiuoti į Senamiestį, ten irgi yra apribojimai sunkvežimiams. Reikia gauti leidimą iš savivaldybės (taip, toks reikalingas) arba iškrauti artimiausioje vietoje ir nešti rankomis. Tai daro darbą brangesnį, bet kitaip neįmanoma. Negi važiuosim su 20 tonų sunkvežimiu ant Pilies gatvės? Savivaldybės tarnybos iškart nubaistų.

Pakavimas, baldai ir keiksmažodžiai

Ar verta pirkti pakavimo medžiagas iš jūsų?

Žinoma, mūsų dėžės stipresnės, jos pritaikytos kroviniams. Bet jei norite sutaupyti, galite rasti „Freecycle“ grupėse arba parduotuvėse. Tik žiūrėkite, kad būtų tvirtos. Vienas klientas taip sutaupė, bet dėžės sugriuvo viduryje Kelio... na, sugebėjome sutvarkyti, bet nervai liko vairuotojui. Geriau investuoti į geras dėžes, nei vėliau keisti lėkštes.

Kaip supakuoti pavyzdžiui, taurę?

Tai amatas. Reikia daug popieriaus, burbuliukų, ir tada dar kartą patikrinti. Aš visada sakau – jei girdite krakstėjimą, dar daugiau įdėkite. Nenaudokite laikraščių, nes rašalas gali tepti (nors retai, bet nutinka). Geriau įsigyti specialų pakavimo popierių. Ir būtinai pažymėkite dėžę „Kruopščiai“ (Fragile). Nors vairuotojai ir taip žino, bet žymėjimas padeda.

Ar montuojate ir išmontuojate baldus?

Taip, tai įeina į paslaugą, jei tai aptarta. Bet kai kurie baldai, pavyzdžiui, švediški (nešiu ant akies), gali būti lengviau išmontuoti paties, nei mums aiškinti, kuris varžtas kuris. Jei baldai seni, kai kurių varžtų gali tiesiog nebeįsukti. Tada tenka improvizuoti. Pasirašome atsakomybę, jei kas nutinka išmontuojant, bet mes stengiamės būti atsargūs.

O pianinas? Kaip su juo?

O, pianinas – tai atskira istorija. Jis ne tik sunkus, bet ir jautrus. Reikia specialios įrangos (nešimo juostos). Jei turite seną „Petrof“ ar „Bluthner“, verta pagalvoti ar verta jį vežti, galima jį parduoti Anglijoje ir nusipirkti naują Lietuvoje. Pervežimas kainuos nemažai, o rizika pažeisti mechanizmą didelė. (Aš pats turiu namuose pianiną, tai žinau ką sakau).

Ar reikia ištuštinti spintas ir komodas?

Privalomai.