Tarptautinis perkraustymas į Southampton: kas laukia jūsų kelyje?

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvi dešimtmetis ir matau viską. Žmonės dažnai galvoja, kad tarptautinis perkraustymas į Southampton yra tik tai, kai vairuotojas atvažiuoja, pakrauna ir važiuoja. Nė čia. Tai chaosas, dokumentai, nervai ir daug kavos. Jei ruošiatės kelionei į Jungtinę Karalystę, turite žinoti, kad po Brexit viskas pasikeitė, o Southampton uostas turi savo niuansų. Čia nebūna idealų scenarijų, todėl geriau būti pasiruošusiam blogiausiam, o tada maloniai nustebsite, kai viskas pavyks.

Apie pinigus (ir kodėl ne viskas taip pigu)

Kiek kainuoja tarptautinis perkraustymas į Southampton?

Kaina visada krenta į akis, bet ji nėra fiksuota. Viskas priklauso nuo to, kiek turite daiktų – ar tik kelias dėžes, ar pilnametį namą su pianinu. Vidutiniškai, jei kalbame apie standartinį dviejų kambarių butą, tai gali siekti nuo dviejų tūkstančių eurų, tačiau kuro kainos šiuo metu... (kažkiek keičiasi). Taip pat įtakos turi tai, ar reikia pakavimo paslaugų, ar viską padarysite patys. Neskubėkite rinktis pigiausio, nes ten dažniausiai slepiasi didžiausia rizika, kad jūsų daiktai nukeliaus į kitą šalį.

Ar galima kažkaip sutaupyti?

Žinoma, bet tai kainuoja jūsų nervus. Galite pakuti dėžes patys, tai sutaupys šimtą ar du. Taip pat, jei neturite jautrių daiktų, galite rinktis "dalį krovinio" pasiūlymą, kai jūsų daiktai važiuoja su kitų klientų daiktais. Tačiau tada laukimas gali užtrukti ilgiau, nes reikia surinkti pilną sunkvežimį. Mano patirtis sako, kad jei galite leisti sau pilną sunkvežimį, imkite jį – taip jūsų tarptautinis perkraustymas į Southampton bus greitesnis ir saugesnis.

Kas daryti, jei pasiūlymas atrodo per daug geras?

Bėkite. Viską peržiūrėkite su ašaromis akimis. Jei kažkas siūlo pervežti visus jūsų daiktus už 500 eurų, tai arba jie pavogs juos, arba reikalaus dvigubai daugiau pinigų prieš pat išvykimą. Yra firmų, kurios pradžioje sužaidžia žemiausią kainą, o paskui prideda "muitinės mokesčius" ar "kuro priemoką", kurios iš tikrųjų turi būti įskaičiuotos. Tikrai atidžiai skaitykite sutartį, ypač smulkią spausdintą tekstą apie atsakomybę.

Kada reikia mokėti avansą?

Įprasta praktika yra mokėti apie 30 proc. avansą, kad užsakytojas užfiksuotų jūsų datą ir pradėtų organizuoti logistiką. Jei reikalauja mokėti 100 proc. iš karto, tai labai įtartina. Asmeniškai aš niekada nereikalaučiau pilno mokėjimo prieš darbą, nes kas nutinka, jei aš susirgsiu ar sunkvežimis suges? Turite turėti garantiją, kad pinigai pasiliks saugūs, kol daiktai bus įvežti į jūsų naująjį namą.

Dokumentacija ir muitinė (nervų valymas)

Kokius popierius reikia tur�ti su savimi?

Sąrašas ilgas, bet pagrindiniai dalykai yra pasas arba asmens kodas, daiktų inventorinės sąrašas (reikia tiksliai), o taip pat sutartis su pervežėju. Jei turite naujus daiktus, reikės pirkimo kvitų, kitaip muitinė juos įvertins pagal savo kainorasčius, kuris visada bus aukštesnis. Dar svarbu turėti galiojantį NT arba nuomos sutartį, kad įrodytumėte, kur gyvensite. Be šių dokumetai (tikiuosi, neprašau per daug), gali būt didelių problemų.

Ar tikrai sunku praeiti muitinę po Brexit?

Anksčiau buvo paprasčiau, važiuoji ir važiuoji. Dabar tai tikras "popieriaus karas". Reikia pateikti eksporto deklaraciją iš Lietuvos ir importo deklaraciją į Angliją. Jei trūksta vieno parašo ar kodėl, sunkvežimis gali stovėti pasienyje valandomis. Mūsų tarptautinis perkraustymas į Southampton dažnai uždelstas būtent dėl to, kad klientai neteisingai užpildo inventoriaus sąrašus arba nurodo blogą daiktų vertę. Geriau pasiklausti profesionalo.

Kas yra T2L dokumentas?

Tai toks dokumentas, kuris patvirtina, kad prekės (arba jūsų daiktai) buvo pagamintos ES arba jau buvo sumokėti mokesčiai ES. Jei pervežate naudotus daiktus, kuriuos turėjote ilgiau nei 6 mėnesius, T2L gali padėti išvengti importo mokesčių JK. Bet jis ne visada būtinas. Man atrodo, kad dažniausiai pakanka Transfer of Residence (ToR) numerio, bet geriau pasitikrinti su savo brokeriu, kad nebūtų nemalonumų vėliau.

Ar reikia deklaruoti visą seną šiukšlynę?

Taip, viską turi būti įrašyta į sąrašą. Neklauskite, ar galima kažką paslėpti. Muitininkai turi rentgenus ir jie tikrai pamatys, kas yra dėžėje. Jei randa nedeclaruotų daiktų, gali būti baudos. Net tas senas dviratis, kuris stovi rūsyje 10 metų, turi būti užrašytas. Geriau parašyti per daug, nei per mažai, tik nepamirškite, kad kiekvienas įrašas gali užtrukti laiko apdoroti.

Kas nutinka, jei pamiršau ID kortelę?

Tada bus dideli problemų. Vairuotojas negali išvykti be jūsų duomenų, o jei jūsų nėra vietose, kur reikia pasirašyti dokumentus, visa operacija sustoja. Kartais gali tekti važiuoti į paštą daryti naują pasą, o tai laikas ir pinigai. Visada patikrinkite du kartus, ar turite pasą su savimi, kai išvykstate iš namų, ypač jei kelionė trunka kelias dienas.

Pakavimo procesas (kaip nepadaryti bėdų)

Ar galiu pakuoti daiktus pats?

Galite, nėra draudžiama. Bet tada turite žinoti, kad jei dėžė viduje sužalojama (pvz., suirus lėkštės), pervežėjas nebus atsakingas, nes jis nepakavo. Taip pat būkite atsargūs su knygomis – jos labai sunkios. Vieną kartą klientas užpyldė didelę dėžę knygų ir ji tiesiog iškrito per grindų lentą. Pakavimas į Southampton reikalauja geresnių medžiagų nei tik paprasti "Maxi" dėžės iš parduotuvės.

Kokias dėžes reikėtų naudoti?

Stiprias, dvigubos sienelės. Nenaudokite senų prekybos centro dėžių, jos gali neatlaikyti svorio, kai jas kelia vienas ant kitos. Idealus variantas yra specialios perkraustymo dėžės, kurios yra standartinio dydžio – taip lengviau krauti į sunkvežimį. Taip pat nepamirškite tepti (arba užsakyti) padėklų (pallets), jei daiktų nedaug, tai saugesnis būdas juos pervežti.

Kaip supakuoti lūžtantius daiktus?

Popierius, popierius ir dar kartą popierius. Naudokite burbuliukų plėvelę, bet neleiskite daiktams judėti viduje. Taurės ir stiklainiai turi būti įdėti atskirai, o tarp jų įkišami užpildai. Vienas klientas man sakė, kad pakavo indus į rankšluosčius... gal ir gerai, bet kai rankšluostis drėgna, stiklas taip pat gali nukristi. Geriau naudoti profesionalias dėžes su skyrieliais.

Ar galima vežti maistą ar skysčius?

Geriau nevežti. Muitinė labai griežtai žiūri į maisto produktus, ypač mėsą ir pieno produktus iš ES. Skysčiai? Visiškai ne. Vakar vienas klientas bandė nuvežti pusę šaldytuvo... ne, tiesiog keletą butelių vyno. Vyną galima, bet yra akcizo limitai. O kai dėžė su sultimis užšąla ir sprogsta, visi kiti jūsų drabužiai tampa lipnūs. Nenaudokite skysčių, nebent tai yra hermetiškai uždarytos prekės.

Ar reikia išardyti baldus?

Tai priklauso nuo to, kokie jie dideli. Didelės spintelės, lovos, stalai – viskas turėtų būti išardyta, kad tilptų pro duris ir būtų saugiau pervežta. Vairuotojai dažnai turi su savimi įrankius, bet jie nėra baldų meistrai. Jei baldas yra senas ir jį bandant išardyti lūžta, pervežėjas nebus kaltas. Geriau išardyti patys ir užsukti varžtus į maišelį, kad neprarastumėte.

Kelionės mechanika (nuo A iki B)

Kiek laiko užtrunka kelionė?

Pats važiavimas trunka apie 2-3 dienas, priklausomai nuo maršruto ir keltų. Jei važiuojate per Calais-Dover, tai greičiau, bet ten eilės gali būti milžiniškos. Jei einate per Oostende arba Rotterdamą į Southampton uostą, tai ilgiau, bet ramiau. Taip pat reikia prisidėti pakavimo laiką (1 diena) ir išpakavimo (1 diena). Taigi, viskas užtrunka nuo 4 iki 7 dienų. O tas uostas Southampton... ten visada vėjuota.

Kuriais keliais dažniausiai važiuojama?

Standartinis maršrutas yra per Vokietiją, Belgiją arba Olandiją, tada keltas. Tačiau dėl migrantų krizės Kalė regione daugelis vairuotojų vengia ten važiuoti ir renkasi ilgesnius kelius pro šiaurę. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad sunkvežimiai negali važiuoti kai kuriais keliais savaitgaliais. Maršrutas į Southampton yra gan kompleksinis, reikia gero planavimo, kad netyčia neužkliūtumėte į uždarą kelią.

Kas vyksta uoste Southampton?

Ten viskas vyksta labai greitai. Sunkvežimis atvažiuoja, praeji kontrolę, tada keltas iškrauna. Southampton uostas yra vienas didžiausių JK, ten daug krovinių. Kartais gali būti delsos, jei yra didelis prekių srautas arba darbininkai streikuoja (kas JK nutinka dažnai). Bet dažniausiai viskas vyksta sklandžiai, svarbiausia, kad būtų teisingi dokumentai, kitaip jūsų krovinys gali būti paliktas sandėliuke, o tai kainuoja brangiai.

Ar galiu sekti kur yra mano daiktai?

Daugelis gerų firmų siūlo GPS stebėjimą. Galite pamatyti, kur yra sunkvežimis realiu laiku. Bet ne visi vairuotojai mėgsta, kai jiems "seki" uodega. Kartais GPS rodo, kad jis stovi vietoje valandą, o jis tiesiog gero miego arba valgo. Taip pat būkite nusiteikę, kad kelyje gali būti vietų be ryšio, ypač jūroje. Taigi, jei pamatysite, kad jis nejudėjo 4 valandas, nedelskite skambinti – jis gali būti keltu.

Kas daryti, jei keltas uždelsta?

Nieko. Tiesiog laukti. Keltų grafikai gali keistis dėl oro sąlygų ar techninių problemų. Jei vėluojate valanda ar dvi, tai dar nieko tokio. Jei vėluojama dieną, tai jau problema, nes vairuotojas gali neturėti teisių vairuoti toliau be poilsio. Tada gali tekti keisti planus ir atidėlioti iškraunimą. Geriausia, kai pervežėjas iš karto informuoja apie vėlavimus, bet ne visada taip būna.

Specifiniai daiktai ir keisti klausimai

Kaip pervežti automobilį?

Automobilį galima įvežti kaip dalį krovinio (jei telpa į sunkvežimį su kitais daiktais) arba atskirai. Jei atskirai, tai jis važiuoja autovežiu. Svarbiausia yra užregistruoti jį JK per 6 mėnesius ir sumokėti mokesčius (jei reikia). Jei automobilis senas, gali reikėti techninės apžiūros. Taip pat nepamirškite paimti visus raktus ir dokumentus nuo mašinos, be to niekas jo neiškraus.

Ar galima veži augalus?

Tai problema. JK turi griežtas taisykles dėl augalų importo, kad išvengtų ligų. Negalima vežti augalų su žeme, tik su hidroponika arba specialiai paruoštais dirvožemiais. Be to, kiekvienas augalas turi būti deklaruotas ir turi turėti fitosanitarinį pasą. Aš asmeniškai nesiūlyčiau vežti mėgstamą žiedą, jei neturite visų dokumentų – muitininkas gali jį sunaikinti vietoje.

Kaip su gyvūnais (šunimis, katėmis)?

Gyvūnai negali važiuoti tame pačiame sunkvežime su daiktais, jie turi važiuoti atskirai, ypatingomis sąlygomis. Reikia mikroschemas (čipą), pasas ir antšunių (rabies) skiepas. Be to, reikia susitarti dėl veterinarijos patikros prieš išvykstant ir atvykus. Tai papildomas stresas, todėl geriau pasitikėti specializuotomis firmomis, kurios žino, kaip perveži gyvūnus į JK be bėdų.

Ar saugu vežti brangius paveikslus?

Galima, bet tik specializuotose dėžėse – karkasuose. Paprasta dėžė neapsisaugo nuo smūgių. Taip pat rekomenduoju draudimą. Vienas kartą vežėme paveikslą, vertą 10 tūkst. eurų, ir vairuotojas staigiai stabdė. Paveikslas nenukrito, nes buvo tvirtai užtvirtintas, bet nervų praradome daug. Jei turite ką labai vertingo, pasakykite tai iš karto, kad jį padėtų atskirai ir ne uždėtų ant viršaus kito krovinio.

Ar galima vežti alkoholį?

Galima, bet yra limitai. Asmeninis naudojimas – tai tam tikras kiekis (litras stipriųjų, keletas vyno) per asmenį. Jei vežate daugiau, tai jau laikoma prekyba ir reikia mokėti didelius mokesčius. Be to, alkoholis yra lengvai uždegamas, todėl kai kurios draudimo kompanijos gali neapdrausti krovinio, jei yra daug alkoholio. Geriau pasikalbėti su pervežėju iš anksto, kad nebūtų nemalonumų.

Visos kitos bėdos (realus gyvenimas)

Kas daryti, jei vairuotojas neatsiliepia į telefoną?

Nepanikuokite iš karto. Jis gali vairuoti (kas yra nelegalu kalbėtis be hands-free), arba būti miego. Jei neatsiliepia 4-5 valandas, tuomet skambinkite į dispečerinę. Kartais tiesiog dingia ryšys, ypač Vokietijoje arba per jūrą. Bet jei jis neatsiliepia ir dispečeris nežino, kur jis, tai blogas ženklas. Tuomet pradedame ieškoti pagal GPS paskutinę vietą.

Kas nutinka, jei sugenda sunkvežimis?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Tada pervežėjas turi iškviesti techninę pagalbą. Jei sugenda lengvai, tai keičia padangą arba remontuoja vietoje. Jei sunkiau – gali tekti perkrauti daiktus į kitą sunkvežimį. Tai gali užtrukti dieną ar dvi. Tokiu atveju, jei turite draudimą, jis gali padengti nakvynę išlaidas, jei ne – tai jūsų problema. Būkite kantrūs, technika yra technika.

Ar dažnai dingsta dėžės?

Sėkmingai – ne. Bet įvyksta vagysčių, ypač poilsio vietose. Jei sunkvežimis stovi neapsaugotoje aikštelėje, jis gali būti "apluptas". Todėl vairuotojai turi važiuoti saugiomis aikštelėmis. Taip pat dėžės gali nukristi važiuojant, jei blogai užfiksuotos. Todėl tiek svarbus geras pakavimas ir užrakinimas. Aš visada sakau vairuotojams – jei miegate, užrakinkite sunkvežimį, net jei jums atrodo, kad vieta saugi.

Ką daryti, jei atvyko sulaužyta spintelė?

Pirmiausia, nufotografuokite žalą dar neiškraunant. Tada parašykite pastabą į važtaraštį (CMR). Neskubėkite pasirašyti, kad viskas gerai. Jei pasirašote, vėliau nieko neįrodysite. Tada susisiekite su draudimo kompanija. Dažniausiai spintelės galima sutaisyti vietoje, jei vairuotojas turi įrankių (kas retai, bet kartais būna). Jei ne – reikės laukti kompensacijos.

Ar verta drausti viską kaskart?

Be abejo. Taip. Tai nedidelė kainos dalis (apie 2-3 proc.), bet ji gali apsaugoti nuo visiško nuostolio. Yra klientų, kurie sako "aš pasidraudžiu namuose". Taip, bet namų draudimas nedengia kelionės rizikos (pvz., avarijos kelyje). Specialus krovinio draudimas (Cargo insurance) padengia nuo nuostolio nuo momento, kai daiktai išvežami iš jūsų namo Lietuvoje, iki momento, kai atkeliauja į Southampton.

Išvada

Galiausiai, tarptautinis perkraustymas į Southampton nėra neįmanomas uždavinys, jeigu pasiruošiate. Svarbiausia – nebijoti klausti nuobodžių klausimų ir pasitikėti savo intuicija renkantis pervežėją. Nors aš ir kalbu apie problemas, dažniausiai viskas baigiasi gerai, o žmonės po mėnesio jau pamiršta tą stresą. Sėkmės kelyje, ir tikimės, kad jūsų daiktai atvyks saugiai, o ne kaip buvo su tuo vienu klientu su pianinu... bet apie tai kitą kartą.