Tarptautinis perkraustymas į Klaipėdą iš Swanland: praktinis vadovas be reklamų

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų, ir galiu pasakyti viena – tarptautinis perkraustymas į Klaipėdą iš Swanland arba bet kurio kito Anglijos miesto niekada neina taip lygiai, kaip planuojame Excel lentelėje. Žmonės visada klauso apie kainas ir datas, tačiau retai kas susimąsto apie tai, kas vyksta „už scenos“, kai vairuotojas užstringa Anglijos kaimo kelyje arba muitinėje pradeda žiūrėti per pirštą. Swanland yra graži vietovė Rytų Jorkšyre, tačiau ten gyventi ir iš ten išsivežti visą gyvenimą – du dideli skirtingi bateliai. Čia ne tiesiog apie daiktų pakrovimą į sunkvežimį, tai apie nervų valdymą, dokumentų chaosą ir Breksito pasekmes, kurios vis dar ką suka. Štai jums realus vaizdas, kaip tai atrodo iš mano, pasenusio logistiko, pusės.

Kaip prasideda visas tas šou

Kiek laiko užtruks tarptautinis perkraustymas į Klaipėdą iš Swanland?

Tai vienas populiariausių klausimų, bet atsakymas visada toks pat – „noriu pasakyti 3-4 dienas, bet...“. Paprastai, jei viskas eina kaip pažeistas laikrodis, tai nuo išsikrovimo jūsų namuose Swanland iki pristatymo Klaipėdoje praeita apie 4-5 darbo dienas. Tačiau reikia įskaityti, kad reikia nuvažiuoti iki Hulo ar Imingemo, užsukti ant keltų, perplaukti jūrą, o tada vėl važiuoti per Vokietiją ar Lenkiją. Kartais vėluoja keltas, kartais vairuotojas pavargsta, o kartais tiesiog užstringa ties pasienio punktu, kur yra eilės. Taigi, geriau skaičiuokite savaitę, kad nebūtumėte nustebę, kai vadybininkas sakys „dar šiek tiek laukti“.

Ar brangu bus toks perkraustymas?

Žinoma, kainos šiuo metu nėra tokios kaip prieš penkerius metus. Degus kuras, brangios darbo jėgos Anglijoje – visi šie dalykai atsispindi sąskaitoje. Tarptautinis perkraustymas į Klaipėdą iš Swanland kainuos nuo tūkstančio iki kelių tūkstančių eurų, priklausomai nuo to, kiek turite daiktų. Jei tai tik kelios dėžės ir sofa, tai bus pigiau, jei visa dviejų aukštų vilos turinys – žiūrėkite į savo kišenę giliau. Nenuviliu – pigiau nebus, bet ir per daug permokėti nereikia, jei pasirinksite ne „prestižinę“, o o normalią, patikimą firmą. Vienintelis patarimas – žiūrėkite ne į kainą, o į tai, kas įeina į ją.

Kokia mašina atvažiuos?

Dažniausiai siūlome 20 arba 30 kubinių metrų sunkvežimius. Jei daiktų nedaug, gali būti mažesnis „vagonas“ su užuolaida. Svarbiausia – pasakykite tiesą apie savo turinį. Buvo atvejų, kai klientas sako „turime tris kėdes“, o atvažiavę matome, kad dar ir du didžiuliai šrankiai, kurie netilptų į erdvę, jei būtų tie trys kėdės. Geriau iš anksto susiderėti dėl didesnės mašinos, nei vėliau stovėti Anglijos lietuje ir galvoti, kur dėti likutį. (Aš čia šiek tiek pripūčiau, bet esmė ta – daiktų visada būna daugiau).

Ar reikės mums patiems dėti daiktus į dėžes?

Galite dėti patys, galite mokėti už mūsų pakavimo paslaugas. Jei pasitikite savo rankomis – puiku, taupote pinigus. Jei nenorite suktis su popieriumi ir burbuliukine plėvele – mes padėsime. Tiesa, jei dėsite patys, prašau užsegkite dėžes gerai. Vieni klientai užsegė lipdukais, kurie nulipo vos paėjus iš namų, ir viskas išsibarstė kelyje į keltą. Nenoriu jūsų bauginti, bet pakavimas – tai pusė sėkmės.

Dokumentai, muitinė ir tas Breksitas

Kokius dokumentus reikia paruošti?

Čia prasideda nuobodžiausia, bet svarbiausia dalis. Reikės transporto sutarties (CMR), daiktų sąrašo su verte (pakrauto inventorius), kopijų iš pasų. Labai svarbu, kad daiktų sąraše būtų parašyta ne „keletas dėžių su drabužiais“, o „3 dėžės, maždaug po 10 kg drabužių, naudoti“. Muitininkai mėgsta tikslumą. Be to, jei perkraustote dėl darbo, reikės darbo sutarties arba jos projekto kopijos. Be dokumentų niekur neisivažiuosite.

Ar reikia mokėti muito ar PVM?

Jei gyvenote Anglijoje ilgiau nei 12 mėnesių ir dabar galutinai grįžtate į Lietuvą (transfer of residence), daiktai gali būti atvežti be muito ir PVM. Tačiau tai nėra automatiškai. Reikia pateikti prašymą Lietuvos muitinėje (arba per vadybininką) ir įrodyti, kad turėte nuosavybės teisę į daiktus bent 6 mėnesius prieš išvykdami. Jei tiesiog vežate nusipirktus daiktus, tokiu atveju tarptautinis perkraustymas į Klaipėdą iš Swanland bus apmokestinamas kaip įprastas importas. Čia gudrumas nededa, tik teisės aktai.

Ką daryti, jei pamiršau ką nors paminėti sąraše?

Nesigėdykite, tiesiog praneškite iš karto. Muitinėje tai gali būti laikoma mėginimu slėpti daiktus, o tai kainuoja baudas. Buvo atvejis, kai klientas „užmiršo“ nurodyti brangų dviratį, o muitininkas jį rado. Buvo nemalonios pokalbiai ir delspinigiai. Geriau sąraše parašyti „naudota technika“ ir išvardyti viską, nei vėliau aiškintis, kodėl televizorius nurodytas kaip „monitorius“.

Ar galiu vežti maistą?

Galiu, bet tik tam tikrą. Dešros, sūriai, kūdikių maistas – dažniausiai praeina, jei originalioje pakuotėje. Bet mėsos, pieno produktai iš ES (nors Anglija ir nebe ES, bet taisyklės panašios) – tai didelė rizika. Muitinė gali tiesiog konfiskuoti ir išmesti. Nemanau, kad norite prarasti savo mėgstamą sūrį, todėl geriau suvalgykite jį prieš išvykdami arba vežkite tik sausą maistą. Žinoma, aš ne specialistas maisto srityje (čia galiu klysti), bet geriau saugu.

Ar reikia draudimo?

Labai rekomenduoju. Sunkvežimiai genda, kelyje gali būti avarija, o gaisrai – tai, ko niekas nenori net galvoti. Draudimas paprastai kainuoja apie 3-5 proc. nuo daiktų vertės. Geriau sumokėti šimtą eurų daugiau, nei vėliau gailėtis sudaužytos porceliano servizo. Yra firmų, kurios sako, kad jų atsakomybė ribota, todėl visada skaitykite smulkmenas.

Kelias nuo Swanland iki jūros

Kaip sunkvežimis pasieks mūsų namus Swanland?

Swanland – tai ganėtinai vingiuota vietovė, ypač ties kalvomis. Sunkvežimis yra didelis. Jei gyvenate tiesiogiai ant pagrindinės gatvės – problemų nebus. Bet jei esate kur toliau, siaurame privačiame takelyje, gali tekti perkrauti daiktus į mažesnę mašiną (vadinamąjį „shunting“). Tai papildomai kainuoja ir laiko. Vieną kartą teko vairuotojui atsukti 20 tonų mašiną siaurame kieme – tai buvo tragedija, net gėlių nugadino kaimynams. Patikrinkite, ar prie namų gali užvažiuoti 18 metrų ilgio monstras.

Kur išvyksta keltas iš artimiausio uosto?

Paprastai važiuojame į Hullą (jis labai arti, vos 15-20 min nuo Swanland). Ten yra puikus uostas. Iš ten keltai plaukia į Rotterdamą (Oostende) kartais į Zeebrugge. Iš ten vėl važiuojame link Klaipėdos. Kartais klientai klausia, ar ne lengviau važiuoti per Londoną ir Doverį? Pasakykime tiesiog – ne. Londonas yra chaosas, ir mokesčiai už važiavimą miestu (ULEZ) dabat milžiniški. Hullas – tai geriausias pasirinkimas šiaurės rytų Anglijoje.

Ar kainuoja uosto mokesčiai?

Jūsų sutartyje tie mokesčiai paprastai jau įskaičiuoti. Firmos, kurios rašo „be papildomų mokesčių“, dažniausiai turi omenyje, kad jų nėra, bet... (čia aš vėl nukrypau). Keltų bilietai, uosto rinkliavos – tai mūsų, pervežėjų, galvos skausmas. Jums nereikia rūpintis bilietais, nebent norite važiuoti kaip keleiviu kartu su vairuotoju (kas retai, bet įmanoma).

Ką daryti, jei vairuotojas atvyks pavėluoti?

Nerimaukite. Mes visada informuojame. Anglijoje dažnai būna eilių ties keltų uostais, ypač šventiniu laikotarpiu. Jei pavėluos valanda ar dvi – tai nieko baisaus. Jei pavėluos diena – tada jau galima skambinti ir reikalauti nuolaidų arba atlyginimo, bet tokie atvejai labai reti su patikimomis kompanijomis. Vairuotojai taip pat nori namo, jie nedels be reikalo.

Daiktai: kas įeina, kas ne

Ar galiu vežti alkoholį?

Taip, bet ribotą kiekį. Asmeniniam naudojimui – tai paprastai keletas dešimčių butelių. Jei bandysite vežti dešimt dėžių viskio, muitinė maniau, kad pradėsite verslą ir reikalaus mokesčių. Geriau išgerti geriausius brangius vynus prieš išvykdami, nei rizikuoti, kad juos konfiskuos arba mokėsite didelius mokesčius. Žinoma, aš nekalbu apie tą, kurį paslėpsite tarp drabužių – tai jūsų rizika.

Kaip su augalais ar gyvūnais?

Augalus vežti galima, bet turi būti be žemės (šaknys nuplautos), kad nevežtumė ligų ar kenkėjų. Gyvūnai – tai atskira tema. Jie turi turėti „peto“ pasus, mikroschemas. Tiesiog taip, negalima įdėti katinės į dėžę ir uždaryti. Specialios firmos pervežia gyvūnus, o mes galime tik suorganizuoti vietą sunkvežimyje, jei tai leidžiama (dažniausia ne, reikia specialių sąlygų). Geriau pasikonsultuoti su veterinarija.

Ar saugu vežti brangius paveikslus?

Paveikslus, vitražus, brangius indus reikia pakuoti į specialiąsias medžines dėžes su putomis. Negalima tiesiog apvynioti antklode. Turiu omeny tai, kad vienas klientas taip padarė, ir atvyko su dviem skylėmis viduryje rėmo. Dirbame su profesionaliais pakuotojais, kurie žino, kaip apsaugoti kūrinius. Nekantrinkite su brangiais daiktais.

Ar galima vežti techniką (šaldytuvą, skalbimo mašiną)?

Galima, bet reikia paruošti. Šaldytuvas turi būti atšaldytas (išjungtas prieš 24-48 val.), kad nebebūtų vandens viduje. Skalbimo mašina – užfiksuotas būgnas, kad nesuktųsi kelyje.