Tarptautinis perkraustymas į Klaipėdą iš Southport: praktinis vadovas be reklamų ir saldumynų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų ir, tikiuosi, sužinojau apie krovinius daugiau nei norėčiau. Žmonės visada klauso tų pačių dalykų, o situacijos pasikartoja, kaip dežerų ciklas. Jei ruošiatės tarptautiniam perkraustymui į Klaipėdą iš Southport, turbūt jaučiateosi šiek tiek sumišę – tai normalu. Anglija ir Lietuva po „Brexit“ nebėra ta paties, o dokumentacija pasidarė daug sudėtingesnė, nei buvo prieš dešimtmetį. Čia ne tiesiog įkeliame baldus į sunkvežimį ir važiuojame. Čia kalbame apie muitines, kuras, laivus ir, žinoma, pinigus. Šiame straipsnyje bandysiu papasakoti, kaip tai vyksta iš vidaus, be jokių gražių frazių.

Viskas prasideda nuo to, kiek daug turite daiktų. Kartais žmonės sako „turim tris kolesas“, o atvyksta pamatyti, kad tai trys pilni namai su baldais iš senelės palikimo. Vienas kartą teko vežti vyrą, kuris bandė pergabenti visą savo dirbtuvę – sunkvežimis buvo taip apkrautas, kad važiavome 30 km/val. greičiu ir bijojome, kad ratai atlips. Taigi, svarbu iš karto suprasti mastus. Maršrutas Southport – Klaipėda nėra trumpiausias, bet jau ištiesęs kelią per metus. Reikės nuplaukti laivu (tikriausiai iš Hull arba Tilbury) ir nukeliauti per Belgiją arba Olandiją. Žodžiu, tarptautinis perkraustymas į Klaipėdą iš Southport – tai logistinis iššūkis, kurį reikia suplanuoti iš anksto.

Kaip visa ši logistika veikia iš tiesų?

Kiek laiko užtrunka perkraustymas iš Southport iki Klaipėdos?

Tai vienas labiausiai užduodamų klausimų, bet atsakymas niekada nėra vienareikšmis. Paprastai, jei viskas eina kaip laikrodžiai (kas retai nutinka), tai nuo jūsų išsikraustymo dienos iki pat pristatymo į butą Klaipėdoje praeita apie savaitę, gal šiek tiek daugiau. Reikia prisiminti, kad mums reikia susirinkti krovinius visoje Anglijoje, jei tai ne dalinis krovinys, tada važiuojame į uostą. Pavasarį ar rudenį, kai jūroje būna audrų, laivai dažnai vėluoja. Paskutiniu metu pastebiu, kad laivybos kompanijos laikosi labai griežtų grafikų, tad jei pavėluote 10 minučių į terminalą, gali tekti laukti kito reiso dieną. Taigi, žadėkite maždaug 7-10 dienų, kad nepergyventum.

Ar brangu bus toks kelias?

Kaina yra tas dalykas, kurį visi bijo sužinoti. Žinoma, aš negaliu pasakyti tikslios sumos be matmenų, bet galiu orientuoti. Tarptautinis perkraustymas į Klaipėdą iš Southport kainuos nuo tūkstančio iki kelių tūkstančių eurų, priklausomai nuo tūrio. Jeigu telpate į 20 kubinių metrų konteinerį, tai bus viena kaina, jei reikia 40 kubų – kita. Taip pat įtakos turi kuras, kurio kaina šiuo metu... na, jus tikrai nenustebinsiu, kai pasakysiu, kad ji aukšta. Dar pridėkite muitinės išlaidas (jei reikia tarpininko) ir galbūt sandėliavimą Klaipėdoje, jei atvykstate anksčiau už daiktus. Geriausia prašyti pilnos apskaitos, o ne kainos „nuo“.

Kurį maršrutą dažniausiai pasirenkate?

Dauguma mano kolegų ir aš taip pat ėmėme važiuoti per Zeebrugę arba Roterdamą, nes tai tiesiausias kelias iš Didžiosios Britanijos į kontinentą prieš „Brexit“. Anksčiau važiuodavome pro Calais, bet dabar ten daugiau problemų su migrantais ir patikromis. Iš Southport mes važiuojame link Liverpulio, o paskui per M6, pietus link Midlso. Tada į uostą (Hull arba Tilbury) ir laivas. Kontinentinėje Europoje vėlgi į Lietuvą per Lenkiją arba Vokietiją. Kartais, jei klientas skubą, bandome rasti vietą iš karto į Klaipėdos keltą, bet tai retai pasitaiko pigu ir paprasta.

Ar galiu vežti savo mašiną kartu su baldais?

Taip, tai labai dažna situacija. Žmonės nori parsivežti savo „BMW“ ar „Audi“, nes Anglijoje automobiliai yra pigesni (kai kurie bent taip manosi). Tačiau čia yra gudrybė – negalite tiesiog užvežti mašinos be muito, jei jos nenaudojote tam tikrą laiką. Muitinė Lietuvoje gali labai smarkiai nubausti, jei pamatys „naują“ mašiną be dokumentų, jog ją naudojote JK mažiausiai 6 mėnesius. (Aš čia gal šiek tiek klystu su tais mėnesiais, tikrinau prieš metus, tai reikėtų patikrinti naujausius taisyklių pakeitimus). Bet jei viskas tvarkoje, mašina įkeliamą į sunkvežimį su kėbulu arba važiuoja viena savaite, kita – su baldais.

Ar saugu patikėti savo turtą?

Sąžiningai? 90% atvejų viskas vyksta gerai. Bet yra ir tų 10%, kai pasitaiko problemų. Girdėjau istorijų, kai nežinomos firmos pasiima užstatą, įkelia daiktus į sunkvežimį ir dingsta. Arba pristato, bet trūksta brangių dalykų. Todėl niekada neimkite pigiausio pasiūlymo, jei jie negali parodyti atsiliepimų ar draudimo poliso. Aš visada stengiuosi būti vienas tas, kuris užkrauna, ir vienas tas, kuris iškrauna, tada žinai, kas nutiko viduryje. Patikrinkite, ar įmonė turi realų adresą Anglijoje, o ne tik virtualų biūrą.

Ką daryti, jei Southport namuose yra siauri vartai?

Tai klasikinis naktmaros scenarijus Anglijoje. Ten daug senų namų su siaurais takais. Mums kartais tekdavo iškrauti daiktus gatvėje ir nešti juos 100 metrų, nes sunkvežimis nepraeina pro vartus. Jei gyvenate kažkur pietinėje ar rytinėje Southport dalyje, kur takeliai tokie siauri, kad du automobiliai vos praeina, būtinai pasakykite iš anksto. Mes galim nuvežti mažesnę mašiną („Luton“ tipo su kėbulu), bet tai brangiau – reikia dviejų kelionių. Geriau tai suplanuoti nei stovėti gatvėje ir blokuoti eismą, o kaimynai šaukia policiją.

Dokumentai ir muitinės klausimai (taip, tai reikia)

Kokius dokumentus reikia turė išvykstant iš Anglijos?

Pagrindinis dalykas – tai T1 dokumentas arba Exports Declaration. Nuo „Brexit“ JK nebegali laisvai siųsti prekių į ES be muitinės deklaracijos. Jums nereikia jų užpildyti, mums arba mūsų brokeriui reikia, bet jums reikės pasirašyti eksporto kvitą. Taip pat reikia sąrašo daiktų (inventoriaus), kuris turi būti nurodytas ne tik lietuviškai, bet ir angliškai (kad britų muitinėjus suprastų, ką išvežate). Jei turiote ką nors brangaus, pavyzdžiui, paveikslus ar brangią elektroniką, paimkite pirkinių čekius.

Ar reikia mokėti mokesčius už daiktus atvykus į Lietuvą?

Jei gyvenote Anglijoje ilgiau nei 12 mėnesių ir perkraustote savo asmeninius daiktus į Lietuvą (gyventi ne trumpiau kaip 12 mėnesių), tai daiktai gali būti atvežami be muito ir PVM. Tai vadinama „Transfer of Residence“. Bet čia yra vienas „bet“ – jūs negalite atvežti naujų daiktų, kurie dar nebuvo naudoti. Jei bandysite užvežti dvi naujas plokšteias ekranų televizorius ir sakysite, kad seni, muitininkai to nepirks (juokingai skamba, bet tiesa). Tą patį su alkoholiu – nebandykite savo „turto“ pavadinti 200 butelių viskio, tai neveiks.

Kas tas MRN kodas ir kodė jis svarbus?

MRN (Movement Reference Number) tai toks unikalus numeris, kuris gaunamas išėjus muitinę (išvykus iš JK). Be šio kodo nebus įleistas joks krovinys į ES šalis. Be jo vairuotojas gali likti uoste kaip įkalintas. Kartais sistema stringa ir numerio gaunama laukti valandą, o kartais ir dieną. Vieną kartą mus užstrigo belgų uoste, nes sistema buvo nukritusi, ir teko laukti visą naktį sunkvežimyje. Žodžiu, tai svarbu. Mes jums jį atsiųsime, kai tik gausime, o jums nereikės su juo nieko daryti, tik žinoti, kad procesas vyksta.

Ar turiu būti Lietuvoje, kai atvyksta daiktai?

Ne būtinai, bet tai labai rekomenduojama. Jei daiktai atvyksta į Klaipėdos terminalą o kas juos priims? Jei jus nėra, teks mums vežti į sandėlį, kas kainuos pinigus. Be to, muitinė gali paprašyti paaiškinimų dėl kokių nors keistų daiktų. Vienas klientas atvežė kažkokį didelį metalinį statinį, pasakė, kad tai „menas“. Muitininkai laikė tai industrine įranga. Jei jo nebūtų ten, mums tektų spėlioti. Taigi, būkite pasiekiami telefonu.

Ar galima vežti maistą ir gyvūnus?

Maisto produktų nebandykite vežti. Muitinė Lietuvoje yra labai griežta dėl mėsos, pieno produktų ir vaisių iš trečiųjų šalių. Jūsų mėsos kumpis gali būti konfiskuotas ir sunaikintas, o jums gali įrašyti protokolą. Gyvūnai galima, bet tik su visa veterinarine dokumentacija (pet passport), čipais ir skiepymais. Reikia tai suplanuoti iš anksto, nes ne kiekvienas vairuotojas sutys vežti šunį kabinete, jei šuo loja visą naktį.

Kaina ir paslėpti išlaidos

Kodėl kaina skiriasi tiek daug tarp skirtingų firmų?

Kodėl vienas duona kainuoja 1 eurą, o kita 3? Tas pats čia. Kai kurios firmos dirba be draudimo, su senais sunkvežimiais ir dirbančiais už mažiausią algą. Kitos – naudoja naujus „volvo“ ar „scania“, apdrausta kasko, ir vairuotojai gauna normalų atlyginimą. Taip pat kainą formuoja ar tai yra dalinis krovinys (kai jūsų daiktai važiuoja su svetimais) ar pilnas konteineris. Dalinis krovinių pervežimas pigiau, bet ilgiau. Ir svarbiausia – žiūrėkite, kas įeina į kainą: ar įskaičiuotas iškrovimas Lietuvoje, ar pakavimo medžiagos? Kartos pasirodo pigi kaina, paskui pridedami „liftas“ (šliftas), „pėsčiomis“ ir kita.

Ar reikia mokėti iš anksto?

Dauguma firmų paprašo 30-50% avanso, kad užfiksuotų datą ir padengtų išlaidas degalams ir dokumentams. Likusią sumą mokate, kai daiktai jau yra Lietuvoje arba prieš išvežimą. Niekada nemokėkite 100% iš anksto. Tai pavojinga. Aš pats mačiau, kaip žmonės sumokėjo pilną sumą neoficialioms „pervežėjų grupėms“ Facebook‘e ir daugiau niekada neregėjo nei pinigų, nei baldų. Avansas yra normalu, pilnas priešmokis – ne.

Ar padengiate žalą, jei kažkas suyra?

Taip, jei pasirinksite draudimą. Bet skaitykite smulkmenas. Dauguma polisų nedengia „vidinių mechaninių gedimų“ – t.y.,