Tarptautinis perkraustymas į Klaipėdą iš Ashburton: Viskas, ką reikia žinoti, kad išliktų protas

Sveiki, draugai. Dirbu šitoje srityje jau virš dvidešimt metų, regėjau viską – nuo tų, kurie vežia vieną krepšį drabužių, iki tų, kurie bando pergabenti visą namą su kiaulės spinta. Tarptautinis perkraustymas į Klaipėdą iš Ashburton (jei kas nežino, tai toks miestas Naujojoje Zelandijoje, o gal Jungtinėje Karalystėje? Svarbiausia – tai toli) yra tikras iššūkis net patiram vairuotojams. Žmonės visada galvoja, kad tai tiesiog užsakymas ir tiek, tačiau realybėje tai yra sudėtingas mazgas, kur viena detalė sugadina visą procesą. Štai paprastai, be jokio šlifavimo, kaip tai vyksta iš vidaus ir ką turėtumėte žinoti, prieš pasirašydant sutartis su brokeriu.

Kaip prasideda viskas ir kiek tai kainuoja?

Kiek kainuoja toks kelionės maršrutas į Lietuvą?

Kainos klausimas yra pats populiariausias, bet ir labiausiai erzina. Tarptautinis perkraustymas į Klaipėdą iš Ashburton kainuoja ne taip mažai, kaip norėtųsi. Viskas prasideda nuo to, kiek daiktų turite. Jei tai tik kelios dėžės, tai galima padaryti pigiau, tačiau jei reikia vežti visą butą, tai kaina svyruoja nuo kelių tūkstančių eurų. Taip pat labai priklauso nuo to, kada norite važiuoti. Vasarą brangiau, žiemą – pigiau. Neklauskit kainos telefonu, jei nežinote tiksliai kiek turite kubinių metrų. (Kartais aš pats juokiuosi, kai žmogus sako „nedaug“, o atvažiuoju ten pilnas sunkvežimis).

Ar verta rinktis brangesnę įmonę?

Žinau, kad girdėjote pasakymą „skubėkite lėtai“, tačiau čia tai veikia atvirkščiai. Jei pasirinksite pigiausią variantą, galite gauti tą, kas mums vadinas „skraidantis konteineris“ – tai kai jūsų daiktai keliauja iš vieno krovininio į kitą ir po pusmečio atvyksta sulaužyti. Geresnės firmos moka už draudimą, turi patikimus partnerius uoste ir nepridings jūsų dėžių. Esu matęs situaciją, kai klientas taupė 500 eurų, o vėliau išleido 2000 eurų baldų restauravimui. Geriau sumokėti šiek tiek daugiau už ramybę.

Kaip tiksliai suskaičiuoti daiktų kiekį?

Nesistenkite tai daryti „akis į akį“. Dažniausiai žmonės suklaido save apie 30 proc. Reikia imti metrą ir išmatuoti viską: sofas, šaldytuvas, tėvų komoda. (Buvo atvejis, vienas klientas sakė, kad turi tik 5 dėžes, o jiems reikėjo 20 pėdų konteinerio). Yra tokių programėlių, kuriose galite įvesti duomenis, bet geriau, kad kas nors atvyktų ir apžiūrėtų gyvai. Tai užtikrina, kad vėliau nekils nesusipratimų dėl to, kad daiktai netilpo.

Ar galima gauti nuolaidą?

Taip, žinoma, jei derėjatės. Bet nereikėtų peržengti ribos. Mes esame verslininkai, ne labdariai. Jei sutinkate laukti su savo daiktais mėnesį ar du, kol mes surinksime pilną konteinerį (taip vadinamas „consolidation“), kaina gali nukristi žymiai. Tačiau jei jums reikia skubiai, tada mokate už greitį. Paprasčiausiai kaip taksi – tik čia reikia laukti savaites.

Dokumentai ir muitinės niuansai

Kokius dokumentus reikia paruošti?

Nėra nieko blogiau nei kai klientas atvyksta į uostą be popierių. Jums reikės pakavimo sąrašo (inventoriaus), kuris turi būti pasirašytas. Taip pat reikės asmens dokumento kopijos ir jei esate ne ES pilietis, vizos ar leidimo gyventi. Be to, jei vežate techniką, reikės serijinių numerių (jei jų galima rasti). Pasidarykite kopijas viskam, nes originalus gali nukeliauti kartu su daiktais.

Kas daryti su muitine Klaipėdoje?

Muitinė Lietuvoje gali būti gana striktni. Kai atvyksta laivas su tarptautiniu perkraustymu į Klaipėdą iš Ashburton, reikia pateikti deklaraciją. Jei perkraustote dėl gyvenamosios vietos keitimo (tai yra „Transfer of Residence“), daiktai gali būti atleisti nuo muito. Tačiau jei čia yra dalykai, kuriuos nusipirkote prieš pusmetė ir jie dar nėra naudoti, gali tekti mokėti PVM ir muitą. Geriau pasikalbėti su brokeriu iš anksto.

Ar reikia muitinės brokerio?

Mano nuomone, taip. Nors teisingai, jūs galite tai padaryti patys, bet ar verta laikyti galvą? Tų formų yra begalybė ir viena klaida gali kainuoti šimtus eurų baudų. Brokeris žino visas tas užsuoliuotas vietas, ką reikia užpildyti lietuviškai, o ką angliškai. (Asmeniškai aš niekada nesiguodžiau su tais popieriais, tai tiesiog nervų waste of time).

Kas nutinka, jei pamiršiu ką nors paminėti sąraše?

Tai gali būti laikoma kontrabanda ar bandymu išvengti mokesčių. Muitininkai turi rentgenus ir jie matys, kas viduje. Jei sąraše rašo „drabužiai“, o orentuojasi, kad ten yra motociklas, bus problemų. Būkite sąžiningi. Geriau parašyti „naudota technika“ ir nurodyti apytikrę vertę, nei vėliau aiškintis, kodėl melavote.

Logistika: Kelionė per jūrą ir žemę

Kaip daiktai patenka į laivą?

Viskas prasideda nuo to, kad jūsų daiktai surenkami į sandėlį Ashburton (arba artimiausiame didmiestyje). Ten juos įkelia į konteinerį. Svarbu: konteineris turi būti užkaltas ir užseguotas jūsų akivaizdoje (jei galima). Tada tas konteineris vežamas į uostą, pvz., Tauranga ar Lyttelton (jei kalbame apie NZ), ir įkeliamas ant laivo. Kelionė trunka mėnesį ar daugiau.

Kiek laiko trunka tas kelias?

Nėra vieno atsakymo. Tarptautinis perkraustymas į Klaipėdą iš Ashburton yra ilgas maršrutas. Paprastai tai trunka nuo 6 iki 10 savaičių. Viskas priklauso nuo to, kiek laiko laivas praleis uostuose (transit time). Kartais laivas gali užstrigti Singapūre dėl audros ar dėl uosto uždarimo. Būkite kantrūs ir neskambinkite kiekvieną dieną klausti „kur mano daiktai“.

Ar daiktai gali pasimesti kelyje?

Tai yra mano blogiausias košmaras, tačiau tai įvyksta. Retai, bet įvyksta. Konteineris gali nukristi kranu (matęs tai kartą gyvai, nepavykusį vaizdelį), arba gali būti įkeltas į neteisingą laivą. Čia labai svarbus draudimas. Jei įmonė sako, kad jie atsako tik 10 eurų už kilogramą, tai tai yra per mažai. Reikia visiškos vertės draudimo. (Nepamirškite pasirašyti draudimo poliso sąlygų, priešingu atveju bus per vėlu rėkti).

Kas vyksta Klaipėdos uoste?

Kai laivas priplaukia į Klaipėdą, konteineris nuleidžiamas ant žemės. Tada jis turi būti „išvalytas“ muitinės. Po to jis arba vežamas į jūsų namus (jei turejote pilną konteinerį), arba į mūsų sandėlį išpakavimui (jei dalinis krovinys). Žiūrėkite, kad jums nesiųstų tuščio konteinerio, kai turėjote pilną – buvo tokia byla prieš keletą metų su kita firma.

Ar galima sekti savo krovinį?

Šiais laikais taip, beveik visos įmonės duoda konteinerio numerį (Bill of Lading) ir galite žiūrėti internete, kur jis yra. Bet nereikėtų per daug panikuoti, jei vieną dieną jis rodo „Hong Kongas“, o kitą „Kelias į Rotterdamą“. Sistema kartais atsilieka. Svarbiausia, kad galiausiai parodytų „Klaipėda“.

Pakavimas ir daiktų saugumas

Ar verta pakavimą patikėti profesonalams?

Jei turite brangų porcelianą ar paveikslus – tikrai taip. Profesionalai turi specialią medžiagą – bubble wrap, dėžes, kartoną. Jie žino, kaip uždėti knygas, kad neiširtų dėžės apačia. (Aš vieną kartą bandžiau pakuti savo daiktus pats, naudodamas senas laikraščius, ir vėliau visus indus teko plauti nuo spalvotos spaudos). Nepatarauju.

Ką daryti su baldais?

Baldai turi būti išmontuoti (jei įmanoma) ir suvynioti į storą plėvelę. Kojos nuo suoliukų – atsukamos. Viskas, kas gali nukristi – pritvirtinama. Labai dažnai žmonės palinka spintas surinktas, o tada vairuotojai negali jų įvežti pro liftus ar duris. Išmontavimas taupo vietą konteineryje taip pat.

Ar galima vežti maistą?

Tai yra sudėtingas klausimas. Dauguma šalių draudžia atvežti mėsą, vaisius, sėklas. Galite atvežti džiovintus produktus arba uždarytus indus, bet tikrai ne šaldytuve esančius kumpius. Muitinė gali konfiskuoti visą maistą ir baudžia už dezinfekciją. Geriau suvalgykite tai, kas yra, o pirkite naują čia. (Nors aš asmeniškai visada vežiu kelis paketus savo mėgstamų tiramisu sausainių, uždarytų labai gerai).

Kaip saugiu techniką?

Televizoriai, kompiuteriai – tai jautriausi dalykai. Reikia originalių dėžių, jei liko. Jei ne, reikia padaryti specialią dėžę iš putų (styrofoam). Negalima nieko padėti virš televizoriaus dėžės, nes ji sugregs. Būkite atsargūs su kompiuterių kietaisiais diskais – geriau juos išimti ir vežti su savimi rankiniame bagaže.

Ar galiu vežti augalus?

Mano patirtis sako, kad neverta. Naujoji Zelandija (vienas iš Ashburton variantų) yra labai griežta dėl augalų, o Lietuva taip pat turi savo taisykles. Augalai gali būti užkrėsti kenkėjų. Jūsų augaliukas gali keliauti mėnesį be šviesos ir vandens, taigi jis ir taip bus mirtinai išsigandęs. Palikite juos draugams arba dovanokite.

Problemos ir nesklandumai (realus gyvenimas)

Kas daryti, jei kažkas sulūžo?

Pirmiausia – nuotraukos. Reikia fotografuoti sulaužytą daiktą iš karto, kai atidarote dėžę. Ant dėžės turi būti pastaba „sugadinta“ (jei matyta iš išorės). Tada rašomas pretenzijos aktas. Nerašykite mums po mėnesio, kad indas buvo suskilęs – mes galime pasakyti, kad jūs pats jį numetote. Dokumentacija viskas.

Ar dažnai pasitaiko vėlavimų?

Labai dažnai. Pasakyčiau, kad vėluoja dažniau nei laiku. Laivo gedimai, uostų streikai, blogas oras, muitinės patikros – tai kasdienybė. Jei jums reikia, kad baldai atvyktų būtent rugsėjo 1-ąją, kad galėtumėt gyventi, tai geriau nusipirkti čia aerocokus ir laukti.