Tarptautinis perkraustymas į Kauną iš Market Harborough: kas laukia kelyje ir kaip išlikti sveiku

Sveiki, taigi nusprendėte keisti gyvenimo vietą ir grįžti arba persikelti į Lietuvą, o konkrečiai – į Kauną, iš tolo gražiojo Market Harborough? Gerai padarėte, tik tiek, kad kelias ne trumpas. Esu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų ir matydamas viską, nuo puikių planų iki vairuotojų, kurie prarado duonus Somerseto pernelyg aštriame posūkyje, galiu pasakyti vieną – reikia ruoštis. Tarptautinis perkraustymas į Kauną iš Market Harborough tai ne tiesiog įkelti dėžes ir važiuoti, tai visa logistika, dokumentai ir nemažai nervų. Štai paprastas, beveuk „giminaičiui per telefoną“ skambesio vadovas, kaip tai vyksta iš vidaus, be paslėptų mokesčių ir idealios nuotraukos.

Kaip visa tai prasideda ir kiek laiko užtrunka

Kiek laiko užtrunka tas kelias iš Anglijos?

Sąžiningai? Tai priklauso nuo to, kiek gerą užkandį vairuotojas turi su savimi, bet vidutiniškai tai trys arba keturios dienos. Jei viskas eina lygiai – iš Market Harborough iki jūros per valandą, perėjimas (Dover-Calais arba Hull-Zeebrugge) be eilių, o vėliau be stabdymo per Vokietiją ir Lenkiją – tai gali būti net greičiau. Tačiau realybėje tenka skaičiuoti su stabdymais poilsio aikštelėse, o kartais ir techniniais gedimais. Tarptautinis perkraustymas į Kauną iš Market Harborough yra apie 1800 km viena kryptimi, tai ne pieva, ypač kai kelią užtvindo lietus Anglijoje arba sustoja traukinys Vokietijoje.

Ar sunku išvykti tiesiai iš Market Harborough centro?

Miestelis gan įdomus, siauros gatvelės, ypač jei gyvenate netoli High Street. Jei turite didelį sunkvežimį su priekaba, tenka galvoti apie prieigos leidimus arba vietą, kur galima laisvai užstoti. Kartais vairuotojai privalo užlipti į kalnelį ir įkelti dalį daiktų į mažesnį automobilį (t.y. „špiką“), kad galėtų priartėti prie namų. Tai ne problema, bet tai papildomai valanda ar dvi darbo, o tai gali paveikti kainą ar laiką.

Ar galima nurodyti tikslią atvykimo dieną į Kauną?

Galima bandyti, bet aš visada sako klientams – duokite dienos intervalą, o ne valandą. Per tokį ilgą maršrutą kaip tarptautinis perkraustymas į Kauną iš Market Harborough, nutyksta viskas: nuo pasiklydusių GPS sistemų iki policijos patikrų Lenkijoje. Vieną kartą vairuotojas užstrigo viršuje dėl sniego gegužės mėnesį (žinau, skamba keistai, bet Vokietijoje tokia būna), ir atvyko vėluodamas dviem dienoms. Geriau laukti ir gerti kavą, nei nerimauti, kodėl neatsiliepa telefonu.

Kokiais keliais dažniausiai važiuojate?

Standartiškai – M1, A14, paskui į uostą. Vėliau per Belgiją arba Prancūziją (priklausomai nuo to, kuris perkėla pigesnė ar patogesnė tuo metu), per Vokietiją (A61 arba A9, priklauso nuo remonto darbų – juos ten visada daro) ir Lenkiją, paskui Lietuvą. Svarbu nenuvažiuoti per centrą kuriame nors mieste, nes sunkvežimiams apribojimai griežti. Maršrutas gali pasikeisti ir dėl to, kad jūs, pavyzdžiui, norite vežti ką nors ypatingo, tada tenka rinkti apieėjimus.

Ar reikia manyti apie „Transfer of Residence“ (ToR) dokumentą?

O, taip, tai dabar esminis dalykas po „Brexit“. Be ToR01 formos jums gali tekti mokėti PVM ir muito už visus daiktus, atvežtus iš Jungtinės Karalystės. Tai dokumentas, kuris leidžia atvežti asmeninius daiktus be mokesčių, jei gyvenote Anglijoje ilgiau nei 12 mėnesių ir dabar persikeliate gyventi į ES. Užpildyti jį nėra labai sunku, bet reikia dėmesio. Jei nežinote, padėsiu, bet geriau tai padaryti iš anksto, nes vėliau su britų muitinės kalbėtis bus tiesiog nelengva.

Pinigai, kainos ir nepagrįstos vilčios

Kiek maždaug kainuoja toks perkraustymas?

Klausiate, kiek kainuoja tarptautinis perkraustymas į Kauną iš Market Harborough? Sakyčiau, prasideda nuo kažkur 800–1000 eurų už labai mažą kiekį (tarkim, keletas dėžių ir du kėdės), o jei jau kalbame apie pilną namų ūkį su baldais, tai skamba kaip 2500–4000 eurų. Kainą lemia tūris (kubiniais metrais), ne svoris, nors jei turite kelias tonas knygų, tai gali pakeisti situaciją. Taip pat degalai dabar brangūs, tai ir kaina šoktelėjo.

Kodėl kainos tiek skiriasi tarp skirtingų firmų?

Nes vienos firmos tikrai vežia, o kitos – pasakoja, kad veža. Yra „tarpininkų“, kurie tiesiog paima užsakymą ir uždaro jį brangiau kitiems. Aš dirbu tiesiogiai, turiu savo vairuotojus (arba patikimą partnerį, kurį pažįstu 15 metų). Jei kaina atrodo per taigi (tarkim, 500 eurų už viską), tai tikėkitis, kad jūsų daiktai bus įmesti į kambarį su kitų žmonių daiktais ir galbūt prarytas kažkokio šuns (juokinga, bet nutinka). Kokybė turi savo kainą.

Ar galima gauti nuolaidą, jei atvežu daugiau dalykų?

Daugiau dalykų = daugiau darbo, taigi ir brangiau. Nuolaidos dažniausiai darome, jei derinate su draugais (t.y. dalinės krovinys) arba jei lankstumėte su data (galite palaukti savaitę-dvi, kol aš surinku grupinį siuntą). Bet nedarykite to klaidos, kad galvojate – „daugiau daiktų pigiau vienam daiktui“. Ne, sunkvežimis nuvežia tiek pat degalų, ar jis tuščias, ar pilnas.

Ką daryti, jei firmos prašo mokėti viską iš karto?

Bėkite. (Seriožkai). Normali firma prašo avanso (depozito), kad užfiksuotų datą ir padengtų išlaidas (degaliai, keltų bilietai), likusią dalį – arba prieš išvykstant iš Anglijos, arba atvykus į Kauną (prieš iškraunant). Jei kas nors klauso 100% iš karto ir dar be sutarties, tai kažkas čia ne taip. Aš visada sako – mokėkite už pasitikėjimą, o ne už paslaptis.

Ar kainuoja daugiau, jei reikia nešti daiktus iš ketvirto aukšto be lifto?

Taip, ir ne šiaip sau. Vairuotojai yra fiziškai žmonės, ne robotai. Jei reikia nešti sofas ar knygų spintą žemyn per laiptus tai už papildomą mokestį (paprastai valandinis tarifas arba fiksuota suma už aukštą). Vieną kartą kažkas bandė mane įkalbėti, kad tai įtraukta į kainą, bet aš tiesiai pasakiau – ne, mano nugaros verta daugiau. Geriau iš anksto pasakykite apie tokias aplinkybes.

Daiktai, dėžės ir kas daro rūpesčių

Ar galiu vežti maisto produktus?

Gali, bet yra „bet“. Mėsa, pieno produktai, vaisiai – griežtas draudimas, muitinės nusipyps ir paduos naikinti. Džiūvėsėliai, makaronai, konservai – tinka, jei neužmiršote nuplėšti etikečių, jei ten yra mėsos griėmelių (pavyzdžiui, sriubų pakuotėse). Vieną kartą teko paaiškinti vyrui, kad dešrelės su kiauliena į ES neperkeliamos, net jei jos labai skanios. Labai dažnai žmonės bando vežti „gimtąjį maistą“, bet tenka palikti sienoje.

Kaip su alkoholiu? Turiu kolekcijos vynų.

Vyną, alų, sidrą vežti galima, bet yra muitų ir akcizo limitai. Jei daugiau nei tam tikra kiekis (paprastai 90 litrų vyno ir pan.), reikės mokėti mokesčius. Tarkime tiesiai – jei turite 200 butelių, tai gali kainuoti brangiau nei patys daiktai. Geriau juos išgerti prieš išvykdami (juokauju, bet dalis taip ir daro). Kolekcinius reikia deklaruoti.

Ar saugu vežti pianiną arba didelę vitriną?

Pianinai – mano amžinas siaubas. Jie sunkūs, jie trapūs, o jei dar ir senas – jie gali subyrėti. Didelės vitrinos taip pat nemėgsta posūkių. Tokius daiktus reikia ne tik įvynioti į burbuliukų plėvelę, bet ir sutvirtinti lentomis, uždėti ant „spindulių“ (tai tokios medinės konstrukcijos, kad neiškristų). Be to, reikia tikrinti, ar išvis įeina pro duris, nebus kvaila, kai atvyksime ir neįlėsime.

Kokias dėžės geriausia naudoti?

Stiprias. Nenaudokite parduotuvės dežučių nuo kiaušinių ar bananų – jos sugenda vos tik užkabinus viena kita. Geriausia pirkti arba pasiimti specialių perkraustymo dėžių („double wall“). Aš visada primenu – dėžė turi atlaikyti, kai ant jos užšoks 50 kg svorio kita dėžė. Jei pamatysiu, kad kąpinėte savo brangius indus į seną „Lidl“ dežutę, aš tapsu agresyvus (su meile).

Ar reikia išardyti baldus?

Visus, kurie gali būti išardyti. Lovos, spintos, stalai – tai ne tik sutaupo vietos sunkvežimyje (o vieta pinigai), bet ir sumažina pažeidimo tikimybę. Vieną kartą kažkas bandė vežti suolelę neišardytą, ir jo kojos pralaužė gretimą dėžę su televizoriumi. Niekas nenori to. Išardymas ir surinkimas čia papildomas darbas, bet vertas.

Kas daro su augalais?

Augalus vežti galima, bet jie turi būti apdoroti (žemės negali būti, turi būti švarios šaknys) ir turi turėti fitosanitarinius pažymėjimus. Be to, jei žiema, jie gali užšalti sunkvežimyje, nors mes bandome juos dėti į šilčiausią vietą. Nemanau, kad verta vežti penkias metrines palmedės, kainuos brangiau nei jų pristatymas.

Ar reikia sudaryti daiktų sąrašą (inventorių)?

Būtina. Ne tik tam, kad žinotumėt, ką turite, bet ir dėl draudimo bei muitinės. Muitininkai mėgsta klausti „kas čia per dėžė?“. Jei sąraše parašysite „baldai“, tai gali sukelti klausimų. Geriau parašyti „medinė spinta, 2 vnt.“. Aš padedu tai sudaryti, bet jūs turite patikrinti, ar nedingko jūsų mėgstamiausios šlepetės.

Problemos, draudimas ir realus gyvenimas

Kas nutinka, jei pakeliui susidūrė su avarija?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Vieną kartą (tai buvo prieš penkerius metus) mūsų sunkvežimis užsidegė (ne, ne visiškai, tik elektros instaliacija dūmavo) Vokietijoje. Ką darome? Iškrauname daiktus į kitą automobilį (jei turime šalia savo žmonių) arba iškviečiame pagalbą iš vietos. Tai užtrunka. Jei turite draudimą, jis padengia laikomo pristatymo išlaidas (t.y. viešbutį ir t.t.), jei ne – laukiate.

Ar draudimas yra privalomas?

Beveik visada.