Tarptautinis perkraustymas į Kauną iš Hartlepool: Praktinis vadovas ir tiesa be priedų

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir matavau viską – pradedant nuo tų pačių dvejų krepšių iki viso gyvenimo išsikraustymo vilkikais. Žmonės dažnai galvoja, kad tarptautinis perkraustymas į Kauną iš Hartlepool yra kaip užsisakyti taksi, pasakote adresą ir viskas. Deja, realybė yra kiek kitokia, ypač kai kalbame apie Jungtinę Karalystę po „Brexit“ ir tokius specifinius regionus kaip Šiaurės Rytų Anglija. Čia ne tiesiog vežame daiktus, čia reikia suktis tarp biurokratijos, kelių darbų A1(M) ruože ir darbo grafikų. Tiesą sakant, kiekvienas kartas yra skirtingas, ir nors turiu patirties, kartais viskas nueina ne taip, kaip planavome. Štai kas jums tikrai reikia žinoti, kad nepasikartotumų tos istorijos, kai vairuotojas užstringa su kroviniu praeityje.

Kaip visa tai prasideda ir kiek laiko užtrunka

Kiek laiko trunka tas kelias iš Hartlepool į Kauną?

Tai vienas populiariausių klausimų, bet atsakymas nėra paprastas. Jei viskas eitų idealiai, tai nuo įkrovos dienos iki iškrovos Kaune praeitų maždaug 4–6 darbo dienų. Tačiau tai priklauso nuo to, kada išvyksta keltas iš Imingamo ar Teesporto (kas arčiau jums). Kartais vairuotojas privalo laukti 24 valandas uoste, kol bus sutvarkyti dokumentai, o dar kartais įvyksta avarijos M1 greitkelyje, kas viską uždelsia. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, ar mums reikia surinkti dalinius krovinius iš kitų klientų, ar tai bus išskirtinis reisas. Paprasčiau sakant, nepamatuosite laiko tiksliai, kol nepakelsite ragelio.

Ar galite greitai atvažiuoti rytoj?

Jeigu jums reikia tarptautinio perkraustymo į Kauną iš Hartlepool jau rytoj, tai tikriausiai per vėlu. Mes negalėtume nieko padaryti taip greitai, net jei ir norėtume. Reikia laiko parengti dokumentus, užsakyti vietą kelyje, o vairuotojai turi poilsio režimus, kurių negalima laužyti. Nors kartais, jei esame labai paspaudę ir turime laisvą mašiną, galima stengtis išsiverži per 3 dienas, bet tai yra išimtis, o ne taisyklė. Geriau planuokite bent savaitę į priekį, o dar geriau – dvi.

Kuris maršrutas yra geriausias – per keltą ar per tunelį?

Daugelis klausia apie Eurotunelį, tačiau iš Hartlepool regiono logiškiaux važiuoti ne iki Folkestone, o iki uostų rytinėje Anglijoje, pavyzdžiui, Iminghamo arba Hull. Ten įlipkite ant keltų, kurie plaukia į Roterdamą arba Zebriugę. Tunelis gali būti greitesnis, jei esate pietuose, bet iš šiaurės tai papildomi šimtai mylių važiavimo tuščia. Taigi, dažniausiai renkamės keltą, nors jis brangesnis, bet vairuotojai gali pailsėti, o ne vairuoti be stabdžių. Be to, po „Brexit“ muitinė konteineriuose uostuose kartais vyksta greičiau nei sausumoje.

Ar įeina į kainą pakuotės medžiagos?

Dauguma firmų (ir mes tame skaičiuje) į kainą įtraukia standartines dėžes, foliją ir lipdukus. Jei jums reikia kažko specialaus, pavyzdžiui, dėžės dviračiui arba specialios pakuotės pianinui, tai tai gali kainuoti papildomai. Neapsimokės pirkti patiems dėžių parduotuvėse, jos ten per brangios ir ne visada tvirtos. Mes turime savus standartus, kurios naudojame kasdien. Tiesa, jei daugiausia turite drabužių, geriau naudoti specialias krepšis ant rėmų, tai taupo vietą ir laiką.

Kas daro, jei užeina rūkas arba yra audra?

Jūgų jūroje oras keičiasi kaip kambaryje. Jei būna stiprus audra, keltas gali nebeplaukti arba dėl jo atidėti. Tai ne mūsų kaltė, ir mes negalime už tai atsakyti. Tokiu atveju tarptautinis perkraustymas į Kauną iš Hartlepool gali užtrukti diena ar dvi ilgiau. Viską stengiamės kompensuoti greičiau vairuojant sausumoje, bet saugumo taisyklės yra pirmiausia. Geriau, kad jūsų baldai atkeliauja vėliau, nei kad vairuotojas rizikuotų gyvybe.

Pinigai, kainos ir nepageidaujamos staigmenos

Kiek apytiksliai gali kainuoti toks reisas?

Noriu būti sąžiningas – neduokite klausimų „kiek kainuoja“ nepateikę daiktų sąrašo. Kaina priklauso nuo tūrio, kurį matuojame kubiniais metrais. Mažas butas gali kainuoti nuo 800–1000 svarų, jei tai dalinis krovinys, o pilnas konteineris arba didelis sunkvežimis gali kilti iki 3–4 tūkstančių. Taip pat įtakos turi degalų kainos, kurios šiuo metu... na, jūs žinote, kokios jos. Bet jei lyginsite su kitomis firmomis, atkreipkite dėmesį, ar įskaičiuota iškrova Lietuvoje, ar tai tik „pristatymas iki pirmojo miesto“.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Būkite tikri, jei sutartyje parašyta „viskas įskaičiuota“, tai taip ir turėtų būti. Tačiau dažnai pasitaiko firmų, kurios į kainą neįtraukia „mokesčio už sunkų kėlimą“ arba už važiavimą prie namų, jei ten negali privažiuoti sunkvežimis. Kartais Lietuvoje reikia samdyti nedidelę sunkvežimėlį („lifą“), kad nuparduoti daiktus senamiesčio gatvelėse, kur nepravažiuoja vilkas. Tai kainuoja papildomai, ir apie tai reikia kalbėti iš karto. Aš visada sakau – geriau dešimt kartų paklausti, nei vieną kartą nustebti.

Kaip mokėti – iš karto ar atvykus?

Standartinė praktika yra tokia: imamas nedidelis avansas (depozitas), kad užtikrintume, kad laisvą datą rezervuojame jums, o likusią dalį reikia sumokėti prieš iškrovą arba tada, kai daiktai jau yra Lietuvoje. Nerekomenduoju mokėti 100 % iš karto, nebent jūs tikrai labai pasitikite ta firma. Yra buvę atvejų (ne pas mus, žinoma), kai įmonės išsiskirstydavo ir pinigai dingdavo. Saugiau laikyti pinigus savo rankose iki kol matate prekę.

Ar kainuoja brangiau, jei reikia sudėti baldus?

Paprastai kaina nėra didesniai, jei tai ne ką tik nupirktas baldų kompleksas iš IKEA, kurį reikia surinkti iš 500 detalių. Mes kalbame apie išmontavimą ir pakrovimą. Jei turite senus, sunkius spintas, jas reikia išardyti, kad jos tilptų į liftą arba duris. Tai įeina į mūsų darbą. Bet jei jums reikia išardyti ir vėl surinkti labai kompleksinę sistemą, pavyzdžiui, paslėptų durų spintą, tai gali reikalauti papildomo laiko ir pinigų.

Ar galima gauti nuolaidą?

Visada galima pasikalbėti, ypač jei perkraustymo data nėra labai akuti arba jei tuo pačiu keliu vežame kažką kitam. Tačiau nebegaliu duoti tokių nuolaidų kaip prieš 10 metų, kai degalai kainavo pusę mažiau. Dirbu už sąžiningą kainą, neviršijančią rinkos, bet ir neleidžianti sau užsidirbai per mažai – kitaip tiesiog nebebusu čia po metų. Taigi, galima šiek tiek nuplūsti, bet ne laukite stebuklų.

Biurokratija, muitai ir dokumentai po „Brexit“

Ar reikia kažką daryti su muitine dabar, kai JK nebe ES?

Tai, kad JK išėjo iš Europos Sąjungos, viską supainiojo. Dabar reikia pildyti eksporto deklaracijas JK ir importo deklaracijas Lietuvoje. Jei perkraustote savo asmeninius daiktus, kuriuos naudojote bent 6 mėnesius, galima kreiptis dėl atleidimo nuo mokesčių (Transfer of Residence relief). Tam reikia pildyti specialius formų laukus. Jei užmiršite tai padaryti arba pateikiate neteisingą sąrašą, gali tekti sumokėti PVM ir muito mokesčius, o tai yra labai nemalonu.

Kokius dokumentus reikia paruošti?

Reikės jūsų paso kopijos, adreso, į kurį kelsiatės, patvirtinimo (pvz., sutarties nuomos arbaRegistracijos liudijimo), ir detalaus daiktų sąrašo (inventoriaus). Sąrašas turi būti tikslus – negalima rašyti „baldai“, turi būti „medinė spinta, 2x1m“. Muitininkai gali labai smulkiai tyrinėti, jei ji kažkas įtartina. (Nors dažniausiai jie tiesiog greitai peržiūri, jei viskas atrodo tvarkingai). Geriau turėti viską paruoštą elektroniniu būdu iš anksto.

Kas nutinka, jei pamiršiu užpildyti formą?

Tada prasideda vėlavimai. Kroviniui gali būti uždrausta įvažiuoti į Lietuvą arba JK, kol dokumentai nebus tvarkingi. Kartais tai reiškia baudas, o kartais tiesiog laukimą sandėlyje uoste, kur mokestis už saugojimą kyla kas valanda. Nenoriu būti baisus, bet stengiuosi nubrėžti realią paveikslą. Geriau padaryti viską iš anksto su mumis, nei vėliau verkti prie telefono.

Ar galiu vežti maistą ir gėrimus?

Dabar tai yra labai griežta. Negalite vežti mėsos, pieno produktų ir vaisių iš JK į ES (išskyrus labai mažus kiekius asmeniniam vartojimui, bet tai tikrai ne dėžė obuolių). Alkoholio ir cigarečių normos taip pat yra griežtos. Jei bandysite vežti dešrelių ar sūrio pusę automobilio, muitininkai viską konfiskuos ir gali skirti baudą. Nereikia rizikuoti dėl keleto eurų vertės prekių. Geriau viską suvalgyti išvykstant arba nusipirkti čia, Kaune.

Kas yra ToR01 numeris ir ar jis man reikalingas?

Tai toks numeris, kurį išduoda HMRC (Jungtinės Karalystės mokesčių tarnyba), leidžiantis atvežti daiktus į ES be mokesčių (perkėlimo gyvenamosios vietos procedūra). Jei gyvenote Hartlepool ilgiau nei 12 mėnesių ir dabar galutinai grįžtate į Lietuvą, jums jis būtinas. Be jo, mums teks mokėti PVM už jūsų daiktų vertę, kurią apskaičiuos muitinė. Tai pavojinga piniginėms. Padėsime jums gauti šį numerį, jei dar jo neturite.

Baldai, daiktai ir specifiniai daiktai

Ar galima pervežti pianiną iš Hartlepool?

Galima, bet tai nėra paprasta.