Tarptautinis perkraustymas į Kauną iš Askern: Patyrusių Vairuotojų Patarimai

Perkraustymas iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą visada yra sudėtingas reikalas, o kai kalbame apie specifinius maršrutus, pvz., tarptautinį perkraustymą į Kauną iš Askern, tai tampa dar įdomiau. Askern yra mažas miestelis Pietų Jorkšyre, greta Doncasterio, todėl ten viskas vyksta ramiau nei didžiuosiuose miestuose, tačiau logistika – tokia pati sudėtinga. Dirbu šioje srityje virš dvidešimt metų ir matęs viską: nuo puikių, sklandžių važiavimų iki tų, kai keliuose prarasdami vairuotojus dėl bušo (t.yt. laisvų vietų) trūkumo po Brediso. Žinoma, po „Brexit“ situacija pasikeitė, dabar reikia daugiau popierių, bet viskas įmanoma, jeigu žinai, ką daryti. Štai realus, „be filtrų“ žvilgsnis į tai, kaip šis procesas vyksta praktiškai.

Kaip pradedamas visas procesas ir kiek tai laiko užtrunka

Ar tikrai reikia užsakyti pervežimą iš Askern mėnesius iš anksto?

Geriau taip ir daryti. Žinoma, galiu pasakyti, kad įmanoma ir per savaitę susitvarkyti, bet tada rizikuoji likti be vairuotojo arba gauti kainą, kuri padarys šoku. Tarptautinis perkraustymas į Kauną iš Askern nėra maršrutas, kuriuo važinėja kasdien maži furgonai, todėl reikia planuoti. Pastebėjau, kad intensyviausias laikotarpis yra vasarą ir rugsėjį, kai žmonės vėl grįžta iš atostogų arba vaikus lydi į mokslus. Jeigu užsakymą palikai paskutinę minutę, gali tekti lauktis, kol vairuotojas surinks krovinius kitur Anglijoje, kad užpildytų sunkvežimį. Todėl geriau susitarti mažiausiai prieš 3-4 savaites, o idealiau – mėnesį.

Kiek trunka pakeliui į Lietuvą?

Tai priklauso nuo daugelio veiksnių, bet įprastai tai nuo 3 iki 5 dienų nuo to momento, kai pasiimame daiktus Askern. Nežinau ar žinojote, bet čia ne tik vairavimas. Skaičiuojame ir laukimą laivuose (Hull arba Rotterdam), ir muitinės. Viena kartą vairuotojas buvo užstrigęs Anglijoje dėl techninės apžiūros, tai pridėjo dar dvi dienas. Paprastai, jeigu viskas gerai, antrą ar trečią dieną jis jau yra Lietuvoje. Tačiau nereikėtų skubėti planuoti išvykimo į oro uostą tą pačią dieną, kai atvyksta krovinys – geriau paliktit laiko rezervą.

Ar sunkvežimis gali privažiuoti tiesiai į mano gatvę Askern?

Tai vias dažnas klausimas. Pats Askern nėra milžiniškas miestas, dauguma gatvių yra statytos ankstesniais laikais, kai nebuvo tiek didelių sunkiasvorių transporto priemonių. Jeigu gyvenate tiesiogiai centrinėje gatvėje su siaurais šaligatviais, 18 metr� sunkvežimis tiesiog negali privažiuoti. Tada tenka naudoti „shuttle“ paslaugą – t.y., atvežame mažesnį furgoną ir perkrauname daiktus į jį. Tai brangiau, bet nebelieka kito išeities. Visada prašome klientų atsiųst nuotraukas namų, kad galėtume įvertit, ar ten gali užvažiuoti „tigras“ (sunkvežimis).

Kokiu keliu dažniausiai važiuojate?

Standartinis maršrutas būna per M18, tada link M62 link Hull uosto (jeigu tenkas su DFDS arba P&O) arba pietų link Dover. Aš asmeniškai patariu Hull, nes mažiau „gužų“ negu prie Dover, kur dažnai būna eilės ir spūstys. Toliau jau per Europą: Vokietija, Lenkija ir Lietuva. Kartais vairuotojai, norėdami sutaupyti kuro, važiuoja per ilgus kelių ruožus Vokietijoje, bet dabar, kai kainos pakilo, svarbu rasti optimalų maršrutą. Esant blogam orą (o Anglijoje jis dažnai būna), važiavimas gali užtrukti ilgiau.

Kas nutinka, jei pasikeičia datai?

Tai buvo, yra ir bus (chekuoti). Žmonės dažnai keičia planus, nes parduoda butą vėliau arba dar nespėja išsikraustyti Anglijoje. Jeigu pranešate savalaikiai (prieš 3-4 dienas), paprastai padedame perkelti datumą be didelių baudų. Bet jeigu vairuotojas jau būna pakeliui ar jau užėjo į kiemą Askern, tada atsiranda nemalonumų – reikia sumokėti už tuščią važiavimą. Taip kad, jeigu žinote, kad turėsite atidėti, praneškite iš karto.

Pinigai, kainos ir paslėpti mokesčiai

Kiek apytiksliai kainuoja toks perkraustymas?

Kainos šokiruoja. Už tarptautinį perkraustymą į Kauną iš Askern maždaug 20–25 kubinių metrų kroviniui, gali tekti mokėti nuo 1800 iki 3000 eurų. Viskas priklauso nuo to, kiek daiktų turite, ar norite pakuoimo paslaugų, ir kiek būsite vargšai. Vieni dirba su „prie uosto“ kaina, kiti su „iki durų“. Atkreipkite dėmesį, kad mažiems kroviniams (pvz., tik keliomis dėžėmis) gali tekti mokėti brangiau vienam kubui, nes reikia susieti su kitu klientu. Plius, nepamirškite apie kuro priedlį – jis gali keistis.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Deja, yra. Vienas dalykas, kurio klientai visada pamiršta, tai Muitinės sandėlio išlaidas Lietuvoje. Net jeigu daiktai naudoti ir jums netinka mokėti PVM (jeigu gyvenote daugiau nei 12 mėn. užsienyje), sandėlis už savo darbą paims mokestį. Tai gal 50-100 eurų, bet tai nemalonumo. Dar vienas dalykas – jeigu reikia jungtinės deklaracijos dėl paveldėto turto arba specifiškų daiktų, deklarantas gali paimti daugiau. Visada klauskit: „Ar ši kaina yra galutine?“.

Kuo skiriasi kaina, jeigu aš pats pakuodu?

Skirtumas gali būti gan didelis, sakyčiau, iki 20-30 procentų. Firmos brangiai uždirba iš to, kad atvažiuoja, viską įrėmina į burbulus, užkloja antklodėmis. Jeigu jūs patys susitvarkote su dėžėmis ir užrašais (būtinai ant kiekvienos dėžės parašykite, kas viduje ir į kur kambarį tai keliauja), taupojame laiką. Bet čia gudrybė – jeigu nėra tvarkingai, vairuotojas gali atsisakyti pakrauti, nes jis nenori atsakomybės, kad ką nors sudaužysite patys. Pastebėjau, kad kai kurie žmonės bando taupyti ant dėžių (ima parduotuvės išmetamas), o jos tikriausiai sugriūva kelyje ties Vilniumi.

Ar galima mokėti atvykus į Lietuvą?

Dauguma firmų to nedaro. Reikia suprasti, mes išleidžiame pinigus keliui, laivui, vairuotojo alkoholiui (juokauju, ap alų, degalams). Be to, jeigu kas nors nutinka kelyje, mums visada reikia turėti užstatą. Dažniausiai prašome sumokėti 50 proc. iš anksto, o likusią dalį – prieš iškraunant arba gavus dokumentus iš muitinės. Yra firmų, kurios leidžia sumokėti visa suma Lietuvoje, bet tada kaina dažnai būna padidinta draudimo tikslais. Geriau sutarti iš anksto.

Kas lemia kainos svyravimus?

Degalai, geopolitika ir laivas. Jeigu degalai brangs Anglijoje arba Lenkijoje, keliauja kaina. Taip pat, jeigu užsidaro vienas uostas (kaip buvo su kalnais Prancūzijoje ar pandemijos metu), maršrutai keičiasi. Dar vienas faktorius – krovinių trūkumas. Jeigu mes neturim daugiau klientų Askern apylinkėse, teks važiuoti tuščiai arba vežt „ne mūsų“ krovinius iš prekybos centrų, tai taip pat gali įtakos. (Čia aš turiu omeny, kad kartais tenka imti papildomą krovį, kad užpildytume sunkvežimį).

Dokumentai ir muitinė (Brexit ir ne tik)

Kokius dokumentus reikia turėti išvykstant iš Anglijos?

Nu, Brexit viską sukomplikavo. Nereikia jau daugiau „Residence Permit“, kuri anksčiau leisdavo atvežti daiktus be PVM, dabar reikia kitaip. Turite užpildyti „Transfer of Residence“ (ToR) formą britų pusėje. Tai būtina. Be to, reikia surašyti daiktų sąrašą – packing list. Jis turi būti angliškai ir labai detalus. Negalima rašyti tiesiog „daiktų dėžė“. Turi būti: „3 indai, 5 knygų, 1 lova“ ir t.t. Be ToR numerio muitinė Lietuvoje neleis išvežti daiktų be mokesčių. Dėl to tikrai geriau pasidomėti iš anksto.

Ar galiu atvežti mašiną kartu su krovininiu?

Taip, tai labai dažna praktika. Tiesa, mašina skaičiuojama atskirai, ji neužima vietos krovinyje (išskyrus, jeigu važiuoja viduje, o taip negali). Ji užima vietą sunkvežimio priekabos rėme (po grindimis arba viršuje). Reikės mašinos techninės apžiūros ( MOT), jei ji dar galioja, ir draudimo kelionės metu. Dėl mašinos muitinė taip pat tikrinasi ToR dokumentą. Viena kartą turėjome klientą, kuris pamiršę techninę, ir teko laikyti mašiną Anglijoje, kol ją sutvarkė – tai kainavo pinigus už sandėliavimą.

Kas nutinka su alkoholiu ir tabaku?

Čia yra pavojinga zona. Galite atvežti tam tikrą kiekį sau (asmeniniam naudojimui), bet jei bandysite atvežti prekybai skirtą viskio ar vyno, muitinė jus sukaps (nubaigs). Mokesčiai už alkoholį Londone (UK excise duty) yra milžiniški. Geriau pasakykite tiesiog, kiek turite, ir mes suskaičiuosime, ar verta. Žinoma, keli buteliais vyno neproblema, bet jeigu matome 20 degių alaus, tai jau ne asmeninis naudojimas. Tiesa, Lietuvoje vyriausybės kompensacija (alkoholio akcizas) buvo panaikinta, tai dabar tai beprasmiška. Nebegalvodamas apie tai, kiek kartų teisme aiškinomės dėl degtinės butelių.

Ar daiktai yra apdrausti?

Standartiškai taip, dauguma firmų turi draudimą, bet dažnai jis yra pagal CMR konvenciją. Tai reiškia, kad atlyginimas yra labai mažas – apie 8-10 SDR (specialių traukimo teisių) už kilogramą. Tai, jeigu sudaužyte brangų pianiną, nieko negausite. Geriau susitarti dėl specialaus „All Risk“ draudimo, kuris apima daiktų vertę. Būtinai perskaitykite mažą šriftą, yra firmų, kurios draudžia ne visus daiktus (pvz., juvelyrinius dirbinius, pinigus, ar jautrius elektronikos prietaisus).