Tarptautinis perkraustymas į Haworth: kaip nenukristi nuo grėblių su dokumentais ir keliuose

Sėdžiu prie stalo ir galvoju, kiek kartų esu girdėjęs frazę „o aš maniau, kad tai bus paprasta“ per šiuos dvidešimt penkerius metus. Dirbu logistikoje, o tarptautinis perkraustymas į Haworth arba bet kurį kitą Anglijos kampelį nėra vaikų pievelė. Ypač dabar, kai po „Brexit“ visa sistema pasidarė tokia paini, kad kartais net aš turiu perskaityti instrukcijas du kartus, kad nesusipainiočiau. Žmonės dažnai galvoja tik apie tai, kaip padėti sofą į sunkvežimį, bet pamiršta, kad tas sofa turi legaliai kirsti sieną, o vairuotojas turi turėti leidimą, kurį gaudome tris savaites. Čia ne tiesiog apie vertybių pervežimą, tai visa filosofija su kruva popierių. Jei ruošiatės kelionei į Vakarų Jorkšyro rajoną, geriau pasiruoškite kava ir kantrybę, nes bus įdomu.

Pradžia: ką reikia žinoti iš anksto

Ar tikrai brangu perkraustyti į Haworthą?

Žiūrėkime tiesiai į akis – nebus pigu, jei norite, kad daiktai atvyktų sveiki. Tarptautinis perkraustymas į Haworth kainuoja ne tik dėl distancijos, bet ir dėl Anglijos specifikos. Kainos svyruoja labai stipriai, priklausomai nuo to, kiek turite daiktų – ar tai tik keli krepšiai, ar pilnas namas su pianinu. Vidutiniškai galima tikėtis nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Esant dabartiniams degalų kainoms ir Britanijos muitų procedūroms, pigiau nerasti. Kartais klientams siūlau atsikraustyti dalimis, bet tada kaina sumažėja nežymiai, o galva skauda daugiau.

Kiek laiko užtrunka visas procesas?

Niekas negali pasakyti tikslaus valandos, bet įprastai tai trunka nuo savaitės iki trijų savaičių. Viskas priklauso nuo to, kada susitarsime dėl dokumentų ir ar muitinė nebus užstrigusi. Vieną kartą mums teko laukti penkias dienas tik todėl, kad trūko vieno parašo ant deklaracijos. Jei viskas eina kaip pagal knygą (kas retai nutinka), tai sunkvežimis važiuoja apie dvi–tris dienas, tačiau reikia skirti laiko ir surinkimui, bei iškraustymui vietovėje.

Ar reikia specialių dėžių?

Būtinai. Nenaudokite senų prekybos centro dėžių, jos sutrūkš, kai jas įmesite į sunkvežimį su 20 tonų kito krovinio viršuje. Turiu omenyje tas, kurios buvo po kiaušiniais. Mums patinka naudoti stiprias, dvigubos sienelės dėžes, kurios atlaiko spaudimą. Stiklus ir indus geriau sudėti į specialias dėžes su skyrieliais, kitaip atvyks tik stiklo milteliai. Ir prašau, nerašykite ant dėžės „lūžkantis“, jei ten yra knygos – vairuotojai tada tiesiog nustoją juos nešti.

Kas nutinka, jei aš negaliu būti vietovėje?

Nebūkite ten, problemų nėra. Viską galima susitarti telefonu arba rašyti per WhatsApp. Viskas, ko reikia, tai kad kas nors atidarytų duris arba kad mes turėtume kodą nuo raktų dėžutės. Vienas klientas buvo Italijoje, o mes atvežė jo daiktus į Haworthą be jo. Jis tiesiog nufotografavo vietą, kur reikia padėti dėžes, ir viskas įvyko sklandžiai. Žinoma, yra rizika, kad kažkas nepatiks, bet tokie dalykai reti.

Ar galima vežti maisto produktus?

Dėl maisto klausdami, privalau pasakyti – labai atsargiai. Į Angliją negalima vežti mėsos ir pieno produktų iš ES šalių be specialių leidimų, o mums paprastiems žmonėms tai tiesiog neapsimoka. Vaisius ir daržoves galima, bet jei bus pamatyta viena kirmėlė, visa siunta gali būti sunaikinta muitinėje. Geriau suvalgykite savo mėsainius Lietuvoje ir nusipirkite naujų Bradford’e, nes muitininkai ten labai griežti dėl šito dalyko.

Kaip apskaičiuojamas kiekis (kubatura)?

Mes tai darame regiuodami, bet techniškai tai vadinami kubiniais metrais. Vienas standartinis sinkas užima maždaug 1 kubinį metrą. Jei turite daug baldų, tada skaičiuojame pagal tai, kiek vietos jie užima sunkvežimyje. Kartais klientai sako „aš turiu nedaiktų“, o tada atvažiuojame ir ten pilna dviračių bei grilių. Geriau nufotografuoti kambarius ir atsiųsti mums, tada aš galiu pasakyti, ar reikia 10 ar 20 kubų sunkvežimio.

Ar apdraudžiate daiktus?

Taip, ir tai beveik privaloma. Sakyčiau, kad be draudimo mes net nepradžiųme darbo. Yra standartinis draudimas, kuris dengia dalį vertės, bet galima įsigyti ir „visišką“ draudimą, kuris padengia viską, net jei vairuotojas užkliuns ant kiaulės ir viskas sudužtų. Svarbu perskaityti sąlygas, nes kai kurios brangios kolekcijos gali reikalauti atskiro vertinimo prieš kelionę. Nerekomenduoju taupyti ant šito, gyvenimas parodė, kad nutykia viskas.

Ką daryti su baldais, kurie netilpt į duris?

O, tai klasika. Haworth’e yra daug senų namų su labai siaurais koridoriais. Jei jūsų sofa per didelė, mes ją išmontuojame. Vairuotojai turi su savim įrankius, todėl gali atsukti kojas ar net perpjauti galiuką (su jūsų leidimu, žinoma). Tada vietojė vėl surenka. Niekada nevilkite baldų per laiptus, jei jie netilpė – tai brangiau kainuoja nei išmontavimas.

Ar vežate ir automobilius?

Žinoma, automobilių gabenimas į užsienį yra mūsų kasdienybė. Galima jį įkrauti į tą patį sunkvežimį su baldais (jei telpa) arba vežti atskirai autovežiu. svarbu, kad automobilis būtų paruoštas – turi būti nedidelis kuro kiekis (deja, degalai ten brangesni), o daiktai viduje užfiksuoti, kad nenukristų ant važiuoklės. Vieną kartą klientas paliko kepurę ant stogo ir ji nuskrido po visą Europą.

Ar reikia mokėti už iškrovimą Anglijoje?

Tai priklauso nuo pasirinkto paketo. Dažniausiai kaina yra „nuo durų iki durų“, tai yra, įskaičiuojamas ir iškrovimas. Tačiau jei sunkvežimis negali privažiuoti prie pat namų dėl siaurų gatvių (kas Haworth’e yra dažna problema), gali tekti mokėti papildomai už „šutelinėjimą“. Tai kai mažesnė mašina perveža daiktus nuo didelio sunkvežimio iki jūsų namų. Tai kelia papildomų išlaidų, bet neturite kito pasirinkimo.

Dokumentai ir muitinė (tas sudėtingiausias dalykas)

Kokius dokumentus reikia tur�ti su savimi?

Sąrašas nėra trumpas. Jums reikės paso arba ID kortelės, transporto sutarties, krovinio sąrašo (inventoriaus), kuris turi būti pasirašytas, ir daiktų vertinimo sąrašo. Jei perkraustote ne naujus daiktus (Transfer of Residence), turite pildyti specialią C128 formą (arba TOR). Be šito, jei vežate brangius daiktus (pvz., paveikslus), reikės vertinimo iš eksperto. Geriau visus šitus popierius pasidaryti kopijas ir vieną rinkinį duoti vairuotojui.

Kas yra TOR numeris ir kodėl jis svarbus?

Tai tokia abreviatūra iš anglų kalbos, reiškianti „Transfer of Residence“. Jei judinate gyventi į Angliją ilgam laikui, galite gauti atleidimą nuo PVM ir muito. Tai yra labai svarbu, nes be to mokesčiai gali būti milžiniški. Forma pildoma internetu per britų muitinės puslapį. Vieną kartą klientas užmiršo tai padaryti ir teko mokėti PVM už visus savo drabužius. Nerekomenduoju pakartoti tą klaidą.

Ar sunku gauti TOR numerį?

Savaime aišku, tai ne lengviausias dalykas pasaulije, bet įmanomas. Britų sistemos lėtos, kartai reikia laukti keletą dienų. Jums reikės įrodyti, kad gyvenote ne JK mažiau 12 mėnesių ir kad ketinate gyventi ten ilgiau nei 6 mėnesius. Reikės pateikti sutartį darbą, mokslų pažymėjimą arba pirkimo-pardavimo sutartį būsto. Jei turite visus įrodymus, numerį gaunate per 2-3 darbo dienas, kartais ilgiau jei jie užeina į „pedalą“.

Kas nutinka, jei TAR (Ryšio ataskaita) bus neteisinga?

Tai gali būti problema. Muitinė gali uždelsti krovinį arba skirti baudą. TAR (arba eksporto deklaracija) turi tiksliai atitikti tai, kas yra sunkvežimyje. Jei sąraše parašėte „baldai“, o tiksliai tai yra „vintage ąsotis“, gali kilti klausimų. Mes visada patikriname deklaraciją prieš išvykstant, bet kartais klientai paskutiniu momentu įmeta į dėžę kažką papildomo, o tada prasideda muštuvės muitinėje. (Tiksliau, ne muštuvės, o ilgi pokalbiai su telefonu).

Ar reikia deklaruoti elektrinius prietaisus?

Taip, būtinai. Yra ribojimų dėl elektronikos kiekio, ypač jei tai atrodo kaip prekybinis kiekis. Jei vežate vieną kompiuterį, tai problema, o jei dešimt – gali būti, kad jūsų laikys prekeiviais. Geriau visus elektroninius daiktus užrašyti sąraše su serijiniais numeriais, jei jie yra labai brangūs. Tai sutaupys nervų patikrinimo metu.

Kas daryti, jei pamiršau pridėti dėžę į sąrašą?

Tada kyla nemažai problemų. Muitinė gali sulaikyti visą siuntą, kol neaiškės, kas tas uždaras daiktas. Jei tai tiesiog drabužiai, galima viską išspręsti telefonu, tačiau tai uždelgs pristatymą. Geriau paskutinį kartą prieš uždarant sunkvežimį suskaičiuoti dėžes ir padaryti nuotraukas. Niekada nepasitiki „manau, kad 30 dėžių“, – eikite ir suskaičiuokite.

Ar galima veži vaistus?

Asmeniniam vartojui – taip. Bet reikia turėti gydytojo receptą, o jei vaistai yra stiprūs (narkotiniai), tai ir specialų leidimą. Negalima vežti didelių kieknių vaistų, kurie atrodo, kad juos galima parduoti. Muitininkai turi šunų nosį tokiuose dalykuose. Geriau pasiimti kiek reikia kelionės laikotarpiui ir likusius nusipirkti vietinėje vaistinėje.

Kaip elgtis su dokumentais, jei juos praradau?

Tai būtų katastrofa, bet nebeįveikiama. Jei dingsta inventoriaus sąrašas, jį galima atkurti, tačiau tai užtruks laiko ir kainuos pinigus (mums reikės vėl viską aprašyti). Jei dingsta TAR deklaracija, ją gausime iš mūsų brokerio sistemos. Visada darome kopijas ir siunčiame jums el. paštu, taigi, jei praradote, tiesiog atsisiuskite. Niekada nekeliaukite be popierių kopijų rankinėje.

Ar reikia vertimo į anglų kalbą?

Geriau taip. Nors oficialiai daugelis dokumentų gali būti lietuviškai (jei tai ES šalis išvykstant), bet britų muitinės pareigūnai mėgsta, kai viskas aišku jų gimtąja kalba. Inventoriaus sąrašą dažnai verčiame dvikalbiu, kad nebūtų nesusipratimų dėl „knygų“ ir „drabužių“ (kartais žodžiai gali būti dviprasmiški). Vertimas kaina nedidelę sumą, bet sutaupo daug laiko uoste.

Ar galima veži alkoholį ir cigaretes?

Galima, bet ribotais kiekiais. Alkoholis ir tabakas yra labai apmokestinami JK.