Tarptautinis perkraustymas į Fakenham: kas laukia britų provincijoje

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir mačiau viską – nuo degtų sofa lenktynių trasoje iki dingusių dėžių, kurios staiga pasirodžius po mėnesio Vokietijoje. Žmonės visada klausia panašių dalykų, bet kai kalbame apie konkrečias vietas, visada iškyla naujų neprognozuojamų problemų. Tarptautinis perkraustymas į Fakenham nėra tas pats kas važiavimas į Londoną ar Mančesterį. Čia kita dinamika, kiti keliai ir, žinoma, kitos britų muitinės nuotaikos. Tiesiog noriu papasakoti, kaip tai vyksta iš vidaus, be jokio pridengimo, kad viskas yra rožėmis klota.

Kiek tai laiko ir pinigų (realiai)

Kiek kainuoja tokia kelionė į Fakenham?

Štai čia visada yra paini klausimas, nes klientas visada nori girdėti skaičių, o aš turiu nupasakoti jam jo gyvenimą. Paprastai, jei kalbame apie standartinį butą Lietuvoje, tarptautinis perkraustymas į Fakenham su visais mokesčiais gali kainuoti nuo dviejų tūkstančių eurų, bet tai labai apytikslis skaičius. Viskas priklauso nuo to, kiek turite daiktų – ar tai tik keli krepšiai ar didžiulis namas su pianinu. Be to, kainą lemia ir degalai, kurie šiuo metu... na, jūs žinote, kokie jie. Taip pat reikia įskaičiuoti britų mokestį už užsienio transportą, kuris gali apsieiti ir šimtu svarų, ir daugiau, priklausomai nuo transporto priemonės. Tiesiog reikia suprasti, kad pigiau nebus, jei norite, kad daiktai atvyktų sveiki.

Kiek laiko užtruks vairuotojai?

Įprastai, jei nieko nešliaužta, tai nuo jūsų durų iki Fakenhamo važiuojame maždaug dviem, trims dienoms. Tai priklauso nuo to, iš kur keliaujame – jei iš Vilniaus, tai skirtingai nei iš Klaipėdos. Dar reikia prisimaitinti laivą per Doverį, o ten eilės gali būti baisios, ypač vasarą arba kai kažkas sugenda (kas nutinka dažniau nei galima pagalvoti). Vairuotojai turi poilsio laiką, juos negalima varyti kaip vergus, nors kai kurie klientai to ir norėtų. Taigi, geriau planuokite savaitę laiko nuo pakrovimo dienos, o tada bus malonesniai nustebinti, jei atvyks anksčiau (kas nutinka retai, bet vis tiek).

Ar galima gauti fiksuotą kainą?

Galima, bet dažniausiai ji bus aukštesnė, nei jei mokėtumėte už faktinius valandas ar distanciją. Mes stengiamės įvertinti viską iš karto, bet kartais įvyksta dalykai, kurių neišvengsite – pavyzdžiui, britų muitinė nuspręs padaryti išsamę patikrą. Tada stovėjimas lauke kainuoja pinigus, o tas laikas eina sąskaitos. Jei norite ramybės, imkite fiksuotą, jei norite rizikuoti ir galimai sutaupyti – galima ir kitaip. Aš asmeniškai visada patariu fiksuotą, nes nervai taip pat verti.

Ar galima susiderėti dėl kainos?

Žinoma, visada galima pabandyti, bet neikiškite manęs į kampą. Jei turite lengvai kraunamus daiktus (be gręžinių be betono, be pianinų penktame aukšte be lifto), mes galime pasiūlyti nuolaidą. Kartais tiesiog turiu tuščią grįžtamojo reiso vietą ir tada galiu padaryti gerą nuolaidą, tik kad transportas nevaziutuotu tuščias. Taip pat, jei jūsų datos lankstesnės – pavyzdžiui, galite laukti savaitę ar dvi – tai taip padeda sumažinti kainą. Bet neįsivaizduokite, kad už pusę kainos nuvešiu visus jūsų turtus, tai nebe verslas, o labdara.

Ką daryti, jei pasikeičia planai?

Tai vyksta konstantai. Žmonėms paskiria darbo vietoje, paskui atšaukia, arba namo pardavimas užtrunka. Jei pranešate mums bent savaitei prieš tai, paprastai pakeičiame datas be didelių problemų, jei tik turime laisvų vietų grafike. Bet jei skambinate ryte ir sakote, kad reikia važiuoti šiandien, tai... tai bus problema. Ir brangi problema. Transportavimo srityje viskas remiasi planavimu, o kai planas dužta, kainos šokauja aukštyn.

Fakenhamo ir vietovės niuansai

Ar sunku privažiuoti pačiam miestelį?

Fakenham – tai ne Didysis Londonas, ten gatvės yra, kaip sakome, „viduramžiškos“. Sunkvežimis ten netelpa į kiekvieną aikštelę, todėl dažnai tenka iškrauti dėžes į mažesnį sunkvežimį (tokia vadinama „shuttle“ paslauga) arba net nešti rankomis, jei atsidūrėme uždaroje gatvelėje. Vieną kartą teko nešti baldus per pusę miesto, nes vairuotojas negalėjo apvažiuoti vieno smailio posūkio – sunkvežimis tiesiog nebesisuko. Tai reiškia papildomą laiką ir, kartais, papildomų žmonių darbą vietiniu lygmeniu.

Ar ten yra kokia nors apribojimų zona?

Čia tikrai reikia pasirūpinti leidimais, jei norite statyti sunkvežimį ant aikštelės ilgam. Kai kurios vietinės tarybos (councils) gali būti labai griežtos dėl parkavimo sunkiasvorio transporto gyvenamųjų namų zonoje. Aš asmeniškai visada rekomenduoju iš anksto susisiekti su savo naujaisiais kaimynais ar nuomotoju ir pasidomėti, ar nebus pykčio. Kartais už gatvės užstatymą reikia mokėti, o kartais galima tik trumpam sustoti pakrauti/iškrauti. Geriau žinoti šiuos dalykus iš karto, nei vėliau gauti baudą arba kad vairuotojas tiesiog nepajėgtų įvažiuoti ir nuvažiuotų atgal (tai jums atsieis brangiai).

Ar reikia specialios leidimų Fakenham?

Ne, Fakenham nėra tokio tipo miestas, kur būtų griežti apribojimai kaip Londone (ULEZ zona ir panašiai), bet vietiniai apribojimai dėl svorio vis tiek egzistuoja. Kai kur keliai yra pažymėti kaip „unsuitable for HGV“, kas mūsų kalba reiškia, kad ten su dideliu sunkvežimiu važiuoti draudžiama. Tenka rasti apkeliamąjį kelią, kurė vairuotojas turi žinoti iš galvos (arba naudoti GPS, kuris taip pat kartais meluoja). Taigi, specialaus leidimo miestui gali ir nereikės, bet maršruto planavimas čia yra raktas.

Kaip ten su vietiniais vairuotojais?

Vietiniai britai yra, kaip ir visur, įvairių. Kartais jie yra labai pagalbiai ir nurodys kelią, net sustoja, o kartais gali šiaip pripūsti ragais, jei užtruksite peržiūrėdami žemėlapį. Fakenhame gyvenimas yra lėtesnis, todėl jei sustosite centre su sunkvežimiu ir sukuriate spūstį, tikėkitės neparankių žvilgsnių. Viską reikia daryti greitai ir tiksliai. Aš visada sakau savo vaikinams – jei nežinai, kur stovėti, geriau pravažiuok šiek tiek toliau ir pasiklausk, nei blokuok visą kelią.

Ar ten yra sandėlių, jei namas dar nebaigtas?

Tai dažna problema. Kartais žmonės važiuoja anksčiau nei laiko, o namo dar nėra. Fakenhamo apylinkėse yra sandėlių, bet jie ne tokie dideli kaip didmiesčiuose. Reikia iš anksto susitarti dėl laikino daiktų laikymo, kitaip gali tekti vežti juos toli į Norwich ar netgi atgal į Lietuvą (o tai absurdas). Mes turime partnerių, kurie gali priimti daiktus, bet vietos ten ribotos, todėl rezervuokite tai iš karto, kai tik žinote savo keliones datas.

Daiktų saugumas ir pakavimas

Ar jūsų įmonė pakuoja daiktus?

Taip, mes darome ir tai, ir tai. Galite susipakuoti patys, o mes tik atvešime dėžes, arba galite mums pasakyti „padarykite viską už mane“. Antrasis variantas brangesnis, bet ramybės suteikia daugiau, ypač kai kalbame apie lūžtamus daiktus. Kartais žmonės sako, kad jie patys puikiai supako, o paskui atidarome dėžę čiužinyje ir ten... šiaip gulėjusi vazona be popieriaus. Kas nutiks tokiu atveju? Nieko gero. Mūsų komanda žino, kiek popieriaus reikia padėti į dėžę, kad ji nesugriūtų per posūkį.

Ką daryti su maistu ir skysčiais?

Tai svarbus klausimas dėl britų muitinės. Negalima vežti mėsos, pieno produktų, vaisių ir daržovių iš Europos Sąjungos į Jungtinę Karalystę – tai griežtas draudimas (Breito, žinote). Jei vairuotojas randa jūsų dėžėje dešrelę ar sūrį, viskas gali būti konfiskuota, o jūs gausite baudą. Skysčiai taip pat geriau išmesti arba išgerti, nebent tai yra užrakinti buteliai su alkoholiu (bet tai turi būti deklaruojama, jei daug). Nenaudokite mums likusių detergentų butelių – jie pasilys, išsilis ir sugadins viską aplinkui.

Ar verta vežti senus baldus?

Tai klausimas ne tiek mums, kiek jūsų piniginai. Tarptautinis perkraustymas į Fakenham kainuoja, o vežti seną, subyrėjusią spintą, kurią Lietuvoje nupirktum už 50 eurų, tiesiog neapsimoka. Kaina už kubinį metrą yra tokia, kad pigiau nusipirkti naują čia, Anglijoje (jei ten radote pigių parduotuvių). Bet jei tai turi sentikišką ar istorinę vertę, aišku, vežkime. Tik susitarkime dėl tinkamo pakavimo – senas medis yra trapus.

Kaip sužinoti, kiek dėžių bus?

Niekas nežino tiksliai iki tol, kol nepradeda graužti dėžių ir jų užklijuoti. Mes galime padaryti apskaičiavimą pagal jūsų buto plotą – pavyzdžiui, standartinis vieno kambario butas paprastai telpa į 10-15 kubinių metrų. Bet jei esate „kolekcionierius“ (tai yra, turite daug daiktų, kurių nereikia), tai skaičius gali dvigubai padidėti. Geriausia nuotraukti mums kambarius ir nusiųsti, o mes įsivaizduosime (arba atsiųsime žmogų įvertinti, jei esate netoli).

Ar draudžiate daiktus?

Taip, turime atsakomybės draudimą, bet jis turi savo limitus ir išimtis. Pavyzdžiui, brangiausi daiktai (gintaras, brangūs laikrodžiai, pinigai) turi būti deklaruojami atskirai. Jei pasakysite, kad dėžėje yra drabužiai, o ten bus dešimt tūkstančių eurų vertės lobis, ir jis dings, draudimas nebus sumokėtas. Perskaitykite sutartį. Aš žinau, kad niekas niekada neskaito tų punktų, bet čia svarbu. (Aš asmeniškai visada pats perskaitau prieš pasirašydamas).

Kas nutinka, jei kažkas sulūžta?

Gyvenime viskas įmanoma. Jei atvykstate ir matote, kad indų komplektas yra suskilęs į šukes, reikia sukurti defektų aktą (tai daroma vietoje). Negalima laukti savaitės ir tada skambinti sakyti, kad indas buvo sulūžęs. Be akto, mes negalėsime padaryti nieko. Žinoma, jei mes jį pačiai suknėsime (tai retai, nutinka kartą per metus), atsilyginsime. Jei dėl blogo pakavimo (jūsų), tai atsakomybės nebeįsisiimsime. Sunkiausia yra įrodyti, kas kaltas, kai dėžė atrodo normaliai iš išorės, o viduje – chaosas.

Biurokratija ir dokumentai

Kokius dokumentus reikia turėti?

Būtinas šiuolaikinis pasas. Be to, jei keliatej su gyvūnais, reikia veterinarijos pasų ir mikroschemų (chipų), o taip pat atitinkamos procedūros gyvūnų įvežimui į JK (bruceliozės ir įtrūkimo tyrimai). Jei nėra ES piliečio, reikės vizos arba leidimo gyventi (settled status). Dokumentų sąrašas nėra ilgas, bet jei trūksta bent vieno, už Lamanšo sąsiaurio nepraeisite. Britai dabar labai griežtai tikrina, kas įvažiuoja į jų šalį.

Ar reikia deklaruoti kiekvieną daiktą?

Ne kiekvieną šaukštą, bet reikia pateikti daiktų sąrašą (packing list). Jis turi būti pakankamai detalus, kad muitininkas suprastų, ką vežate. Jei sąraše parašysite tik „baldai“, gali sukelti įtarimą. Geriau parašyti „2 sofa, 1 stalas, 6 kėdžių“.