Tarptautinis perkraustymas Bream: praktiniai patarimai ir patirtis iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir, turiu pripažinti, kiekvienas kartas yra unikalus, nors ir vienas po kito atrodo panašus. Dažnai žmonės klausta apie perkraustymą Bream kryptimi, nes tai gana specifinis rajonas, toli nuo dideliųjų magistralių, kur reikia ne tik tiesiog nuvažiuoti, bet ir išsirinkti geriausią kelią, kad nepritrūktų degalų ar nervų. Esu matęs viską – nuo idealiai suplanuotų kelionių iki tų, kur vairuotojas užstrigs sniege Lietuvoje arba dėl Brexit dokumentų kyla nereikalingų problemų uostuose. Šiame straipsnyje neparašysiu sausų faktojų, o papasakosiu, kaip tai vyksta iš tikrųjų, su visais smulkmenomis, kuriuos dažnai pamirštame arba tiesiog nenorime paminėti, kol nepergyvename patys. Jei planuojate kelionę į Jungtinę Karalystę, šios informacijos tikrai prireiks.

Bendri klausimai apie procesą

Kaip prasideda perkraustymas Bream kryptimi?

Visada prasideda nuo skambučio arba laiško, kuriame klientas sako: „Reikia nuvežti daiktus į Bream“. Iš karto kyla šimtas klausimų, nes vienas žodis „daiktai“ gali reikšti viską nuo kelių krepšių iki pilno namo turto su pianinu. Pirmiausia susitariame dėl apžiūros, nors dabar dažnai žmonės bando viską daryti nuotoliniu būdu siųsdami nuotraukas. Aš visada patariu bent kartą atvykti pamatyti, ką reikės krauti, nes nuotraukos dažnai meluoja – erdvės atrodo didesnės, o baldai mažesni. Tada susidedame preliminarius sąmatas ir aptariame datas. Būna, kad viskas vyksta sklandžiai, o kartais reikia keisti planus jau paskutinę minutę, todėl lankstumas čia labai svarbus.

Ar sunku susitvarkyti su grafiku?

Grafikas – tai mūsų didžiausias priešas ir draugas vienu metu. Perkraustymas Bream neįvyks be gero planavimo, tačiau reikia suprasti, kad mes ne valome orus. Jei uoste kažkas užstrigs arba ramiu vandeniu nebus vietų keltuose, viskas pasislinks. Paprastai sakome klientams, kad reikia planuoti šiek tiek laiko atsargos, tarkime, vieną ar dvi dienas. Žmonės dažnai nusprendžia, kad gali atvykti antradienį ir viską iškrauti trečiadienį, bet praktikoje dažniau būna, kad atvykstame ketvirtadienio naktį. Tai sukelia stresą, bet jei iš karto pasiruošiate tokiai variacijai, bus lengviau gyventi.

Ką daryti, jei pasikeičia planai?

Tai kasdienybė. Vieną kartą klientas skambino iš oro uosto ir sakė, kad skrydis atidėtas dviem dienomis, o jis jau yra Anglijoje be daiktų. Tokiomis situacijomis tenka greitai maudytis ir ieškoti galimybių padėti. Jei dar nepakrovėme, viskas paprasta, jei jau važiuojame – reikia ieškoti sandėliuko Lietuvoje arba JK laikinai padėti daiktus. Niekada nesakau „tai ne mano problema“, nes visada vertima gerą reputaciją. Tačiau tai kainuoja – laikoma saugojimas, papildomi iškraunimo-pakrovimo darbai. Geriau iš karto pasakyti, jei planai gali keistis, kad galėtume į tai atsižvelgti dar brėžiant maršrutą.

Ar vairuotojai kalba lietuviškai?

Dauguma mūsų vairuotojų yra lietuviai, tačiau dirbame ir su kitų tautų vairuotojais, ypač kai reikia specifinių transporto priemonių. Jei jums svarbu, kad vairuotojas kalbėtų lietuviškai, tai reikia pasakyti iš karto. Aš asmeniškai visada stengiuosi siųsti tuos, kurie moka bent pažodžiui pasikalbėti, nes tai palengvina komunikaciją vietosje. Buvau atvejų, kai vairuotojas mokėjo tik rusiškai ar angliškai, o klientas – tik lietuviškai. Tada tenka būti vertėju telefonu. Tai ne idealu, bet įmanoma. Taigi, jei norite lietuvio – prašykite.

Ar saugu duoti raktus vairuotojui?

Tai klausimas, kurį girdžiu retai, bet jis labai svarbus. Paprastai vairuotojai yra patikimi žmonės, dirbantys ne vieną metą, bet visada yra išimčių. Aš visada patariu klientams, kad jei jie negali būti patys iškraunimo metu, raktus duotų ką nors iš šeimos ar draugų, o ne tiesiog paliktų po kilimėliu. Yra buvę atvejų, kai vairuotojai pasinaudojo situacija (ne mūsų komandoje, turiu paminėti), todėl geriau būti pernelyg atsargiam nei patiklius. Pasitikėjimas – tai puiku, bet saugumas pirmiausia.

Kaip vyksta komunikacijos procesas?

Daugiausia naudojame „WhatsApp“ arba „Viber“, nes tai greičiau. Telefoniniai skambučiai tinka dėl svarbių dalykų, bet kasdienybėje – žinutės. Vairuotojas parašo: „Važiuoju“, „Atvykau“, „Galiu įvažiuoti?“. Kartais būna, kad signalas prastas, ypač Velso kalnuose arba miškingose vietovėse prie Bream. Tada gali būti tyla kelias valandas. Nesijaudinkite iš karto – gali būti, kad jis tiesiog vairuoja be ryšio arba ilsisi. Jei nėra žinutes ilgiau kaip 4-5 valandas, tada skambinkite man, aš pabandysiu sužinoti, kur jis yra.

Kainos ir biurokratija

Ar perkraustymas Bream kainuoja brangiai?

Kainos klausimas visada yra relatyvus. Perkraustymas Bream nėra pigus, nes tai ne tik kuras, bet ir darbo užmokestis, mokesčiai uostuose, draudimas ir t.t. Palyginti su perkraustymu į Vokietiją ar Lenkiją, Anglija brangniau dėl geografinės padėties ir papildomų procedurelų. Tačiau jei pasiskaitysite forumuose, žmonės sako, kad kainos yra panašios į kitas Vakarų Europos šalis. Didžiausią įtaką turi krovinio tūris – ką daugiau daiktų, tuo brangiau. Taip pat, jei reikia įrengti liftą arba nešti daiktus penktu aukštu be lifto, tai taip pat pridės prie galutinės sumos.

Ką įeina į kainą?

Standartiškai į kainą įeina pakavimo medžiagos (jei tai nurodyta), paties pakavimo darbas, transportavimas iš adreso A į adresą B ir iškrovimas. Tačiau visada reikia tiksliai klausti, kas įeiti. Kartais firmos rašo „viskas įskaičiuota“, o paskui pasirodo, kad lifto nuoma arba „užtvarų“ (prieangio apsaugų) uždėjimas yra už papildomą mokestį. Aš stengiuosi visada išvardyti sąmatoje, kas yra įskaičiuota, kad nebūtų nesusipratimų paskutinę momentą. Nepasiduokite žodžiui „viskas“, klauskite detalių.

Ar galima mokėti grynaisiais?

Mokėjimas grynaisiais yra galimas, bet vis mažiau populiarius. Dabar viskas vyksta per banko pavedimus. Anglijoje grynaisiais mokėti yra ypač nepatogu dėl kursų skirtumų ir didelių sumų nešiojimo. Aš asmeniškai nebūčia pataręs vežti tūkstančius svarų ar eurų grynaisiais sauilyje – tai nesaugu. Geriau susitarti dėl avanso (paprastai 30-50 proc.) ir likusios sumos apmokėjimo prieš iškraunant arba po jo. Sąskaitas faktūras išrašome be problemų, tai visiems patogiau.

Kaip Brexit paveikė kainas?

Brexitas visiems pakenkė, išskyrus, gal, muitinės brokerius. Kainos šiek tiek padidėjo dėl papildomų dokumentų rengimo ir laiko, praleisto sienose. Anksčiau tiesiog važiuodavome, o dabar reikia pateikti deklaracijas, kurios kainuoja pinigus. Taip pat, jei neteisingai pateiksite dokumentus, gresia baudos, kurias galiausiai sumoka klientas. Todėl dabara perkraustymas Bream kainuoja šiek tiek brangiau nei prieš 5 metus, bet tai yra naujoji realybė, su kuria reikia susitaikyti. Nėra prasmės pyktis, reikia tiesiog susiskaičiuoti.

Ar reikia brokerio?

Taip, beveik visada. Jei perkraustote daugiau kaip asmeninius daiktus (tarkime, vežate baldus, kurie atrodo kaip prekės arba techniką), muitinė gali sustabdyti. Brokeris padeda suformuoti importo deklaraciją. Mes turimus savo brokerius, su kuriais dirbame jau metus, todėl tai paprasta. Jei norite savo brokerio – prašom, bet tada reikės suderinti dokumentus tarp jo ir mūsų vairuotojo. Paprasčiau pasitikėti mūsų patirtimi, nors ir kainuos tai tam tikrą sumą.

Ar gali būti papildomų mokesčių?

Gali, ir dažniausiai jie būna netikėti. Pavyzdžiui, jei vairuotojas atvyksta į vietą ir ten reikia statyti specialią leidimą gauti zoną (tokios yra Londone, Bream mažiau, bet visgi gali būti apribojimų), tai kainuoja. Arba jei reikia ilgiau laukti, nes klientas vėluoja. Tas laukimo laikas taip pat mokamas. Taigi, svarbu tiksliai laikytis sudaryto grafiko. Buvau atvejų, kai klientas negalėjo atvykti valanda, o vairuotojai laukė tris – sąskaita už laukimą buvo įspūdinga.

Bream ir specifika vietovėje

Ar sunku privažiuoti į Bream?

Bream yra nedidelis miestelis Gločestersyre, prie pat Velso sienos. Keliai ten yra siauri ir vingiuoti, ypač kaimyniniuose kaimuose. Didelis sunkvežimis gali tiesiog neišsiversti į smulkius privažiavimus. Todėl visada prašome nusiųst nuotraukas arba apibūdinimą, kaip atrodo jūsų gatvė. Kartais tenka krauti daiktus į mažesnį sunkvežimį (apie 7-8 tonus) uoste arba netoli Bream ir tik tada vežti į patį namą. Tai vadinamas „last mile“ pervežimas ir jis kainuoja papildomai, bet be to dažnai neišeina.

Ar yra kur statyti sunkvežimį?

Tai vienas svarbiausių klausimų. Anglijoje daug vietų yra apribota geltonosiomis linijomis arba yra tik gyvenamųjų namų zona, kur negalima stovėti su dideliu sunkvežimių ilgiau kaip 40 minučių (nors ir tai priklauso nuo vietos tarybos). Jei neturite privažiavimo prie namo, reikės rasti vietą gatvėje. Kartais tenka gauti leidimą iš vietos savivaldybės (suspension of parking restrictions). Mes galime padėti tai suorganizuoti, bet reikia laiko – ne vieną dieną.