Tarptautiniai perkraustymai iš Whitburn: reali patirtis ir kas laukia kelyje

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus. Nuvykęs į visokias vietas, matęs visokius dalykus ir išgirdęs visokias istorijas. Žmonės dažnai galvoja, kad tarptautiniai perkraustymai iš Whitburn yra kaip ir iš bet kurios kitos Didžiosios Britanijos vietos – tiesiog užsakai, atvažiuoja sunkvežimis ir viskas. Bet taip nėra. Whitburn, ar tai būtų Škotijoje ar Anglijoje, turi savo niuansų – siaurų gatvelių, specifinio susisiekimo, o kartais ir tokių klientų, kurie nusprendžia pakuoti brangiausius daiktus paskutinę sekundę. Čia ne tik apie logistiką, tai apie nervus, laiką ir tai, kad niekas niekada neįvyksta taip, kaip planuota.

Kaip visa tai prasideda ir vyksta

Kaip tiksliai vyksta tarptautiniai perkraustymai iš Whitburn pradžioje?

Viskas paprastai prasideda nuo skambučio arba laiško, kuriame žmogus sako: „Reikia persikelti į Vilnių (arba kitą miestą)“. Pirmiausia reikia sužinoti, kiek daug daiktų turite. Kartais žmonės sako „turim šiek tiek baldų“, o atvažiavę matome, kad reikia dviejų sunkvežimių. Viskas prasideda nuo apžiūros, arba bent jau detalaus sąrašo. Negaliu tiesiog atėjęs pasakyti kainą, beje, tai viena didžiausių klaidų – klausinti kainos neaiškindamas, ką turi. Toliau surenkame dėžes, jei reikia, ir derinam laiką. Tai atrodo paprasta, bet pasitinka nesusipratimų dėl laiko, vietos parkavimui Whitburn centre ar prie buto.

Kiek laiko užtrunka visa procedura nuo užsakymo iki išvykimo?

Tai labai priklauso nuo to, kada tiksliai reikia važiuoti. Jei kalbame apie rudenį, kai visi grįžta iš atostogų, tai gali užtrukti ir savaitę iki to, kad mes rastume laisvą langą. (Arba dvi, jei labai paskubate). Vidutiniškai planuoti reikėtų maždaug mėnesį iš anksto. Yra atvejų, kai skambina ir sako „reikia važiuoti rytoj“. Tada kaina kyla į dangų, nes tenka permėginti visus vairuotojus. Taigi, standartiškai – 2-3 savaitės yra idealus laikas, kad viskas būtų tvarkingai suplanuota ir neiškilktų nemalonumų dieną išvykstant.

Ar sunku rasti sunkvežimį Whitburn apylinkėse?

Sunku ne rasti sunkvežimį, o jį ten pristatyti. Whitburn turi savo specifiką – siauros gatvės, ypač senosiuose kvartaluose. Kartais vairuotojas privala statyti mašiną už pusės kilometro, nes neįvažiuoja. Tas vėliau apsiverčia ilgu nešiojimu. Viskas priklauso nuo tikslio adreso. Jei gyvenate prie pagrindinio, pavyzdžiui, A920 ar netoli didesnių aikščių, tai problema išsprendžiama lengvai. Bet jei tai kokiame sodų bendrijame ar gatvelėje, kur nepraeis net „Fiatas“, turiame galvoti apie mažesnes transporto priemones ar papildomą darbo jėgą.

Ar reikia daryti įrašus į sąrašus (inventorizaciją)?

Būtina. Nekalbėkime apie tai, ar reikia, tiesiog reikia. Be įrašų, jei dingsta kažkas mažesnio, pvz., servizetės ar indų rinkinio, nebus įrodymų, kad jis buvo pakrautas. (Na, išskyrus atvejus, kai klientas viską įrašinėja į telefoną pats, bet tai reti atvejai). Mes visada padarome sąrašą, o klientas turi jį pasirašyti. Tai apsaugo ir mus, ir jus. Beje, dažnai žmonės pamiršta pridėti dėžes, kurios stovi balkone ar garaže, todėl visada prašome patikrinti dar kartą visas slėptuves.

Kas nutinka, jei užsieniečių daiktų per daug?

Tai kasdienybė. Kartas nuo karto atvažiujame, matome, kad daiktų yra dvigubai daugiau nei sakė. Tai ne bėda, jei yra kur padėti, bet jei sunkvežimis jau užpildytas kitų klientų siuntomis (taip, mes kartais jungiam keletą klientų viename reise), tada tenka ieškoti sprendimų. Gali būti, kad teks palikti kai ką ir vežti antrąju reisu, o tai papildomai kainuoja. Geriau iš karto pasakyti tiesą apie tūrį, nei vėliau gailėtis pinigų ir laiko.

Kainos ir biudžeto niuansai

Kiek vidutiniškai kainuoja tarptautiniai perkraustymai iš Whitburn?

Neduodu kainų, nes jos šokinėja kaip bepročiai. Bet jei kalbame apie 1-2 kambarių butą, kuris telpa į dalį 20 kubinių metrų sunkvežimio, tai galima sakyti, kad tai kainuos nuo kelių šimtų svarų, priklausomai nuo to, kur keliaujate – į Olandiją ar į Lietuvą. Jei tai pilnas namas su baldais, čia kalbame apie tūkstantines sumas. Kainą lemia ne tik atstumas, bet ir kuro kaina (kuri dabar, tiesą sakant, siaubinga), keltų bilietai ir darbo valandos. Nerašau konkrečiai, nes pirmadienį gali būti viena, trečiadienį – kita.

Ar kaina pasikeičia, jei reikia įrengti liftą?

Jeigu jūsų name nėra lifto ar jis sugedęs (o tai Whitburn dažnai nutinka senesniuose namuose), mes turime nešti rankom. Tai papildomas darbas, todėl kainoje tai bus įskaičiuota. Paprastai kiekviena aukštas, jei nešime rankomis, brangiau. Kai kurios kompanijos to neįskaito ir po to kyla didelių ginčų. Aš visada pasakiu: „Jei nėra lifto – pasakykite iš karto“. Vadinu tai „nešimo mokestis“. Jis ne toks didelis, bet jį reikia numatyti.

Kas dar įeina į kainą be paties vežimo?

Į kainą įeina darbo jėga tiek šiame šalies pusėje (Whitburn), tiek galo pusėje. Įeina pakavimo medžiagos, jei to pageidaujate (dėžės, juostos, burbuliukai). Taip pat įeina draudimas, bet jo apimtis gali skirtis. Kai kas mąsto, kad draudimas dengia viską, išskyrus karą, bet ten yra daugybė smulkmenų. Beje, į kainą neįeina jūsų asmeniniai daiktai, kuriuos neleidžiama vežti, pavyzdžiui, benzinas ar ginklai (nors tai ir nedažnas atvejis).

Ar galima sutaupyti renkantis pigiausią pasiūlymą?

Galite, bet rizikuosite. Rinkdamiesi pigiausią variantą, dažnai gaunate vairuotoją, kuris kalba tik savo kalba, neturi jokios įrangos ir tiesiog mesa daiktus į kėbulą. Matau to pavyzdžių per daug. Geros kokybės tarptautiniai perkraustymai iš Whitburn negali būti pigūs, nes čia eina ne tik kuras, bet ir atlyginimas, mokesčiai, priežiūra. Jei kas siūlo kainą, kuri yra 50 proc. mažesnė nei rinkos kaina, tikrinkite ar tai ne sukčiai ar ar jis nešvaistys jūsų baldų.

Ar reikia mokėti užsidėti (avansą)?

Taip, beveik visada. Įprasta praktika yra imti maždaug 10-30 proc. avansą. Tai užtikrina, kad mes laikome jums datą. Jei tiesiog skambinate ir sako „užsirašykite“, o nepervedate nieko, mes negalime užtikrinti, kad važiuosime. Buvo atvejų, kai atsisakydavo paskutinę minutę, o mes jau buvome atsisakę kitų klientų. Avansas – tai garantas abiem pusėms.

Pakavimas ir preparatyva

Ar geriau pakuoti patiems ar leisti profesionalams?

Jei turite brangų daiktų, leiskite mums. Profesionalai žino, kaip suvynioti vitriną, kad ji nebraižytųsi per 1000 kilometrų (nors garantijos neduodu, bet tikėtina, kad išvengsite įbrėžimų). Jei pakuojate patys, naudokite stiprias dėžes. Nenaudokite senų prekybos centų dėžių, jos tiesiog suyra po apkrovos. Girdėjau istoriją, kai viena moteris bandė įdėti knygas į plastikinius krepšius... visko baigėsi ant kelio. Pakavimas – pusė sėkmės.

Ką daryti su baldais, kurie neina per duris?

Tai klasika. Vieniems pavyksta išmontuoti, kitiems – ne. Jei žinote, kad jūsų sofa yra per didelis, pasakykite mums iš anksto. Mes turime įrankių, ją išmontuojame (jei leidžiame) ir vėl surenkame gale. Kartais tenka nuleisti langą ar net išimti durų vyrius. Viskas įmanoma, bet reikia apie tai kalbėti ne tada, kai vairuotojas jau stovi prie durų ir žiūri prašautais akimis.

Ar galima vežti maistą ir augalus?

Augalus į Lietuvą (ar kitas ES šalis) vežti negalima, jei neturite specialių sertifikatų – tai griežta taisyklė dėl kenkėjų. Su maistu – tikrai nevežkite mėsos, pieno produktų ar kitų trapių daiktų, kurie gali sugesti. Konservus galite, bet kodėl jums juos vežti per visą Europą? Dėžės su maistu dažnai sukimba, o tada turite valyti visą sunkvežimį. Geriau suvalgykite čia, Whitburn‘e.

Kaip saugu yra turtas kelyje?

Tiek saugu, kiek keliauti gali būti. Mes naudojame apkrovos juostas, grindų kilimėlius, kad niekas neišslystų. Bet kas nutinka kelyje? Vairuotojas gali staigiai stabdyti, o kažkas gali nukristi. Čia svarbus draudimas. (Gal sakyčiau, kad 99 proc. viskas atvyksta gerai, bet tas 1 proc. visada sukuria daugiausiai skambučių). Būkite tikri, kad daiktai yra užfiksuoti, o tada bus ramiau.

Ką daryti su labai brangiais daiktais (tapyba, juvelyriniai dirbiniai)?

Juos vežkite su savimi. Net jei mes įrašome juos į sąrašą ir draudžiame, geriau, jei jie būna jūsų rankinėje bagaže arba automobilyje, kuriuo važiuojate. Negaliu įsivaizduoti situationos, kur vairuotojas veža Milijono dolerių paveikslą – nervai būtų per dideli. Ypač, jei tai tarptautiniai perkraustymai iš Whitburn, kur kelyje gali būti ir įkyrios muitinės.

Kelionės ir vairuotojai

Ar vairuotojai kalba lietuviškai ar angliškai?

Priklauso nuo kompanijos.