Tarptautiniai perkraustymai iš Stretford: vadovas tiems, kurie nori išlikti sveiki

Sveiki, pagaliau nusprendėte judėti iš Anglijos? Esu dirbęs šioje srityje virš dvidešimties metų ir galiu pasakyti vieną – tarptautiniai perkraustymai iš Stretford arba netolimo esančio Mančesterio regiono niekada nevyksta taip, kaip planuojate „Virgin Atlantic“ skrydžio horoskope. Vieniems tai tiesiog dėžių įkėlimas į sunkvežimį, kitiems – tikras nervų išbandymas, kai vairuotojas negali privažiuoti prie namų, nes darbai ant kelio. Stretfordas, nors ir mažas, turi savo niuansų, siaurų gatvelių ir, žinoma, įprasto britiško oro, kuris gali sugadinti neįpakluotus daiktus. Būsite pasiruošę tuo atveju, jei suprasite, kad šis procesas yra organizacijos menas, o ne tik fizinis darbas.

Kainos ir pinigai (taip, tai brangu)

Kiek kainuoja perkraustymas iš Stretford į Lietuvą?

Čia nėra vieno atsakymo, kaip parduotuvėje etiketėje. Tarptautiniai perkraustymai iš Stretford priklauso nuo to, kiek daiktų turite ir kur Lietuvoje juos reikia nuvežti. Jei turite tik kelių krepšių daiktų, tai gali kainuoti šimtus svarų, o jei pilną namų ūkį su sofa ir pianinu, skaičiuokite tūkstančius. Viskas apskaičiuojama pagal kubinius metrus. Kartą klientas man skambino ir klausinėjo, kiek kainuoja perkraustyti vieną dėžę. Jam atrodė keista, kad važiavimo kaina yra didesnė už dėžės turinį. Taip yra – kuras ir laikas niekur nedingo.

Ar kaina pasikeis po apžiūros?

Dažniausiai taip. Telefonu pataisome tik apytikslę kainą, o kai atvykstate į objektą Stretforde, pasirodo, kad rūsys yra pilnas daiktų, apie kuriuos nepaminėjote. Todėl visada rekomenduoju darį su jumis atlikti vaizdo skambučiu arba atvykti pažiūrėti. (Bent jau taip darau su dideliais kroviniais, o su mažais – tenka tikėti žodžiui). Jei paslėpsite tris mėgintuvus ir pusę tėvų baldų, kaina tikrai šoks į viršų. Geriau pasakyti iš karto, kad nereiktų vėliau triukšmingai ginčis apie papildomus valandas.

Kas įeina į kainą?

Įprastai tai įtraukia darbuotojų darbą, pakavimo medžiagas (dėžės, juostos, burbuliukai), kuro mokesčius ir keltų bilietus. Tačiau kai kurios firmos mėgsta „užmiršti“ papildomų mokesčių, tokių kaip užkardos mokestis arba mokestis už sunkvežimio įvažiavavimą į miesto centrą (pvz., Londono zona, nors mes kalbame apie Stretfordą, bet principas panašus). Visada klauskite, ar į kainą įeina draudimas. Nekalbėkime apie tai, kas nutinka, jei nėra draudimo.

Galima gauti nuolaidą?

Jei esate lankstus su datomis, taip. Jei aš turiu tuščią sunkvežimį, kuris važiuoja iš Mančesterio link Kauno antradienį, aš galiu pasiūlyti geresnę kainą, kad tik užpildyčiau vietą. tai vadinama „daliniu kroviniu“ (part load). Bet jei jums reikalinga konkreti data, nes skrendate lėktuvu ir turiu būti ten antrą dieną ryte, tai kaina bus fiksuota ir be diskusijų. Laikas – pinigai, kaip sako.

Ar verta rinktis brangiausią pasiūlymą?

Ne visada. Brangiausiai nebūtinai dirba geriausi. Aš mačiau firmas, kurios užima milžiniškas sumas, o darbą atlieka samdomi migrantai, kurie nieko nebesupranta apie ypatingą jautrų daiktų elgseną. Raskit vidutinį kainų lygį, pasitikrinkit atsiliepimus (bent jau Facebook grupėse „Anglija – Lietuva“, ten daug tiesos) ir klauskit, kas įeiti į tą kainą.

Baldai ir keisti daiktai (kas kaip vežiasi)

Kaip vežti sofas iš siaurų namų Stretforde?

Tai klasikinis klausimas. Stretforde daug senų, teracinių namų, kur languose netilnamas iršva. Dažnai tenka išmontuoti langus ar net išardyti sofą dalimis. Aš asmeniškai labai nekenčiu, kai klientai sako „sofa įlįs“ ir neužsidaro galvos apie matmenis. Tada vairuotojas stovi kieme, rankas iškėlęs, ir laukia, kol mes išsiaugsime. Jei kas užstrigs, už tai papildomai neimame (aišku, jei ne kalti), bet laikas eina.

Ar saugu vežti pianiną?

Pianinai ir kėdės yra mano blogiausias košmaras. Esu matęs, kaip „Stainway“ nukrito nuo rampos, nes buvo pririštas prastos kokybės diržais. Tarptautiniai perkraustymai iš Stretford reikalauja specialios technikos, jei kalbame apie fortepijoną. Jis turi būti uždengtas specialiu gobtuvu, pritvirtintas prie sienos sunkvežimio. Niekas nedirba su juos pabandęs užkelti per laiptus tiesiog „nuo peties“. Tai neįmanoma.

Ką daryti su mėgintuvu?

Jį reikia išdžiovinti. Niekada nevežkite mėgintuvo su vandeniu viduje – jis sūs per perkėlimą, pakenks varikliui arba užtersite visus kitus daiktus vandeniu. Taip pat reikia uždaryti duris (arba pritempti lipnia juosta), kad jos neatidarytų kelio metu ir nukristų. Vieną kartą... (tikriausiai per ilgai kalbu, bet atsimenu) mums teko siurbti vandenį iš kitų klientų dėžių, nes mėgintuvas „numarino“.

Ar galima vežti dviračius?

Žinoma, dviračių vyniojimas ypatingai nesudėtingas, jei jūsų ne mažiausiai 10. Galima padėti į sunkvežimį taip, kaip yra, tik reikia apgaubti storu plastiku, kad niekas nebruzdėtų prie kitų daiktų. Dažniausiai klientams patogiau juos padėti ant savo automobilio, jei važiuoja patys, bet jei ne – mes sutvarkome. Tiesa, Stretfordo kvartalais važiuoti su dviračiais ant stogo yra gana pavojinga dėl žemų medžių šakų.

Kas daryti su augalais?

Jungtinės Karalystės muitinė gana griežta dėl žemės. Jei turite augalą puodžiuose su žeme, gali būti problema. Reikia nuplauti šaknis, nukeisti žemę arba gauti specialius sertifikatus (fitosanitarinius). Dažniausiai žmonės palieka augalus kaimynams arba išveža tik tuos, kurie be žemės (lauko augalimas irgi sunku). Nedarykite to, ką darė vienas mano klientas – paslėpė kaktusą tarp drabužių, ir jiems teko mokėti baudą.

Ar vežiate statybinių atliekų?

Ne. Mes ne statybininkai. Jei turite likusių plytų, cemento maišų ar senų dujų balionų, turite juos patys išvežti per jūros uostą atliekų surinkimo punkte arba kažkur prieš mūsų atvykimą. Vienas kartą teko atsisakyti krovinio, nes klientas manęs slėpė maišą su gruntu, kuris sverdavo toną. Tokių dalykų mes nevežame.

Kelionės maršrutai ir laikai (kada iš tiesų atvažiuosite?)

Kiek trunka kelionė į Lietuvą?

Įprastai nuo Stretfordo (arba netoliese esančio sandėlio) iki Vilniaus reikia apie 3–4 dienas, jei viskas vyksta sklandžiai. Bet viskas priklauso nuo to, ką kur reikia pristatyti. Jei tai dalinis krovinys, vairuotojas gali važiuoti per Švediją arba Vokietiją, iškraunant ir įkraunant kitus klientus. Tada gali užtrukti ir savaitę. Neklauskite manęs „kokia tiksliai valanda“, negaliu tai prognozuoti, nes nežinau, koks bus eismas prie Londono ar ant A1 greitkelio.

Kuris uostas geriausias – Hullas ar Tilbury?

Nu, Hullas yra arčiau Stretfordo, tai akivaizdu. Važiavimas per M62 greitkelį į Hullą yra paprastesnes nei žygis į pietus link Londono (Tilbury) ir Doverio. Tačiau keltai Hull-Roterdamas yra brangesni. Jei užeina didelis krovinys, įdomiau eiti per Dover-Kalę (Dover-Calais), nors ten eismą gali užstringti dėl migrantų problemų arba vėjo (prieš vėją keltas neina). Aš asmeniškai labiau mėgstant Hullą, nes ten vairuotojai gali pailsėti kabinoje.

Ar vairuotojai sustoja nakvynei?

Žinoma, jie ne robotai. Yra griežti taisykliai, kad vairuotojas turi užtepti 45 minučių po 4,5 valandų vairavimo. Ir turi privalomą 11 valandų poilsį per parą. Jie negali tiesiog spaisti du dienas į vieną. Taigi, jei matote, kad mašina stovi vietoje (pavyzdžiui, Vokietijoje), nebijokite – jiems greičiausiai tiesiog reikia miego. Arba jie gali būti sustoję prie maisto prekybos centro kažkam pavalgyti (Lidl arba KFC – tai jų mėgstamiausi).

Kas nutinka, jei užeina techninė gedimas?

Čia jau blogiausia scenarijus. Kartais seni sunkvežimiai, ar net nauji, gali sugesti. Prieš metus mums sugedo važiuoklė prie Birminghamo (o mums reikėjo važiuoti iš Stretfordo). Klientas buvo siaubingai nuliūdęs. Mes turime pagalbos automobilių paslaugas, bet tai užtrunka. Reikės perduoti daiktus į kitą sunkvežimį (perkraustymas perkraustyme), tai gali padidinti riziką pažeisti kažką. Bet visada stengiamės tai padaryti kuo profesionaliau.

Ar galima sekti krovinių buvimo vietą?

Dauguma modernių firmų siūlo GPS sekimą. Aš asmeniškai pasakiusiu – nedarykite to kas 10 minučių. Tai tik sužadins nerimą, jei bus matyti, kad mašina stovi vietoje valandą ar dvi. Gali būti, kad vairuotojas tik sustojo pilti kuro arba eina į tualetą. Kartais signalas dingsta tuneliuose arba kalnuotose vietovėse (pvz., Vokietijoje), todėl nenustokit nervus.

Ar atvežate į daugiabučius namus?

Taip, jei galima privažiuoti. Bet Lietuvoje, ypač senamuosiuose kvartaluose, gatvės yra labai siauros, o vairuotojai ne visi yra „akrobatai“. Jei sunkvežimis negali įvažiuoti į kiemą, mes turime užkrauti daiktus į mažesnę transporto priemonę (vadinamą „lastė“ arba „pikapas“). Tai gali kainuoti papildomai, bet kitaip neįmanoma pristatyti. Geriau iš anksto pasižiūrėkite, kaip atrodo jūsų namų aplinka.

Dokumentai ir muitinė (popieriaus ūkas po Brexit)

Kokius dokumentus reikia paruošti?

Pagrindinis dalykas – inventoriaus sąrašas (packing list). Jis turi būti detalus, parašytas lietuvių ir anglų kalbomis (bent angliškai būtina muitininkams). Taip pat reikia asmens dokumento (pasą arba vairuotojo pažymėjimo), kuriame nurodytas adresas. Jei kraunate daiktus ne sau, o kieno nors kitui, reikia įgaliojimo.