Tarptautiniai perkraustymai iš Penkridge: kas laukia išvykstančiųjų ir kaip išvengti šlamšto

Dirbu šioje srityje jau daugiau nei dvidešimt metų ir, tikiuosi, galiu pasakyti vieną – niekada nesitikėkite, kad viskas nueis lygiai taip, kaip piešinyje. Ypač kai kalbame apie judėjimą iš tokių vietovių kaip Penkridge. Čia ne Londonas, ne Birminghamas, o gana ramus Staffordshire kaimelis, kurio, atrodo, žemėlapyje net nevisada pamatai. Tačiau būtent čia, šiuo mažuose keliuose, prasideda didžiausios galvos skausmas, kai bandai išvežti visą gyvenimą į kitą šalį. Tarptautiniai perkraustymai iš Penkridge atrodo paprasti tik tuomet, kai dar nepabandei išsirūpinti leidimo pastatyti didelę fura ant siaurų gatvelių ar kai suvoki, kad tavo „ekonomiškas“ pasirinkimas pasirodo esantis brangiausias klaida. Rašau štai todėl, kad jus išgelbėčiau nuo tų pačių graužiančių klaidų, kurias matau kasdien. Čia nėra jokių gražių frazių, tik grynasis kasdienybės pyragas.

Kainos ir pinigai: kodėl taip brangu?

Kiek vidutiniškai kainuoja tarptautiniai perkraustymai iš Penkridge?

Viską apibrėžti vienu skaičiumi beveik neįmanoma, nes viskas priklauso nuo to, kiek daiktų turite ir kur tiksliai važiuojate. Bet jei imtume vidurkį, tai maži buto išsivežimas į Lietuvą ar Lenkiją kainuos nuo tūkstančio iki tūkstančio penki�kimt svarų sterlingų. Didesni namai su visa įranga gali kainuoti ir tris, ir keturis tūkstančius. Negaliu pasakyti tiksliai, nes vienam klientui tai užtenka vienos furos, kitam reikia dviejų su keltėmis. Verta prisiminti, kad kaina dažnai svyruoja priklausomai nuo degalų kainų, kurios, kaip žinome, dabar yra pamišęs.

Ar galima kažkaip užtikrinti, kad kaina nepakis?

Tiesioginis atsakymas – ne visada. Yra tokia dalykas vadinamas „fixed price“, bet jis veikia tik tada, jei sąrašas su daiktais nėra keičiamas. Jei jūs paskambinsite man dieną prieš išvykimą ir pasakysite: „Oi, aš pamiršau pasakyti apie tą šaldytuvą iš garažo“, tai aišku, kaina pakis. Taip pat ir kuro priedai, jeigu staiga OPEC nutaria sumažinti gamybą (nors tikėtinos priešingai). Pasirašykite sutartį, kurioje būtų įrašyta „galutinė kaina“, ne „įvertis“. Tai vienintelė apsauga.

Kas nutinka, jei aš neturiu tiek daiktų, kad užpildyčiau visą fura?

Tuomet mums reikia susirasti partiją. Tai vadinama „daliniu krovininiu“ arba „part load“. Tarptautiniai perkraustymai iš Penkridge dažnai vyksta būtent taip – mes surandame kitą žmogų, kuris važiuoja į tą pačią pusę, ir padaliname išlaidas. Viskas gerai, bet gali pavėluoti, nes reikia laukti, kol surinksime visus „keistuolius“ su savo sofomis. Kartais tai sutaupo pinigus, kartais sukelia nervus dėl laiko.

Ką daryti, jei pasiūlymas atrodo pernelyg pigus?

Bėkite. Viskai. Jei kas nors siūlo pervežti namų ūkį už pusę mažiau nei rinkos kaina, tai arba jis vogia degalus, arba jo draudžiama nėra. Arba dar blogiau – jis išsivež jūsų daiktus ir pradingsta. Mano praktikoje buvo atvejis, kai toks „pigus“ pervežėjas užkliuvo ant muitinės Vokietijoje ir klientas teko mokėti už sandėliavimą tris mėnesius. Neklausote, kodėl taip pigu, nebent norite gauti atsakymą „už tai, ko nematote“.

Ar mokėti už paiešką ar konsultaciją?

Geriau ne. Sąžiningos kompanijos, tokios kaip mūsų (nors ir ne tobulos), dažniausiai atlieka vertinimą nemokamai. Jei jau prieš tai prašo pinigų tik už tai, kad atvyktų pažiūrėti, tai čia kažkas negerai. Galbūt jie tiesiog nori uždirbti iš tų, kurie vis dar apsvarsto galimybę. Aš asmeniškai atvažiuoju, įvertinu, išgeriu kavos (jei pasiūlysite) ir tada kalbu apie pinigus.

Penkridge specifika: kodėl vietovės svarbios?

Ar sunku suvažiuoti į Penkridge dideliu sunkvežimiu?

Sunku. Penkridge turi savo unikalų grožį, bet keliai ten… tarkime, jie ne pritaikyti 40 tonų gigantams. Yra vietų, ypatingai netoli Water Lane arba paties miestelio centro, kur fura tiesiog negali apsisukti. Vieną kartą teko iškrauti daiktus pusiau kelyje, nes vairuotojas nepastebėjo ženklo „ sunkiasvorėms mašinoms draudžiama“. Tai ne jo kaltė, ten ženklas buvo paslėptas po medžio šaka.

Kaip elgtis, jei gyvenu prie pat kanalo (Staffordshire and Worcestershire Canal)?

Tai labai gražu, bet logistiška katastrofa. Jei jūsų namas stovi taip arti, kad net iš lango meti akmenį į laivą, tuomet furos ten nebus. Reikės organizuoti „shuttle“ – tai yra mažesnė mašina, kuri atveža daiktus iš jūsų namų iki pagrindinės furos, stovinčios arčiau pagrindinio kelio (A5 ar M6). Tai papildomas darbas ir papildomi pinigai, tačiau kitaip išeities nėra.

Ar reikia gauti leidimą iš Staffordshire County Council?

Gali būti, kad reikės. Jei gyvenate „conservation area“ arba tiesiog ant siauros gatvelės, kurioje reikia uždaryti kelio juostą apkrovai, tuomet be leidimo neapsieisite. Aš asmeniškai visada rekomenduoju pasikalbėti su kaimynais – jei užblokuosite jų išvažiavimą trim valandom ryte, gausite ne tik gandą, bet ir policijos kvietimą. Geriau paprašyti leidimo ir uždėti kelio ženklus.

Kur geriausia susitinkti su vairuotoju, jei negaliu važiuoti tiesiai į kiemą?

Dažniausiai susitinkame prie „The Little Penkridge“ prekybos centro arba ties mažąja aikštele netoli geležinkelio stoties. Ten yra pakankamai vietos, kad sustotų sunkvežimis ir nesukeltų chaoso. Vairuotojai mėgsta tas vietas, nes ten gali papietauti ir nusipirkti kofijos, o ne laukti jūsų ant kažkokio smėlio kelio.

Ar jūsų kompanija žina Penkridge apylinkes?

Taip, važinėjame čia daug. Žinome, kur yra „The Boat Inn“, ir žinome, kad kelyje į Cannock dažnai stovi greičio kameros. (Nors gali būti, kad jau jas išėmė, reikia patikrinti). Lokali žinios padeda taupyti laiką, nes nereikia naudotis GPS, kuris visada vedą pro kaimų sodus, kuriuose tiltai per žemi.

Dokumentai ir muitinė: biurokratijos siaubas

Kokius dokumentus būtina turėti išvykstant iš JK?

Svarbiausias yra pasas. Be jo niekur neeis. Taip pat reikės surinkti daiktų sąrašą (inventory list), kuris turi būti gana detalus. Ne „kėdės ir stalai“, o „3 medinės kėdės, 1 mėlyna sofa, 1 vitrina“. Muitinės pareigūnai yra įtariasi, jei mato pernelyg bendrus aprašymus. Be to, jei turite savo verslą, reikės parodyti, kad nebebetote JK mokesčių mokėtojas (P85 forma ar pan.).

Ar reikia deklaruoti visus daiktus vienam išvykstant?

Taip, visiškai visus. Net tą seną dviratį, kuris stovi garaže ir rūdija jau dešimt metų. Jeigu jis bus rastas furoje be sąrašo, gali būti įtarimas, kad jūs jį vagiate arba bandite slėpti. Muitinėje taisyklės paprastos: jei nėra sąraše, tai neegzistuoja arba yra draudžiamas. Geriau užsirašyti per daug nei per mažai.

Kas dėl maisto produktų ir gėrimų?

Čia esama didžiulė painiava po „Brexit“. Bendrai kalbant, mėsos ir pieno produktų negalima vežti į ES. Žinoma, visada kas nors bando paslėpti dešrelę lagamine, bet jeigu aptiks, baudos didelės. Alkoholio ir tabako galima vežti tam tikrus kiekius asmeniniam naudojimui (tai labai svarbu – asmeniniam!), tačiau jei bandysite vežti dešimt dėžių viskio, tai jau bus komercinis krovinys ir mokėsite akcizus.

Ar galiu vežti savo automobilį?

Galite, tai labai dažna praktika. Tarptautiniai perkraustymai iš Penkridge dažnai įtraukia ir automobilių gabenimą. Galite jį įvežti į furos priekį (jei ten yra vieta) arba užvesti ant priekabos. Svarbiausia – užpildyti „export notification“ savo transporto priemonei JK sistemoje. Be to, pasirinksite, ar norite jį užregistruoti naujojoje šalyje iš karto, ar naudoti raudonas numeris (jei galima) tam tikrą laiką.

Kas nutinka, jei pamiršau ką nors paminėti dokumentuose?

Tada prasideda nuobodžios diskusijos su muitinės pareigūnais prie pat sienos. Jie gali pareikalauti papildomo mokesčio arba net sulaikyti visą fura, kol išsiaiškinsite situaciją. Kartais tai trunka valandą, kartais – dieną. Yra keletas klientų, kurie dėl to praleido savo gimtadienio vakarėlį, laukdami daiktų Olandoje. Negerai.

Pakavimas ir daiktai: kaip neišsižiaugti?

Ar galiu supakuoti daiktus pats?

Galite, niekas jums neleidžia. Tačiau tada prarasite draudimą, jei kažkas susilūžta pervežimo metu. Draudikai sako: „jei nesupakavo mūsų komanda, mes neatsakome“. Taip pat, jei naudosite silpnas dėžes iš parduotuvės „Lidl“, jos tiesiog sugrūsta apačioje. Aš mačiau, kaip „IKEA“ spinta tiesiog subyrėjo, nes buvo padėta ant senų dėžių.

Kuo skiriasi jūsų pakuojamų dėžių kokybė?

Mes naudojame dvigubo sluoksnio kartoną, kuris atlaiko apie 30 kilogramų. Standartinės dėžės yra standartizuotos (tai buvo ašaros, kai sužinojau, kiek kainuoja viena dėžė, bet jos vertos). Taip pat naudojame specialias „wardrobe“ dėžes drabužiams, kad jie nebeišsitempių. Pasitikėkite manimi, gelbėti drabužius iš susiraiščiusių krūvų nėra malonu.

Kaip elgtis su lūžtančiais daiktais (indai, vazos)?

Reikia daug popieriaus. Ne laikraščių, jie palieka rašalus. Specialus popierius, vadinamas „bubble wrap“ ( nors mes tiesiog sakome – burbuliukai). Kiekvienas indas turi būti apvyniotas atskirai. Vienas klientas bandė taupyti ir apvyniojo tris lėkštes vienu kartu – rezultatas tragiškas, bet bent mums buvo įdomu pažiūrėti. Naudokite daug užpildo (pupelių) tarp dėžių sienelių.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Visada rekomenduoju. Didelės spintos, lovos, stalai – viskas turi eiti dalimis. Ne tik dėl to, kad tilps į fura, bet ir dėl to, kad nenusilūžtų kojos ar rėmai. Jei jūsų stalas yra sujungtas varžtais, kurie jau sužeisti draskančiais pervežimais, gali tiesiog iširti. Mūsų komanda turi savo įrankius, tai nėra problema, tiesiog praneškite iš anksto.

Ką daryti su augalais?

Jūs negalite tiesiog taip paimti ir vežti augalų į ES be specialaus sertifikato (fitosanitarinis pasas).