Tarptautiniai perkraustymai į Marham Airfield: kas nutinka tikrovėje ir ką reikia žinoti

Žiūrėk, sakyčiau tiesiai, po dvidešimt ketverių metų šioje srityje maža kas gali mane nustebinti, bet klientai visada sugeba rasti kažką naujo. Tarptautiniai perkraustymai į Marham Airfield arba gretimus Norfolko kaimus nėra tas pats kas važiavimas į Londoną ar Mančesterį. Čia specifika kita – angliški keliai, siauri ir vingiuoti, o pats Marham Airfield yra gana atoki vieta. Dažnai žmonės galvoja, kad tai tiesiog įvežia dėžes ir numeta kieme, bet realybėje susiduriame su muitinės nuoboduliu (po breksito viskas tapo sudėtingiau) ir logistikos smulkmenomis, kurios gali sutaisyti nervus. Štai kaip tai atrodo iš vidaus, be jokio poliruoto marketingo.

Bendros klausimai ir planavimas

Kiek laiko užtrunka toks pervežimas į Angliją?

Tai visada pavojingas klausimas, nes jei aš pasakysiu penkias dienas, o uostas užstrigs, tuomet man bus nusiskundimų. Standartiškai, tarptautiniai perkraustymai į Marham Airfield iš Lietuvos trunka maždaug 3–5 darbo dienas, jei viskas eina pagal planą. Bet turi žinoti, kad uostuose, ypač Ferjuksstou ar Doverio, gali būti eilių dėl migrantų patikros arba blogo oro. Vieną kartą mūsų vairuotojas praleido beveik visą dieną ties pasienio kontrole, todėl reikia turėti rezervą bent porai dienų, o nebūtų keista, jei tai užtruktų ilgiau.

Ar verta planuoti viską iš anksto ar galima ir „iš ką tik“?

Būčiau labai nepatenkintas, jei man telefone spragteltum ir sakytum, kad reikia vežti jau rytoj. Geras planavimas – tai pusė sėkmės, ypač kai kalbame apie didelius atstumus. Geriausia kreiptis maždaug prieš 2–3 savaites, kad suspėtume suderinti grafiką ir parengti dokumentus. Žinau, kad gyvenimas yra neprognozuojamas, ir kartais darome viską per paskutines dienas (pats taip dariau), bet tada kaina gali šokti viršun, nes tenka skubėti.

Kokius dokumentuos tikrai reikia turį sui rankose?

Pagrindinis dalykas – tai tavo asmens dokumentas, vairuotojo pažymėjimas ir, žinoma, krovininio manifestas. Be to, būtinas tikslus inventorius, kuriame nurodyti, kas yra dėžėse. Viena situacija prisimenu, klientas parašė „asmeniniai daiktai“, o muitininkas norėjo matyti, ar ten nėra prekių prekybai. Taigi, dokumentai turi būti tvarkingi, kitaip gali tekti stovėti pasienyje valandas. Nedaug kas žino, bet reikia ir draudimo polisą, bent jau pagrindiniam turiniui.

Ar galima vežti ir augalus ar tai griežtai draudžiama?

Čia yra slidebling sritis. Oficialiai, į Didžiąją Britaniją po breksito augalų įvežti yra labai sunku, be specialių sertifikatų. Kas yra iš tiesų? Kai kurie vairuotojai pasako, kad jei tai keletas vazonynių ir jos su žeme, tai dažnai praleidžia be problemų, bet aš to negaliu garantuoti. Jei užkliūnsi, gali gauti baudą ir augalą konfiskuos. Asmeniškai patarčiau neprisikasti prie to, nebent turi visus fitosanitarinius pažymėjimus, o tai kainuoja brangiau nei patys augalai.

Kaip elgiamės su keliais, jei ten siauriau nei čia?

Anglijoje, ypač vietovėse kaip Marham Airfield, keliai tikrai yra siauresni, o kaimų gatvės dažnai turi „varius“, didelius sunkvežimius draudžiančius ženklus. Mes įpratę su tuo dirbti, todėl visuomet važiuojame mažesniais sunkvežimiais (pvz., 7.5 tonų) arba su vilkiku, jei keliai leidžia. Kartais tenka iškrauti ant mažesnės mašinos (tranzito pervežimas), bet tai papildomai kainuoja. Geriau iš anksto pasakyti, jei gyvenamas namas yra labai atokioje vietoje, negu vėliau spręsti problemas važiuojant atgal.

Ar aš galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai – ne, mes negalime vežti keleivių komerciniais reisais dėl draudimo ir įstatymų. Yra keletas ekskursinių firmų, kurios tai siūlo, bet standartiniai tarptautiniai perkraustymai į Marham Airfield tai ne leidžia. Vairuotojas turi ilsėtis, o jo poilsiui draudžiama būti keleiviui kabine. Tačiau niekas nedraudžia tau važiuoti savo automobiliu priešais arba už sunkvežimio ir susitikti ties vietos – taip daro dažniausiai.

Kainos ir mokėjimai

Nuo ko priklauso galutinė kaina?

Pagrindiniai dalykai yra tūris (kubiniais metrais) ir atstumas. Jeigu tu užpildysi visą sunkvežimį (apie 38 kubus), tai bus pigiau vienam kubui nei jei veži tik tris dėžes. Taip pat įeina kuro kainos (o jos dabar aukštos), prieigos rinkliavos Anglijoje ir darbo valandos. Paskutinį kartą kainos šoktelėjo, nes Eurotunelio bilietai padidėjo, tai viską tenka įskaičiuoti į sąskaitą. Nesigėdyk klausti dėl priedų, ne visada jie akivaizdūs.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

Stengiuosi kalbėti atvirai, tačiau gali būti neplanuotų išlaidų, pavyzdžiui, jeigu tenka samdyti keltuvą, nes sunkvežimis neprivažiuoja prie namų. Taip pat, jei uždelsti dokumentus muitinėje, gali tekti mokėti sandėliavimo mokestį uoste (tai gali būti labai nepigu, po 50 svarų per dieną). Aš visada įspėju apie šią riziką, nes kartą klientas liko skolingas 400 svarų vos už dvi dienas.

Ką daryti, jei gavau pigesnį pasiūlymą kitur?

Jeigu kaina skirisi dvigubai, tai gali reikšti dalykus: arba jie naudoja senas mašinas, kurios gaištos šalikelėje, arba jies nėra draudimo, arba tai – „kilnojamosios“ firmos, kurios tiesiog perkelia tavo daiktus į didelį sandėlį su kitų klientų daiktais ir vėliau išveža. Asmeniškai aš pasitikiu tuo, ką žinau. Pigu gali tapti labai brangu, kai sulūžta vertinga sofa.

Ar reikia mokėti iš karto ar galima atidėti?

Standartinė praktika yra priemoka (depozitas) užsakymo metu, kad užfiksuotum datą, likusį dalį – atiduodant daiktus arba prieš išvežimą. Esu patikęs keliems reguliariams klientams, kurie moka per 14 dienų, bet naujiems klientams visada reikalaujame avanso. Tai ne pasitikėjimo stygius, o apsauga – nenoriu, kad vairuotojai važiuotų tuščiomis atgal (kaip tai jau nutiko).

Ar į kainą įeina pakavimo medžiagos?

Paprastai ne, jeigu nesiūlome pilno pakavimo paslaugos. Kartu su daiktais galiu duoti kiek dėžių, jei jos man likusios iš ankstesnių reisų, bet tam tikrą kiekį – sakykim, 5–6 vienetus – dovanu. Jei reikia 50 dėžių, burbuliukų ir lipduko, tai tai papildomos išlaidos. Patarčiau pasidaryti dėžes iš parduotuvės, tai lengva nemokamai gauti, o stambių daiktų pakavimą geriau palikti mums.

Kaip apskaičiuojamas pervežimo tūris?

Mes mataujame pagal tai, kiek vietos daiktai užima vilkike (1,2 m x 2,4 m x aukštis arba ilgis). Žinoma, nereikia mums siųst brėžinių, pakanka paprasto sąrašo: „2 sofos, 1 stalas, 20 dėžių“. Esu matęs žmones, kurie bandė apgauti sakydami, kad turi labai nedaug daiktų, o paskui išsitiesdavo visą sunkvežimį. Geriau pervertinti ir turėti vietos likučio nei stovėti ir galvoti, kur dėti mikrobangę.

Specifika ir daiktai

Kaip vežti pianiną ar labai sunkų baldą?

Tai yra mano mėgstamiausia dalis (sarkazmas). Pianinai – tai iššūkis, nes jie ne tik sunkūs, bet ir trapūs. Turime specialias juostas, vežimėlius ir, svarbiausia, patirtį. Vieną kartą teko nešti pianiną trečiauj aukštą be lifto – tai buvo siaubas. Jei tu turi tokį daiktą, privalai tai nurodyti iš karto, kad galėčiau siųsti bent du vyrus, o ne vieną vienišą vairuotoją.

Ar galima vežti maistą ir gėrimus?

Asmeniniam vartojimui – taip, bet yra apribojimų. Mėsą ir pieno produktus į ES iš JK (ir atvirkščiai) nebegali vežti be sertifikatų, tad geriau suvalgyti viską prieš išvykstant. Konservai, sausi makaronai, degtinė – viskas tvarkoje, tik būk aiškus inventorius, kad muitinė ne许多 many (sorry, klaida, turiu omenyje manytų, kad tai prekė). Alkoholio kiekis taip pat ribojamas – nesiųsk konteinerio alaus, nors buvau tokių, kurie bandė.

Kaip su knygomis? Jos labai sunkios.

Knygos yra blogiausias daiktas perkraustyme, nes jos sveria kaip akmenys. Jei turini šimtus knygų, jas geriau supakuoti į mažas dėžes, kad vienas žmogus galėtų jas pakelti. Matęs esu, kai dėžė su knygomis iškrito apačioje, nes viršuje buvo per daug svorio. Dėl to tarptautiniai perkraustymai į Marham Airfield gali brangti, jei knygų per daug, nes svoris didžiausias priešas.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Idealiu atveju – taip. Tai sutaupo vietos (beveik 30 proc.) ir sumažina pažeidimų riziką. Didelės spintos, lovos, stalai – viskas tai išsiskiria. Mes turime savo įrankius, tai mums ne problema. Bet jeigu tu pats nori tai padaryti, būk tikras, kad visus varžtus surinki vieną maišelį. Nebuvo nieko keisčiau kaip surinkti spintą be raktų.

Ar saugu vežti elektroniką?

Kompiuteriai, televizoriai – viskas turi būti gerai užpakuota į putą arba orginalią pakuotę. Televizorių reikia gulti ant grindų, ne ant viršaus dėžių. Aš visada liepiu klientams nuotraukas padaryti laidų išėmimui, kad vėliau būtų lengviau viską prijungti (nors aš pats su technika nesu labai draugas, bet vairuotojai dažnai padeda). Draudimas dažniausiai nedengia mechaninių pažeidimų, jei dėžė sutrupėjusi, tai būk atsarges.

Kas nutinka, jei kažkas sugęsta kelyje?

Turiome draudimą, kuris dengia „Civilinę atsakomybę“ ir dažnai draudžia patį krovinį (CMR draudimas). Bet čia yra gudrybė – jei tu pats blogai supakuoaji lėlę, o ji sulūžta, draudimas negaus sumokės. Užsakydamas paslaugas, klausk apie draudimo sąlygas. Kartais tai būna tik simbolinis dydis, o kartais pilna vertė, bet tai kainuoja brangiau.

Marham Airfield ir atvykimas

Ar ten yra kažkas ypatingo su tuo Marham Airfield?

Tai yra karinė oro bazės zona, nors pati gyvenvietė yra civilinė. Reikėtų atsižvelgti, kad kelyse gali būti karinių patikrų arba apribojimų fotografuoti (nors sunkvežimių fotkoms niekas neprieštarauja). Beje, keliai ten gana siauri, o vietiniai gyventojai vairuooją greitai. Vieną kartą mūsų mašina užkliuvo neapsivalęs asfaltas ruožą ir teko šaukti pagalbos.

Ar sunku rasti adresą toje vietoje?

GPS dažnaivesa į gatvį, bet neį konkretų namą numerį, kadangi Anglijoje numeracija kartais keista – viename namo gale gali būti 15, o kito 15A. Geriausia, jei galite nurodyti netoliese esantį pastabų objektą (pvz., parduotuvę „Tesco“ arba barą). Marham Airfield regionas pakankamai mažas, taigi paprastai randame, bet ne visada pirmą kartą.

Ar gali mane palikti uoste ir aš turiu pats rasi būdą?

Teoriškai galima, bet tai nėra įtraukta į standartinę kainą. Jeigu nori tik krovinio pristatymo į uostą (tik importas), tai galima, bet tada susidursi su problema, kaip tu tą daiktą parsiveži į Marham Airfield. Anglijoj nuoma automobilių brangi, o krovininės mašinos be pažymėjimo neleis vairuoti. Geriau mums padaryti visą kelią „iki durų“.

Kas atsitinka, jei namuose nieko nėra?

Kartais nutinka, kad dar neišsipirko namo arba paskutinė minute nutrūko sutartis. Mes galime laikinai padėti daiktus mūsų sandėlyje Lietuvoje arba Anglijoje. Tai kainuoja, bet ne tiek, kad turėtum miegoti gatvėje. Turim kontaktų, kur galima laikyti daiktus savaitę-dvi, kol tvarkosi su butu.

Ar reikia gerti vairuotojui kavą ar duoti pinigus?

Nėra privaloma, bet vairuotojai visada labai dėkingi už vandenių ar šiltą gėrimą, ypač žiemą. Tai žmogiškas dalykas. Pataraujų nesiūlyti alkoholio – jiems tai griežtai draudžiama. O jeigu viskas įvyko sklandžiai, „duok pinigų“ nėra būtina, bet dėkingumas visada padeda susiformuoti gerą nuomonę apie klientą (o mes juos pasidalinam).

Dokumentai ir muitinė (detaliau)

Kas yra ToR01 forma ir kodėl visi ja rūpinasi?

Tai „Transfer of Residence“ forma, kuri leidžia atvežti savo buities daiktus į JK be mokesčių (PVM ir importo), jei gyveni užsienyje daugiau nei 12 mėnesių. Be šitos formos, muitinė gali apverkti visą turtą. Užpildyti ją galima internetu, tai nemokama, bet reikia dėmesio. Darbuotojai dažnai padeda pildyti, bet galutinis atsakymas ateina iš britų.

Ką daryti, jei ToR01 atėjo vėlai?

Jei daiktai jau važiuoja o dokumentų nėra, tenka mokėti užstatą (deposit), kuris vėliau grąžinamas. Eiga ta: mokai, muitinė paleidžia, vėliau gauni pinigus atgal (kažkur po 2-4 savaitėms). Bet čia galima užkliūti už banko sąskaitos, kuri turi būti JK. Dėl to geriau viską padaryti iš anksto, nors aš žinau, kad daugelis viską palieka paskutinei dienai.

Ar galiu vežti savo motociklą ar automobilį?

Taip, galima. Tai daroma tame pačiame vilkike, jeigu yra vietos, arba atskirai. Reikia VIN kodo, registracijos liudijimo ir savo vairo pažymėjimo. Be ToR01, už automobilį teks mokėti veryti 10% PVM ir 10% importo mokestį (nulis, jei senesnis nei 6 mėn. ir turi ToR). Žinau, kad angliški „DVLA“ reikalavimai gali būti painūs, todėl patarčiau pasiskaityti forumuose.

Kas yra „Carnet“ pasas?