Tarptautiniai perkraustymai į Loftus: kaip tai veikia be reklamų ir sąžiningų patarimų

Sveiki, pagaliau susirinkau parašyti tai, kas dažnai lieka nepasakyta. Šioje srityje praleidau virš dvidešimties metų – maždaug nuo tada, kai Lietuva vėl atgavo nepriklausomybę, o sienos atsivėrė. Dirbau ir vairuotoju, ir dispėčeriu, ir vadovu, tiek didelėms firmoms, tiek mažoms. Todėl turiu omeny ne teoriją iš vadovėlių, o realų rūkų, padangų skambesį ir nervus rūginius. Tarptautiniai perkraustymai į Loftus yra specifiška reikalas, nors gal atrodo, kad tai tik darbas vienas kitas. Loftus esą mažas miestelis Šiaurės Jorkšyre, bet ten važiuoti reikia žinoti kelią, o ne tik pasikliauti GPS. Čia pasakysiu taip, kaip kalbėčiau su draugu prie alaus – be rėmų, be aiškių skirsnių kartais, bet tiesiai.

Apie pinigus, kurie visada skauda

Kiek tikrai kainuoja perkraustymas į Loftus?

Tai, žinoma, klausimas nr. 1, kurį girdžiu kiekvieną kartą. Nėra vieno atsakymo, nes jei kas sakys „tai kainuoja 500 eurų“, jis meluoja. Viskas priklauso nuo to, kiek turite daiktų – ar tai tik kelių dėžių siunta, ar namų ūkis su sofais ir šaldytuvu. Tarptautiniai perkraustymai į Loftus dažniausiai kainuoja nuo 1-2 tūkstančių eurų, jei kalbame apie pilną butą, bet paskaičiuoti gali tik konkretus matavimas. Benzinas, keltas į Angliją, vairuotojo darbo valandos – visas šis mokestis susideda į vieną komą.

Ar galima kokia nors nuolaida?

Žmonės mėgsta derėtis turguje, bet čia ne turgus. Kartais galiu nuleisti šimtą ar du, jei datos yra lanksčios, tarkime, jei galime paimti jūsų krovinią kaip „priedą“ prie kito didesnio krovinio tame pačiame sunkvežimyje. Tačiau ne tikėkite, kad nuvesime krovinius pusiaukelės už pusę kainos – mums taip pat reikia uždirbti, kad galėtume vežti toliau. Aš asmeniškai nemėgstu kirsti kainos iki ašaraš, nes tai dažnai reiškia, kad kažką praleisime quality kontrolėje.

Kada reikia mokėti avansą?

Įprasta praktika yra ta, kad imame mažą užstatą, kad užtikrintume, kad laikomės datos. Avansas nėra toks didelis, dažniausiai 10–20 procentų. Likusią sumą paprastai reikia apmokėti gavus daiktus arba prieš išvykstant iš Lietuvos. Niekada neimkite visų pinigų iš karto, jei įmonė to neprašo – tai jūsų draugas, garantas. (Nors kartais būna, kad reikia viską sumokėti iš karto dėl muitinės garantijų, bet tai retas atvejis).

Ar kainuoja daugiau, jei aš gyvenu pačiame miesto centre?

Loftus nėra didelis Londonas, bet kai kurios vietos yra siauros, su staigiais posūkiais. Jei sunkvežimis negali važiuoti tiesiai prie jūsų durų, reikės naudoti mažesnį sunkvežimį „paskutinę mylią“. Tai papildoma paslauga, kai kainuoja papildomai, reikia žinoti. Vairuotojams tai nervu dėlė, nes tenka perkrauti daiktus du kartus, o tai laikas.

Kaip mokėjimas vyksta praktiškai?

Geriausia yra banko pavedimas, turiu visus dokumentus. Šiais laikais retai kas ima grynaisiais, ypač tokioms sumoms. Viskas turi būti įforminta sąskaita-faktūra, kad vėliau nebebūtų klausimų „kodėl aš sumokėjau“. Asmeniškai visada rekomenduoju pasilikti kopiją.

Kelionės trukmė ir maršrutai

Kiek laiko trunka kelionė iki ten?

Standartiškai, jei važiuojame be problemų tai užtrunka apie 3–4 dienas viena kryptimi, priklausomai nuo to, kurį keltą pasirenkame – ar iš Klaipėdos į Kylą, ar į Karlskrūną, ar net iš Talino į Helsinkį. Bet tarptautiniai perkraustymai į Loftus neapsiriboja vairavimu. Reikia įskaičiuoti ir laukimą kelte, ir muitinę, ir tai, kad vairuotojui reikia miegoti. Nėra taip, kad išvažiuoja ryte ir vakare jau jaučia.

Ar vairuotojas gali nuvažiuoti tiesiai į Loftus be sustojimų?

Techniškai gali, jei jis robotas. Bet žmogus turi poilsio režimą. Be to, jei kelyje įvyksta avarija ar užstrigs sijonas Anglijoje (kas tenka, ypač žiemą), tai gali užtrukti ir ilgiau. Kartais mes sustojame paimti kitus krovinius kelyje, tai taip pat prailgina laiką. Būkite kantrūs.

Ar galima sekti savo daiktus kelyje?

Dauguma šiuolaikinių sunkvežimių turi GPS stebėjimą, aš galiu jums nusiųsti nuorodą, kur dabar yra mašina. Tik neprašykite man skambinti kas valandą ir klausti „kur jūs esate“, vairuotojui tai trukdo vairuoti. Geriau susitarti dėl informavimo, pvz., kai pasieks Anglijos krantus.

Kuria kryptimi dažniausia važiuojate?

Į Angliją dažniausiai važiuojame per Klaipėdą-Kylą, nes tai greičiau, nors ir brangiau. Kartais, jei klientas nori pigiau, galima eiti per Karlskrūną, bet tada važiuojame per Švediją, Daniją, o tai kalnų ir kelių mokesčių. Į Loftus patogiau važiuoti per Hulerio (Hull) uostą, jei toks keltas yra, tada mažiau važiuojate per Anglijos vidų.

Kas nutinka, jei keltas atšaukiamas?

Tai baisi košmaras. Kartais dėl audros ar techninių priežasčių keltas stovi. Tada mes nežinome, kiek užtruks. Gali tekti laukti para ar dvi. Tokiu atveju mes informuojame klientą, bet dažniausiai negalime padaryti nieko, tik laukti. Jūsų daiktai saugioje mašinoje, tai ne problema, bet nervai šauna.

Baldai, dėžės ir keisti daiktai

Ar reikia išmontuoti baldus?

Būtina. Labai sunku įvežti didelę spintą pro angliškus durų portalus be to, ypač kai seni namai Loftus regione turi siaurus įėjimus. Mūsų komanda padeda tai padaryti, jei pasakykite iš anksto. Turiu omeny, jei tai nėra kažkokia senovinė spinta, kurią sugadinti gėda. (Na, pasakysiu tiesą – kartais mes ir patys sumontuojame, jei įrankiai rankose).

Kaip supakuoti indus, kad nesužaloti?

Nenaudokite laikraščių, jie dažniausiai palieka rašalus ant puodukų. Geriau naudoti burbuliukų popierių. Stiklinės turi būti dedamos atskirai, viena šalia kitos, o ne viena į kitą. Aš pats mačiau, kai žmonės deda viską į vieną didelę dėžę ir tada stebisi, kad viskas susitraiškė. Fizika daro savo.

Ar galiu vežti dviratį virš stogo?

Nerekomenduoju. Anglijoje oras yra oras – lietus, vėjas. Be to, greičiai ribojami. Geriau dviratį išmontuoti, padėti į dėžę arba uždengti drobe ir įdėti į sunkvežimį. Taip jis saugesnis ir nenusibraižomas nuo drono dulkių kelyje.

Ką daryti su pianinu?

O, tai atskira istorija. Pianinai yra sunkūs, jautrūs ir brangūs. Tarptautiniai perkraustymai į Loftus su pianinu reikalauja specialios technikos, o ne paprastų pečių. Turiu atvejų, kai reikėjo kelti pro langą, nes nebuvo įmanoma pro laiptus. Būtinai pasakykite apie tai iš anksto.

Ar galiu vežti augalus į Angliją?

Dėl Brexito taisyklių tai dabar yra sudėtinga. Zemės turi būti nuplauta, o šaknys supakuotos. Muitinė gali labai griežtai patikrinti. Asmeniškai nenusileistų vežti didelį kadagį be dokumentų, nes gali baigtis brangiai – gali tiesiog nukreipti atgal sudeginti.

Ar reikia rūšiuoti daiktus?

Pagalvokite apie vairuotojus. Jei mes turime krauti sunkias knygas ant viršaus, o lengvas antkoles apačioje, sunkvežimis gali apsiversti. Apskritai sunkesnius daiktus reikėtų dėti į mažas dėžes, kad nepermštu rankų. Knygos – tai piktas daiktas, niekada nežinai, kiek jų tikrai yra.

Biurokratija ir dokumentai

Kokius dokumentus reikia turėti?

Reikia sąrašo daiktų (packing list). Jis turi būti gana detalus, nebe „dėžė su daiktais“. Rašykite: „3 vnt. indų, 5 knygų, 1 vnt. šlepetės“. Anglijos muitinė dabar yra labai griežta, nes nebėra ES. Be to, reikalingas paso kopija arba asmens kodas. (Jei turite darbo vizą Anglijoje, tai taip pat verta paminėti).

Ar tikrinami daiktai muitinėje?

Taip, tikrinimai vyksta atsitiktinai, bet dažnai. Jei sąraše parašysite „kompiuteris“, o viduje bus 5 neapskaičiuoti, tai gali būti problema. Nesileiskite per daug alkoholio ar cigaretėms, tai yra akivaizdu. Mums geriau, kai viskas aišku, nes užstrigimas muitinėje uždelsia visą eilę.

Kas dėl PVM ar mokesčių?

Jei persikeliate gyventi galutinai, dauguma asmeninių daiktų gali būti importuojami be mokesčių (Transfer of Residence relief). Reikia užpildyti specialią formą ir įrodyti, kad gyvenote ne ES šalyje mažiau 12 mėnesių. Aš nėra muitininkas, todėl detalesnę informaciją patarčiau pasitikslinti tiesiogiai pas specialistus, bet pagrindinis principas toks.

Ar reikia draudimo?

Būtina. Nors mes vairuojame atsakingai, kelyje gali atsitikti bet kas. CMR draudimas dengia tik ribotą sumą, dažniausiai iki 10 SDR vieneto kilogramui. Jei vežate brangius daiktus, reikia papildomo draudimo. Užsiprenumeravę, ramiau miegate.

Kas nutinka, jei trūksta dokumentų?

Tada laukiamės. Vieną kartą teko laukti 3 dienas pasienyje, nes klientas pamiršo paso kopiją. Jis siuntė skaniu, bet muitininkai reikalavo originalo (arba bent jau geresnio skanero). Buvo šventa šventė, visi uždaryti, tai teko glaustis kabinoje. Nerekomenduoju pakartoti tą klaidą.

Nusivylimai ir realus gyvenimas

Ar visada vairuotojai malonūs?

Išsklaidysiu iliuziją – ne visada. Jie pavargę, nuo kelionių, kartais būna ir gera diena, kartais bloga. Mūsų darbas yra fiziškai sunkus. Jei vairuotojas nešypso, tai nereiškia, kad jis blogai atliks darbą. Nereikia ieškoti draugystės, reikia profesionalumo.

Kas daro, jei sulūža daiktas?

Skambinate mums, siunčiate nuotraukas, užpildote pareiškimą. Viskas tvarkoma per draudimą. Bet būkite sąžiningi – jei dar buvo sužalota prieš perkraustymą, nepiktykite. Aš mačiau viską – nuo sofos, kuri nukrito nuo trečio aukšto (nkvad), iki lėkštės, kurią sužalojo šuo dar Lietuvoje.

Ar galiu būti tikras, kad daiktai nenuvags?

Su stambiais perkraustymais į Loftus tai tikrai mažai tikėtina, nes sunkvežimis yra užrakintas, o vairuotojas miega viduje arba netoli. O jei siunčiate tik kelias dėžes daliniu krovininiu, rizika didesnė. Tada gali būti, kad tą dėžę kažkas padės šalia kitų ir ji pasiklysta sandėlyje.

Kodėl kai kuriems firmoms nereikėtų tikėti?

Yra firmų, kurios pasako žemiausią kainą, o paskui prideda mokesčius už „kilimus“, „nešimą laiptais“ arba tiesiog dingsta su kroviniais. Pažiūrėkite, ar įmonė egzistuoja ne vienus metus. Aš asmeniškai girdėjau istorijų, kai žmonės mokėjo ir laukė mėnesį, kol jų daiktai važiavo po visą Europą su kitais keleiviais.

Ar verta rinktis brangiausią variantą?

Ne visada. Brangiausias reiškia gerą servisą, o reikalingas. Bet vidutinis kainos lygis dažnai yra tas optimalus. Žiūrėkite į tai, ką jie siūlo – ar įtrauktė dėžių įpakavimą, ar padės išmontuoti? Tas pagalbinis darbas dažnai nusiperka.

Kaip elgtis, jei vairuotojas nežino kelią Loftus mieste?

GPS yra geras dalykas, bet Loftus turi savo niuansų – siaurų gatvelių. Geriausia, jei susitarsite, kad jis paskambins kai bus netoli. Kartais vairuotojai iš kitų šalių (pvz., Ukrainos) nežino vietovės, tad jūsų navigacija padės daugiau nei jų.

Ar galima susitikti su jumis anksčiau?

Galima, jei esate Lietuvoje. Atvažiuojame apžiūrėti, paskaičiuoti tūrį. Tai padeda išvengti nemalonumų vėliau, kai paaiškėja, kad daiktų yra dvigubai daugiau nei planavote. (Kartais mes šiek tiek nusibijuojame to, nes reikia važiuoti į kitą miestą, bet darome tai dėl jūsų ramybės).

O dėl maisto, kas lauke?

Jei sėdite keleiviu (kaip retai kada įmanoma su kroviniu), tai gaila. Bet jei kalbame apie daiktus – geriau juos neužkrauti su maistu, tuo tarpu pieno produkcija ar mėsa gali būti uždrausta įvežti. Kramtoma (žemoji) galima, bet reikia sau pagalvoti, ar verta.

Kas vyksta, jei aš negaliu priimti siuntos?

Tada reikia turėti atstovą. Arba giminaitį, arba draugą. Vairuotojas negali palikti dėžių gatvėje ir važiuoti toliau, jis turi perduoti ką nors rankose. Pasirašymas apie perdavimą yra labai svarbus.

Ar verta viską daryti paties?

Jei turite tik kelias dėžes, greičiausiai užteks pažadinti draugui alų. Bet jei kalbame apie pilną namų ūkį, tarptautiniai perkraustymai į Loftus yra per didelis įvykis mėgautis „savarankiškumo“. Stuburai nusibos greičiau nei įsivaizduojate.

Išvada

Galiausiai, viskas susikrapštą ne taip blogai kaip atrodo iš pradžių. Svarbiausia yra susitarti dėl detalių ir neišleisti vairuotojo, kuris gali būti vienintelis žmogus, padėsiantis jums susirasti naujus namus toli nuo namų. Tarptautiniai perkraustymai į Loftus gali būti sklandūs, jei nebandysite taupyti ant kiekvieno detaloės ir pasitikėsite patirtimi. Ne visada bus idealu, kartais bus vėluojama, kartais gali nukristi puodukas, bet pagrindinis dalykas – kad viskas nuvyktų saugiai. Sėkmės kelyje (ir tiesiog sėkmės naujoje vietoje), o techninius dalykus palikite mums.