Tarptautiniai perkraustymai į Cricklade: praktinis vadovas ir patirties pasakojimas

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus, per kuriuos mačiau viską – nuo paslaptingai dingusių dėžių iki vairuotojų, kurie užstrigo Anglijoje be leidimo. Dažniausiai žmonės ieško paprastų atsakymų, bet su logistika niekas niekada nebuvo paprasta. Vakar rašiau vienam klientui iš Vilniaus, kuris norėjo išsiųsti tik vieną sofą, o šiandien kalbu su šeima, kuri perkrausto visą gyvenimą į mažą miestelį Wiltshire’o grafystėje. Tarptautiniai perkraustymai į Cricklade atrodo kaip įprasta užduotis, bet vietinis specifika ir kelių ypatumai gali padaryti didelių rūpesčių, jei viską palikti paskutinę minutę. Čia ne tiesiog įkeliama ir iškeliama, čia reikia žinoti, kaip apeiti siaurus gatvelius ir ką daryti, jei muitinėje užkliūva.

Šiandien noriu papasakoti, kaip tai vyksta iš vidaus, be jokių gražių brošiūrų, o taip, kaip yra realybėje – kartais sunkiai, kartas nuo karto juokingai, bet visada su atsakomybe. Juk perkraustymas yra ne tik daiktų pervežimas, tai jūsų ramybės pervežimas per šimtus kilometrų.

Kainos ir biudžeto planavimas (kodėl kainuoja tiek, kiek kainuoja)

Kiek vidutiniškai kainuoja tarptautiniai perkraustymai į Cricklade?

Tai vienas dažniausių klausimų, ir atsakymas visada yra tas pats – „ką norite pervesti?“. Negaliu pasakyti, kad tai kainuoja tūkstantį ar penkis tūkstančius be matavimų. Jei turite tik kelių kubinių metrų daiktų, tai bus pigiau nei jei vežate visą namų ūkį su pianinu. Tarptautiniai perkraustymai į Cricklade taip pat priklauso nuo degalų kainos, kuri, kaip žinote, šiuo metu nėra žema. Be to, į kainą įeina vairuotojo darbas, celniai ir keltų bilietai. Turiu omenyje, kad brangiausia būna ne pati kelionė, o pakavimo medžiagos ir kravimo darbai, kuriuos reikia atlikti Lietuvoje. Tad jei klausote apie kainą, pradėkite nuo to, kiek tūrio turite.

Ar galima gauti nuolaidą, jei važiuoju ne šią savaitę?

Galima, bet tai priklauso nuo to, kokiame sezone mes esame. Vasarą ir rugsėjį visi nori važiuoti, todėl nuolaidos beveik nebūna. Žiemą arba vėlai rudenį, kai mažiau užsakymų, galima susitarti dėl mažesnės kainos. Kartais turiu tuščias mašinas, kurios grįžta iš Anglijos, ir tada galiu pasiūlyti geresnį tarifą. Tačiau nepaisykite to, kad pigu nebūna kokybiška. Yra buvę atvejų, kai žmonės rinkosi pigiausius variantus, o galiausiai jų daiktai stovėjo sandėliuose savaitėmis, nes vairuotojas sugedo arba neturėjo leidimų. Geriau padėti šimtą eurų daugiau ir būti ramiam.

Kas įtakoja galutinę kainą labiausia?

Svarbiausia yra tūris, tačiau labai didelę įtaką turi prieinamumas. Jei Cricklade jūsų namuose sunku privažiuoti dideliam sunkvežimiui, teks naudoti mažesnę transporto priemonę, o tai vadinasi „shuttle“ paslauga, kuri kainuoja papildomai. Dar vienas dalykas – aukštai esantys butai be lifto. Tada mūsų darbininkai turi nešti daiktus laiptais, o tai fizinis darbas, už kurį taip pat reikia mokėti. Taip pat nepamirškite apie draudimą – jis nėra privalomas, bet labai rekomenduojamas, o jis pridedamas prie sąskaitos. Kiekvienas kilogramas arba kubinis metras turi savo kainą, kurią formuoja tiek techniniai, tiek žmogiškieji veiksniai.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

Sąžiningai kalbant, geri brokeriai apie viską pasako iš karto. Tačiau kartais žmonės pamiršta apie Britanijos muitinės mokesčius, jei atvežate prekes, kurios nėra asmeninio naudojimo (pavyzdžiui, naujus kompiuterius ar didelę kiekį alkoholio). Dar gali būti mokestis už uosto paslaugas Anglijoje, kurį kartais tenka mokėti gavėjui. Aš stengiuosi viską įrašyti į sutartį, kad vėliau nebūtų nustebtos. Bet yra įmonių, kurios sukelia žemas bazines kainas, o paskui prikausto „kuro priedą“ arba „užrakinimo mokestį“ (jei vėluojate atsiimti daiktus). Visada klauskite, ar kaina yra galutinė.

Ką daryti, jei mano biudžetas labai ribotas?

Tada turite būti pasirengęs daryti daug darbo patys. Galite susipakuoti daiktus savo dėžėse (tik tikrinkite, ar jos tvirtos), o mums palikti tik sunkių daiktų krovimą ir transportavimą. Taip pat galite laukti, kai mes surasime „backload“ – t.y. kai mums reikės grįžti tuščia mašina arba su mažu kroviniu. Tada tarptautiniai perkraustymai į Cricklade gali kainuoti gerokai mažiau. Bet čia reikia lankstumo dėl datų, nes ne visada galima tiksliai numatyti, kada bus laisva mašina. Jei galite laukti, tai gera galimybė taupyti.

Kelionės organizavimas ir logistika (kaip visa tai techniskai vyksta)

Kiek laiko trunka kelionė nuo durų iki durų?

Įprastai tai trunka nuo 3 iki 5 dienų, priklausomai nuo to, kada išvykstame ir ar yra vietų keltuose. Jei važiuojame tiesiogiai be sustojimų kituose klientuose, tai gali įvykti ir per 2-3 dienas, bet toks retas atvejis. Dažniausiai surenkame krovinius iš kelių klientų, prieš tai pervedame juos į sandėlį, o tik tada vykstame į Angliją. Cricklade yra giliau žemyne nei Londonas, taigi ten reikia važiuoti per M4 kelias, kurie dažnai užsikemša. Taigi, skirkite savaitę laiko – geriau, kad daiktai atvyktų šiek tiek vėliau, nei kad jūsų lauktumėt ir nerimotumėt, kur jie dingo.

Ar galite sekti, kur yra mano daiktai?

Taip, šiais laikais be GPS nebevykstame. Aš galiu siųsti jums nuorodą, kurioje matysite, kur yra mūsų sunkvežimis. Tačiau nereikėtų panikuoti, jei pozicija nepasikeičia kelias valandas – gali būti, kad vairuotojas ilsisi (kaip ir reikia daryti pagal taisykles) arba stovi eilėje prie keltų. Vieną kartą klientas skambino man kas valandą, kai mašina stovėjo prie Dover, ir man teko paaiškinti, kad tai ne mano kaltė, kad anglai lėtai tikrina dokumentus. Bendravimas čia labai svarbus, aš visada žinau, kur mano vairuotojai, bet galiu neatsakyti iš karto, jei esu susirūpinęs kitu užsakymu.

Kokiu tipu sunkvežimiais važiuojate į Cricklade?

Daugiausia naudojame 20-30 kubinių metrų sunkvežimus su liftu. Tačiau Cricklade miestelis turi savo specifiką – ten yra siaurų gatvių, ypač senosiose dalyse. Kartais didelis „volvas“ tiesiog negali privažiuoti prie namų. Tada mes naudojame sistemą: didelis sunkvežimis atvažiuoja į artimiausią didelę aikštelę (pavyzdžiui, Swindone arba netoli Cricklade), o ten perkrauname daiktus į mažesnį 7.5 tonų sunkvežimį arba furgoną. Tai vadinama „shuttle“ paslauga, ir apie ją aš dažnai primenu, kad žmonės nesižemintų. Nenorėčiau, kad vairuotojas nulaužtų jūsų tvorą arba užstrigtų gatvės centre.

Ar vairuotojai padeda su pakrovimu ir iškrovimu?

Taip, mūsų komandos yra profesionalios, jos atvyksta su 2-3 vyrais. Jie ne tik vairuoja, bet ir neša, ir įrengia baldus (jei sutarta). Žinoma, jei sutarta „door to door“ su pilnu pakavimu, jie viską padaro. Bet jei jūs pasirinkote tik transportavimą, vairuotojas gali tik užkrauti ir nuimti nuo sunkvežimio, o nešti į namus gali tekti patiems (arba reikia sutarti apie tai iš anksto). Aš visada stengiuosi aiškiai sudaryti grafiką, kad vairuotojai nešvaistytų laiko, bet kartais gyvenimas įdeda savo pataisymus – pavyzdžiui, užstrigus liftely name, darbas prailgsta.

Kas vyksta, jei kelias užsidaro arba yra avarija?

Tokios situacijos retos, bet įvyksta. Geografiškai Cricklade yra netoli M4, kur dažnai vyksta eismo įvykiai. Jei kelias uždaromas, navigacijos sistemės parodo apvažiavimus, bet tai užtrunka. Vieną kartą mums teko važiuoti pro kaimus, kurių pavadinimų net nežinojau, o kelyje buvo žemų tiltų. (Gera, kad vairuotojas buvo patyresnis ir neįvažiavo po tiltu, būtų galūnės). Tokiu atveju mes informuojame klientą, kad vėluosime. Niekas nemėgsta vėluoti, bet saugumas yra pirmiausia. Negalima važiuoti pro raudonus šviesoforus, tik kad klientas būtų laiku.

Cricklade miestelio specifika ir vietinės problemos

Ar sunku privažiuoti į Cricklade su dideliu krovininiu automobiliu?

Kaip jau minėjau, Cricklade – tai senas miestelis, ir kai kurios gatvės buvo nutiestos dar karietų laikais. Ten yra vietų, kur netgi autobusai važiuoja su sunkumais. Ypač jei gyvenate netoli High Street arba prie upės, ten gatvės labai siauros. Prieš išvykdami aš visada prašau kliento atsiųsti nuotraukas iš vaizdo į gatvę arba Google Street View nuorodą. Be to, ten gali būti geltonos linijos, kuriose negalima stovėti. Vairuotojas gali gauti baudą, jei padės mašiną ne toje vietoje, o šias išlaidas, žinoma, moka klientas. Geriau iš anksto susiplanuoti, kur bus saugu pastatyti.

Ar reikia gauti leidimą iš savivaldybės stojimui prie namų?

Kartais taip, ypač jei reikia užimti vietą ant viešo kelio ilgam laikui. Jei tik trumpam užsukti pakrauti/iškrauti, dažniausiai nereikia, jei ne trukdote kitiems. Tačiau jei reikia statyti konteinerius arba didelę mašiną pusdienį, geriau pranešti Wiltshire’o tarybai. Aš asmeniškai nėra 100% tikras, kiek tiksliai jie griežti (paskutiniu metu griežtėja), bet patariu visada pasitikrinti. Nenorėčiau, kad ateitų vietinis pareigūnas ir priverstų mums trauktis mašiną viduryje darbo. Tai sukuria tik papildomą stresą.

Ar dažnai važiuojate į šį regioną?

Į Wiltshire’ą važiuojame gan dažnai, nes ten gyvena nemažai lietuvių bendruomenės. Taip pat esame arti Swindon ir Cirencester, tad maršrutai yra įprasti. Žinau, kur yra degalinės, kur vairuotojai gali praeiti pietus, ir kur saugu laikyti mašinas naktį, jei reikia. Vietinis žinojimas padeda sutaupyti laiko. Kai kuriems brokerių Cricklade gali atrodyti kaip „kažkur giliai Anglijoj“, bet man tai jau įprasta kelionė. Žinau, kad ten yra graži bažnyčia ir keistas turgaus aikštė, kurioje dažnai stovi automobiliai neteisingai.

Kokios problemos kyla su parkavimu mieste?

Didžiausia problema – vietos nebuvimas. Žmonės ten parkuoja tiesiog ant pievų arba ant šaligatvių, kadangi vietos trūksta. Mūsų sunkvežimiui reikia vietos ne tik padėti, bet ir išskleisti liftą. Jei priešais namus stovi kaimyno mašina, vairuotojas negali atlikti darbo. Tada reikia gudriai išsiversti – prašyti kaimynų pastumti mašinas arba ieškoti alternatyvios vietos kiek toliau. Kartais tai sukuria konfliktus su vietiniais, kurie nemėgsta, kai blokuojamas jų važiavimas. Aš visada sakau vairuotojams – būkite mandagūs, bet užtikrinkite, kad galime dirbti.

Ar yra kokių nors specifinių taisyklių dėl šiukšlių išvežimo iš dėžių?

Jei mes supakavome daiktus, tai mes paprastai pasiimame ir tuščias dėžes, jei tai sutarta iš anksto. Tačiau jei pakavote patys, mums reikia žinoti, ką daryti su šiukšlėmis. Anglijoje griežtos taisyklės dėl atliekų, negalima tiesiog mesti dėžių į pirmą krūvą. Vairuotojas jas suspaudžia ir veža atgal arba išmeta į leidžiamas vietas. Jei klientas turi daug pakuojimo medžiagų, tai gali kainuoti papildomai, nes tenka mokėti už šiukšlių ivežimą į anglišką punktą. Geriau susitarti dėl „pakavimo medžiagų išvežimo“ paslaugos iš karto.

Dokumentai, celnis ir Brexit (kas pasikeitė po 2020 metų)

Kokius dokumentus reikia turėti išvykstant iš Lietuvos?

Dabar, po Brexit, viskas tapo sudėtingiau. Jums tikrai reikalingas pasas. Taip pat reikia surašyti detalų daiktų sąrašą (inventorius), ne tik „dėžė su drabužiais“, o konkrečiai, kas viduje yra brangaus. Jei vežate transporto priemonę, reikia jos techninį pasą ir draudimo „Green Card“. Be to, jei neesate ES pilietis (o dabar ir lietuviai dažnai turi vizas arba leidimus), gali tekti parodyti vizos dokumentus. Aš viskart patikrinu, ar klientas turi ToR01 numerį, be to galima užstrigti sienoje arba mokėti mokesčius.

Kas yra ToR01 numeris ir kodėl jis toks svarbus?

Tai „Transfer of Residence“ leidimas, kurį išduoda Britanijos muitinė. Jis leidžia atvežti asmeninius daiktus be PVM ir muito. Be šio numerio tarptautiniai perkraustymai į Cricklade tampa labai brangūs, nes Anglijoj mokesčiai aukšti. Gauti šį numerį nemokama, bet reikia užpildyti formą internetu ir užtrunka kelias savaites, kol ją patvirtina. Aš dažnai matau, kad žmonės tai pamiršta arba atidėlioja paskutinę dieną. Tada tenka stengtis gauti jį skubiai, o tai ne visada įmanoma. Nerekomenduoju rizikuoti – užpildykite formą vos tik sužinojote apie išvykimą.

Ar celnis trunka ilgai?

Jei visi dokumentai tvarkingi – ToR01, inventorius, pasai – tai celnis gali trukti vos kelias valandas. Tačiau jei trūksta kokio nors popieriaus arba sąraše parašyta „ką nors brangaus“ be aiškios vertės, muitinės pareigūnai gali sustabdyti krovinią patikrinimui. Tada gali tekti laukti dieną ar dvi, kol jie atvers dėžes. (Buvo atvejis, kai vieno kliento dėžė buvo atidaryta, nes jis buvo parašęs „muzikos instrumentas“, o viduje buvo brangus vintage gitaros rinkinys, ir tai kėlė abejonių). Geriau būti per daug atidžiam, nei per mažai.

Ar reikia deklaruoti elektros prietaisus?

Taip, ypač jei jie nauji. Jei atvežate naudotą kompiuterį ar televizorių, kurį naudojote namuose daugiau nei 6 mėnesius, tai paprastai tai laikoma asmeniniais daiktais ir mokesčių nėra. Bet jei pirkote naują prieš išvykdami ir netekoteė panaudoti, tai gali būti įvertinta kaip prekė. Žinoma, jei atvežate penkis naujus led šaldytuvus, tai aišku, kad ne asmeniniam naudojimui. Būkite sąžiningi inventoriuje, nes muitinė turi duomenų bazes ir mato, kas kiek kaino. Aš visada patariu nurašyti vertę mažesne nei rinkos (naudoti daiktai), bet realią, ne 1 eurą.

Kas daryti, jei neturiu ToR01, o jau reikia važiuoti?

Tuomet teks mokėti mokesčius. Britanijos PVM (VAT) šiuo metu yra 20 proc. nuo daiktų vertijos, o tai gali būti didelė suma. Be to, gali tekti mokėti muito brokerio paslaugas, kad jie padėtų susitvarkyti su mokėjimais. Aš kartą padėjau vienai porai, kuri nieko nežinojo apie šiuos dalykus, ir jiems teko sumokėti apie 800 svarų papildomai už baldus. Jie labai nuliūdo. Geriau praleisti valandą prie kompiuterio užpildant formą, nei mokėti tūkstančius vėliau.

Daiktų saugumas, draudimas ir „ką daryti, jei...“ scenarijai

Ar verta drausti daiktus ir kiek tai kainuoja?

Mano nuomone, tai ne pasirinkimas, o būtinybė. Draudimas paprastai kainuoja apie 2-3 proc. nuo daiktų vertės. Atrodo mažai, bet jei staiga užsidega gretimas automobilis (kaip buvo vieną kartą Prancūzijoje) arba vairuotojas staigiai stabdo ir dėžė su porcelianu nukrenta, tuomet gaunate atlyginimą. Be draudimo turite tik savo pyktį. Dažnai žmonės sako „o, nieko nenutiks“, bet aš per šiuos metus mačiau viską – nuo plikųjų liūčių, kurios užliejo sandėlį, iki vagysčių stovyklose. Geriau būti saugus.

Ar dažnai dingsta daiktai?

Sėkmingiems ir patikimiems pervežėjams – labai retai. Mes turime sąrašus, viską užfiksuoja pakrovimo metu. Tačiau yra ir „juodosios avies“ rinkoje, kurios pasiūlo neįtikėtinai low cost kainas, o paskui daiktai dingsta be pėdsakų. Aš girdėjau istorijų, kai žmonėms atveždavo tik tuščias dėžes arba pusę daiktų. Pasirinkdami pervežėją, žiūrėkite ne tik į kainą, bet ir į atsiliepimus, įmonės senumą. Dirbu jau tiek metų, kad mano garbė man brangesnė už vieną užsakymą. Jei kas nors dingsta, aš pats stengiuosi išsiaiškinti, nors tai labai nemalonu.

Kaip elgtis, jei atvykęs randu sužalotą baldą?

Pirmiausia – nufotografuokite pažeidimą dar prieš vairuotojo akis. Užpildykite „protokolo“ formą (kurį turi vairuotojas), parašykite pastabas. Nedėkite pasirašymo, kad viskas tvarkoje, jei taip nėra. Tada susisiekite su mumis, ir mes pradėsime draudimo procesą. Draudimo kompanija reikalaus įrodymų – nuotraukų, sąrašų. Vieną kartą klientas skambino po mėnesio ir sakė, kad stalas sužalotas, bet nieko neparašė atvykimo metu. Labai sunku gauti kompensaciją be dokumentų tuoj pat. Būkite budrūs ir nedėkite daiktų į kampą, nepatikrinę.

Ar galima vežti augalus ir gyvūnus?

Augalus į Europą Sąjungą (iš Anglijos) dabar labai sunku, reikia sertifikatų, į Angliją – lengviau, tačiau ne visus. Augalų žemė negali būti pridėta (kvarantinos taisyklės), reikia nuplauti šaknis. Gyvūnus galima vežti tik jei turi šunų, kačių pasų ir (jei reikia) rabio skiepų pažymėjimą. Bet jie turi važiuoti su jumis keleivinėse mašinose arba specialiomis kompanijomis. Mes neįleidžiame šunų į krovinius skyrių – tai nelegalu ir nepriimtina gyvūnui. Jis ten išsigąs, bus šalta ir juodai. Nenaudokite mūsų mašinos kaip gyvūnų vežimo priemonės.

Kas daryti, jei negaliu susisiekti su vairuotoju kelionės metu?

Vairuotojai dažnai vairuoja arba ilsisi, todėl gali neatsiliepti iš karto. Jei jis neatsiliepia 2-3 valandas, tuomet skambinkite man į dispečerinę. Aš galiu jį paskambinti per radiją arba sekti, kur jis yra. Kartais tiesiog būna blogas ryšys, ypač Vokietijoje arba kalnuose. Nereikėtų panikuoti ir skambinti policijai iš karto. Vieną kartą klientas skambino policijai, kad mašina dingusi, o vairuotojas tiesiog buvo užstrigęs eilėje prie tunelio ir negalėjo kalbėti. Visada pirmiausia susisiekite su savo brokeriu.

Ar galima pervesti maistą ar gėrimus?

Asmeniniam naudojimui – taip, nedidelį kiekį. Bet negalima vežti mėsos ir pieno produktų iš ES į JK (dėl gyvūnų ligų). Alkoholio ir cigarečių kiekiai yra ribojami. Jei vežite dvidešimt degtinės butelių, tai ne asmeninis naudojimas, o prekyba, ir už tai gausite didelę baudą. Geriau nedaryti eksperimentų su muitinės taisyklėmis. Jei norite vežti lietuviškus saldumynus ar miltus, tai paprastai praeina, jei tai uždaryta ir neprarasta pakuoje. Bet aš visada sako – maistą geriau nusipirkti Anglijoje, ten viskas yra.

Išvada

Tarptautiniai perkraustymai į Cricklade – tai ne paprasta procesas, kurį galima padaryti per dieną spustelėjus mygtuką. Tai reikalauja planavimo, kantrybės ir supratimo, kad logistika – tai gyvas organizmas, kuris kartais suka. Nors aš dirbu jau labai ilgai ir matau viską, kiekvienas kartas yra unikalus savo iššūkiais, nuo blogų kelių iki klientų, kurie pamiršta savo raktus. Svarbiausia – pasitikėkite savimi, rinkitės patikimus partnerius ir nebijokite klausti „kvailų“ klausimų, nes geriau klausti dabar, nei gailėtis vėliau, kai stovite be daiktų svetimoje šalyje. Sėkmės jūsų kelionėje ir laukiu jūsų Cricklade!