Sklandus krovinių transportavimas iš Londono laiku: kas pasikeitė po „Brexit“ ir kaip išvengti problemų

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir galiu pasakyti viena – sklandus krovinių transportavimas iš Londono laiku dabar yra visai kitas už tą, kurį pažinojome anksčiau. Ankstesniais laikais užtekdavo padėti dėžę į sunkvežimį ir važiuoti, bet dabar viskas sukasi apie dokumentus, muitinę ir anglų bei prancūzų biurokratijos detalės. Vieniems klientams atrodo, kad tiesiog užsakome kelią, tačiau realybėje ten yra šimtai smulkių dalykų, kurie gali viską sustabdyti. Esu matęs viską – nuo prarastų konteinerų iki tų, kurie pristatyti savaitę vėliau dėl vienos neteisingai įrašytos eilutės. (Tikrai, anglai dabar yra labai griežti dĚl taisyklių, nė nėra su kuo aptarti). Kai kurie mano klientai mano, kad aš būsiu stebuklas ir išgelbėsiu jų prekes, bet dažniausiai viskas priklauso nuo to, kiek gerai viskas buvo paruošta dar prieš išvykstant iš sandėlio.

Dokumentai ir muitinės procedūros

Kokie dokumentai būtini pervežimui iš Londono?

Būtina turėti tinkamą komercinę sąskaitą, kuri nurodo tiekėjo ir gavėjo duomenis, prekių kodus (HS codes), svorį ir kiekį. Be to, privalomas yra CMR kontraktas (tarptautinės vežimo sutartis), kurį vairuotojas pasirašo pakrovimo metu. Jei prekės yra ne EU kilimo, būtinas T1 dokumentas, kuris leidžia prekėms judėti per ES teritoriją muitais neapmokestintam režimu. Dažnai pamirštama, kad gavėjas turi turėti galiojantį EORI numerį (Registracijos identifikavimo numeris), be kurio muitinė neleis atlikti importo deklaracijos.

Kodėl CMR kontraktas taip svarbus?

Tai pagrindinis dokumentas, kuris patvirtina vežimo sutartį tarp siuntėjo, vežėjo ir gavėjo. Jame turi būti tiksliai nurodyta, ką vežame, kiek tai sveria ir kokia yra tarpininkavimo mokestis. Vieną kartą Londono klientas bandė padaryti „smūkį“ užrašydamas mažesnį svorį CMR, bet kai vairuotojas užvažiavo į svarsčius Tilbury uoste, viskas išaiškėjo. Muitinė tada pradėjo tyrinėti, kodėl duomenys nesutampa, ir krūva stovėjo tris dienas kol išsiaiškino tiesą. CMR tai ne tik popierius, tai įrodymas, kad krovinys yra apdraustas ir jog vežėjas priėmė jį gabenimui.

Ar gavėjas Lietuvoje turi turėti EORI numerį?

Be abejo, tai privaloma sąlyga, jei norite atlikti legalų importą iš Jungtinės Karalystės. Muitinės sistemos automatiškai patikrina, ar gavėjo kodas egzistuoja, ir jei jo nėra, deklaracija bus atmesta. Mažos įmonės dažnai galvoja, kad EORI reikalingas tik dideliems importuotojams, tačiau tai netiesa. Prieš kuriant užsakymą, visada patikrinkite, ar jūsų brokeris turi šį numerį, kitaip krovinys gali nukeliauti į muitinės sandėlį Vilniaus pakraštyje ir laukti kelias savaites.

Kas vyksta, jei HS kodas nurodytas neteisingai?

Tai viena dažniausių problemų, su kuriomis susiduriu. HS kodas nuleidžia muitų tarifą ir reikalavimus, o neteisingas jo nurodymas laikomas muitinės pažeidimu. Pavyzdžiui, Birmingham’e esantis klientas siuntė metalo konstrukcijas, bet sąskaitoje užrašė kaip „buitinius daiktus“. Muitininkai Klaipėdoje tai pastebėjo, pradėjo tyrimą, o klientui teko mokėti baudą už neteisingą deklaravimą. Geriau leisti brokeriui patikrinti kodus nei spėlioti, nes klaida čia kainuoja brangiai.

Kiek laiko užtrunka muitinės iššifravimas?

Jei visi dokumentai tvarkingi, tai galima padaryti per kelias valandas, tačiau dažniausiai tai trunka dieną ar dvi. Sistema „Import Control System“ Jungtinėje Karalystėje reikalauja, kad išankstinė deklaracija būtų pateikta dar prieš krovinį pasiekiant uostą. Kartais, dėl didelio srauto Dover’yje arba Newhaven’e, sistema užstringa ir vairuotojas negali išvažiuoti iš uosto teritorijos, kol galiausiai nepateikiama „leidimo išvykti“ žinutė.

Ar galima atlikti muitinės procedūrą Lietuvoje?

Taip, tai vadinama importo deklaravimu atvykusios šalies muitinėje, kai krovinys jau yra Lietuvoje. Reikėtų turėti T1 dokumentą, kuris užtikrina, kad prekės buvo tranzitu. Tiesa, kai kurie brokeriai to nerekomenduoja, nes vokietiški ar lenkiški muitininkai kelyje gali sustabdyti sunkvežimį ir patikrinti T1 tinkamumą. Jei T1 bus neteisingai užbaigtas, gali tekti mokėti vokietiškas baudas, kurios yra daug didesnės nei mūsų.

Kas daryti, jei trūksta vieno dokumento?

Negalima tiesiog važiuoti ir viltis, kad niekas nepastebės, nes dabar elektroninės sistemos viską fiksuoja. Vienintelis išeitis yra sustoti ir laukti, kol siuntėjas Londono priešmietinio išsiųs trūkstamą failą elektroniniu būdu. Buvo atvejis, kai klientas pamiršo pridėti sertifikatą, ir vairuotojas praleido savaitgalį stovėdamas prie Kenterberio laukdamas sprendimo. Geriau praleisti valandą dabar ir viską patikrinti, nei prarasti savaitę vėliau.

Kainodaros paslaptys

Kokia vidutinė kaina už toną?

Nepasakysiu tikslios sumos, nes kainos svyruoja kasdien priklausomai nuo kuro kainos ir pasiūlymo. Vidutiniškai galima kalbėti apie 250–400 EUR už toną, jei tai dalinis krovinių pervežimas (LTL). Tačiau jei reikia skubaus pervežimo iš Londono centro, kainos gali šokti iki 1000 EUR už toną, nes mieste važinėjimas sunkvežimiu yra brangus dėl ULEZ zonas (ultražemos emisijos zonos). Vieną kartą turėjome vežti detales į Šiaulius, ir dėl to, kad krovinys neįtilpo į standartinę paletę, teko mokėti papildomai už vietą.

Ar „Brexit“ padidino transportavimo kainas?

Žinoma, padidino, ne tik dėl muitų, bet ir dėl biurokratijos išlaidų. Kiekvienas vežėjas dabar turi turėti specialius leidimus važiuoti į ES, kas kainuoja pinigus ir laiką. Be to, muitinės brokerio paslaugos, kurios anksčiau nebuvo būtinos, dabar yra įkainojamos į galutinę sąskaitą. Mažos įmonės, kurios anksčiau veždė prekes patys, dabar susiduria su tuo, kad jiems neapsimoka kurti savo logistikos skyriaus.

Kada kaina gali būti mažesnė?

Kaina sumažėja, jei galite laukti ir leisti mums surinkti pilną krovinį (FTL). Taip pat, jei krovinys yra pakrautas į standartinę 33 pėdų priekabą (Euro trailer), kuri yra standartas Europoje. Jei reikia vežti neįprastas prekes, pvz., ilgas medžio sijas ar statybinę techniką, teikia brangiau, nes reikia specialios technikos. Klientai dažnai sako, kad tai tiesiog medis, bet logistikoje tai „projektinis krovinių pervežimas“, kuris kainuoja kaip du �prasti reisai.

Ar verta rinktis pigų vežėją?

Nepatarčiau, ypač jei prekės brangios. Pigūs vežėjai dažnai taupo draudimuose arba naudoja senas technikas, kuri gaišta pusiaukelėje. Turiu omenyje situaciją, kai vienas „klentas“ pasiūlė beveik dvigubai pigiau kainą vežti baldus iš Mančesterio, bet pusiaukelėje sudegė sankaba. Klientas išsigando, kad praras prekes, ir vėliau atėjo pas mus, nors ir teko mokėti daugiau. Sklandus krovinių transportavimas iš Londono laiku neįmanomas be patikimos technikos.

Kas daro įtaką galutinei kainai?

Kuro kaina, prieigos rinkliavos uostuose, ir draudimo mokestis. Taip pat labai svarbu yra krovinio paruošimas – jei dėžės stovi chaotiškai, vairuotojas praleis daugiau laiko tvarkydamas jas, o tas laikas yra apmokestinamas. Dar vienas dalykas, kurio klientai nemato, yra valiutos kursas. Mokėdami už paslaugas Anglijoje svarais, gali netikėtai gauti didesnę sąskaitą eurais, jei kursas pasikeis tarp užsakymo ir apmokėjimo datos.

Ar turiu mokėti už laukimą?

Taip, jei vairuotojas privalo laukti kraupimo ar iškraupimo vietose ilgiau nei nustatyta laisva laiko data (paprastai 2 valandos). Angliški sandėiai dažnai dirba lėtai, ypač tuomet, kai ten nėra apkrovos įrangos. Vieną kartą Turke’o (Turkų) rajone sandėlininkai uždelsė krovinį valandom, ir teko mokėti vairuotojui viršvalandžius. Geriau iš anksto pasidomėti, ar sandėlyje yra vairuotoju (škiperių), kas padėtų greičiau užbaigti darbus.

Kelias ir logistika

Koks greičiausias maršrutas iš Londono?

Dažniausiai važiuojame per Dover’ą ir Kalė (Prancūzija), tai trumpiausias kelias jūra, tačiau ten dažniausiai būna didžiausi spūstys. Alternatyva yra keltai iš Harwich’o į Hoek van Holland’ą (Olandija), kuris trunka ilgiau, bet dažnai yra ramiau. Jei krovinys labai skubus, kartais netgi nesiūlau keltų ir siūlau važiuoti tuneliu po Lamanšu, nors tai kainuoja brangiau ir turi apribojimų dėl pavojingų medžiagų.

Ar tikrai taip dažnai užstringa Dover’o uoste?

Atrodo, kad taip yra beveik kiekvieną savaitę. Ten viskas labai jautri bet kokiems sutrikimams – prasidėjus vėjui, keltai nebeplaukia, o eilės susidaro iki autostrados. Nesenai turėjau atvejį, kai vairuotojas praleido šešias valandas stovėdamas ties uosto vartais tik todėl, kad vienas keltas buvo techniškai sugedęs. Sklandus krovinių transportavimas iš Londono laiku tampa tikru loterijos testu, jei renkatės būtent šį uostą.

Ką daryti, jei vairuotojas užstrigs kelyje?

Pirmiausia reikia susisiekti su dispečeriumi, kuris pakeis maršrutą, jei įmanoma. Anglijoje dažnai uždaroma M25 žiedas dėl avarijų, ir turiukas gali praslysti pro mažesnius kelius. Tiesa, negalima tiesiog važiuoti kur nori, sunkvežimiams yra griežti apribojimai. Vieną kartą vairuotojas bandė trumpintu keliu pro kaimą ir užstrigo ant tiltuko, kuris buvo per žemas. Teko iškviesti techninę pagalbą, tai buvo didelė galva.

Kiek trunka kelionė iki Lietuvos?

Idealiu atveju, jei nėra spūsčių, tai apie 3–4 dienos. Tačiau praktikoje 5 dienos yra dažnesnis variantas. Ypač jei reikia pristatyti prekes į toliau esančius miestus, pvz., į Panevėžį ar Uteną. Angliškoji dalis trunka apie 6–8 valandas, užtenka 2 valandų perkelti, o tada dar 1.5–2 dienos važiuojant per Belgiją, Vokietiją ir Lenkiją. Kelyje dažnai užstrigstame ties Vokietijos sankryžomis, kur tenkina dirbti remonto darbus.

Ar saugu važiuoti per Vokietiją?

Vokietija yra geri keliai, bet ten yra labai daug greičio matuoklių ir griežti policijos patikros. Be to, reikia turėti „Go-Box“ – mokėjimo už kelią aparatą, kitu atveju baudos didelės. Kartais girdžiu, kad vairuotojai bando apeiti mokėjimus važiuodami mažais keliais, bet tai rizikuota. Muitinė Vokietijoje taip pat tikrina dažniau nei Lietuvoje, ypač jei vairuotojas atrodo pavargęs.

Kaip pasirūpinu vairuotojo poilsio laiku?

Tai ne jūsų rūpestis, tai mūsų, tačiau svarbu žinoti, kad tachografo duomenys yra tikrinami. Vairuotojas negali važiuoti daugiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Jei jums labai skubės ir spausite vairuotoją pažeisti režimus, rizikuojate, kad krovinys bus sustabdytas, o vairuotojas nubaustas. Geriau suplanuoti atvykimą su dviem dienų atsarga, nei versti vyrą rizikuoti gyvybe.

Ar galima sekti krovinių vietą realiu laiku?

Dauguma mūsų sunkvežimių turi GPS įrenginius, tačiau signalas gali dingti tuneliuose arba šiaurės Anglijos kalvotose vietovėse. Esu matęs klientų, kurie panikuoja, kai žiūri žemėlapį ir mato, kad sunkvežimis stovi vietoje pusę valandos. Dažniausiai tai reiškia, kad vairuotojas tiesiog pietauja arba užsipildė degalų. Nereikia skambinti dispečeriui kiekvieną valandą klausiant, kur jis yra.

Specialios situacijos ir rizikos

Ar galima vežti asmenines daiktus?

Techniškai galima, tačiau tai turi būti deklaruojama kaip perkėlimas (Move), o ne prekybinis krovinys. Muitinė dažnai apžiūri tokius siuntimus, kad įsitikintų, jog ten nėra naujų prekių su pirkimo kvitais. Jei bandysite įslėpti prekes tarp senų drabužių, bus nustačytas muitinės pažeidimas. Geriau viską užrašyti kaip naudotus daiktus ir mokėti mažesnes mokesčius.

Kas daryti, jei prekės sugadinta kelyje?

Pirmiausia reikia užpildyti CMR protokolą (žalos aktą) vietoje, tai yra tiesiogiai pažeidimo vietoje. Vairuotojas turi nuotraukas, o pirkėjas turi patikrinti būklę dar prieš pasirašant. Jei pasirašysite, kad viskas tvarkinga, o vėliau sandėlyje pastebėsite skilęs dėžes, draudimas nebus mokėtas. Vieną kartą klientas Kėdainiuose atsisakė tikrinti krovinį naktį, o ryte rado sulaužytus baldus, bet jau buvo per vėlu reikalauti kompensacijos.

Ar draudimas apima viską?

Standartinis draudimas (CMR draudimas) dažniausiai dengia tik 8,33 SDR vieną kilogramą, tai yra maždaug 10 EUR. Jei vežate brangias prekes, pvz., elektroniką ar vaistažoles, būtinai reikia užsakyti papildomą draudimą. Niekada nežinai, kas gali nutikti tilbury uoste – ten buvo atvejų, kai konteineriai nukrito nuo kranų. Sklandus krovinių transportavimas iš Londono laiku reikalauja apsidrausti nuo visų netikėtumų.

Ką daryti, jei krovinys pavogtas?

Tai retas atvejis, tačiau Lietuvoje ir Anglijoje jie įvyksta. Būtina nedelsiant pranešti policijai ir pateikti draudikui visus dokumentus. Dažniausiai vagys siekia greitai parduoti prekes, todėl svarbu, kad krovinys būtų pažymėtas ir sunkiai įvežiamas. Viename iš reisų mums pavogto priekabos sparnai buvo užlipti ant kitos sunkvežimio, tačiau dėl GPS sekimo radome ją netoli Varšuvos per 12 valandų.

Ar galima vežti šaldytus produktus?

Taip, turime šaldytuvų sunkvežimių, bet tai kainuoja brangiau ir reikalauja specialių leidimų (ATP sertifikatas). Reikia tiksliai nurodyti temperatūrą, pvz., -18 laipsnių arba +2. Jei vairuotojas nustatys neteisingą temperatūrą, prekės gali sugesti, ir tada atsakomybė krenta ant vežėjo pečių. Turiu omenyje vieną atvejį, kai variklis užgeso pietų metu, ir šaldytas mėsos krovinys buvo išgelbėtas tik paskutinę minutą.

Kas nutinka su negyvūnais pervežimu?

Tai labai specifinė sritis, reikalinga veterinarijos pažyma. Negalima tiesiog įkrauti šuns į sunkvežimį ir važiuoti, taisyklės yra griežtos. Gyvūnai turi būti laikomi specialiuose boksuose su vėdinimu. Esu matęs, kaip klientai bandydami vežti arklius be tinkamo dokumentavimo buvo sustabdyti pasienio punkte ir turėjo grįžti atgal. Geriau tokius dalykus patikėti specialistams.

Ar galima atšaukti užsakymą paskutinią minute?

Galima, tačiau tikėkitės baudos. Jei sunkvežimis jau yra išvykęs iš bazės ir juda link kraupimo vietos, teks sumokėti bent jau už važiavimą tuščia. Anglijoje kuro kainos yra aukštos, todėl niekas nevažiuos tuščiomis 500 mylių be atlyginimo. Geriau susitarti dėl galimybės perkelti datą, o ne tiesiog „nykštukai“ nutildyti telefoną.

Ką reiškia „nepatogi tiesa“ apie terminus?

Tiesą sakant, net jei viskas suplanuota puikiai, mes negalime garantuoti 100% termino, nes yra faktoriai, nuo kurių nepriklauso. Uždaromas uostas, avarija autostradoje, ar net blogas oras gali visą užstrigti. Klientai dažnai galvoja, kad mums pasakius „rytoj“, tai tikrai rytoj bus, bet kartais tai tampa „poryt“. Reikia turėti atsargą planuose.

Išvada

Viskas, ką jums papasakojau, atrodo sudėtinga, tačiau tokia yra šiandienos realybė. Dirbu su šia sritimi ilgai ir galiu pasakyti, kad sėkmės paslaptis slepiasi ne rizikuojant, o dėmesingai ruošiantis. Jei planuojate siųsti dalykus iš Londono ar Birmingemo, pasidomėkite dokumentais iš anksto ir nedarykite spaudimo vairuotojams. Sklandus krovinių transportavimas iš Londono laiku įmanomas tik tada, kai abi pusės supranta atsakomybę. Patarčiau vieną dalyką – niekada nepasitikėkite tuo, kad „taip buvo visada“, nes po „Brexit“ taisyklės pasikeitė ir toliau keičiasi. Geriau leisti brokerui patikrinti deklaraciją šiandien, nei rytoj gaišti laiką prie Lietuvos-Lenkijos pasienio. Geriausia strategija yra kantrumas ir kruopštumas.