Siuntų transportavimas į UK su greitu pristatymu: kaip tai vyksta iš tikrųjų

Įvadas

Dirbu tarptautinių pervežimų srityje jau daugiau nei 20 metų, todėl apie temą „Siuntų transportavimas į UK su greitu pristatymu“ galiu kalbėti be gražių brošiūrinių žodžių. Kartais viskas pralekia Londoną per 24 valandas, kartais dėžė stovi Vilniuje dėl vieno neteisingo HS kodo. Brexitas pakeitė daug ką: muitinės deklaracijos, komercinės sąskaitos, EORI, pristatymo langai, VAT klausimai. Žinau, kad klientui dažniausiai rūpi vienas dalykas – ar gavėjas gaus daiktą laiku, nes tai gimtadienis, atsarginė detalė ar e. prekybos užsakymas.

DUK: siuntų transportavimas į UK su greitu pristatymu kasdienėje praktikoje

Ar greitas pristatymas į Angliją visada reiškia kitą dieną?

Ne visada. „Express“ dažniausiai reiškia, kad vežėjas pirmenybiškai tvarko siuntą, bet ne stebuklą. Iš Lietuvos į Angliją realus greitas terminas yra apie 1–3 darbo dienas, jei dokumentai tvarkingi ir surinkimas spėtas iki cut-off laiko. Į Škotiją, Velsą ar Šiaurės Airiją gali būti dar viena diena. (pataisau: ne visada, šiaurės Airijoje taisyklės gali skirtis.) Jei siunta atiduota penktadienį vakare, pirmadienis jau skaičiuojamas kitaip.

Kuo skiriasi kurjeris į Londoną, Birmingamą ir Mančesterį?

Skiriasi ne tik kilometrais, bet ir maršrutais. Londonas dažnai turi daugiau tiesioginių linijų, todėl į pietryčius galima atvežti greičiau. Birmingamas, Mančesteris, Liverpulis ar Leeds yra šiek tiek toliau nuo pagrindinių įvažiavimų, nors vis tiek gana patogūs. Į Edinburgą, Aberdeeną ar Šiaurės Airiją terminas dažnai auga. Dar vienas dalykas: pašto kodas kartais svarbesnis už miestą, nes viena zona gali būti „out of area“.

Kada siuntų transportavimas į UK su greitu pristatymu tikrai pagreitėja?

Jei siunta parengta vakare, etiketė atspausdinta, dokumentai patikrinti ir vežėjas ją paima iki pietų, tada greitis tikrai atsiranda. Šis siuntų transportavimas į UK su greitu pristatymu veikia geriausiai, kai sandėlis nedirba paskutinio momento. (čia turėjau omenyje paskutinės minutės, bet palieku, kaip žmonės sako.) Daug problemų kyla ne kelyje, o prieš pakrovimą: klaidingas adresas, nepilna deklaracija, blogas telefono numeris. Kartais užtenka vienos raidės postcode, ir vairuotojas sukasi ratu.

Kodėl kartais siunta į UK stringa Vilniuje, o ne Doverio uoste?

Stringa, kai dokumentai neatvažiuoja kartu su siunta arba sistema neatpažįsta turinio. Turėjau atvejį: klientas siuntė mašinų dalis į Nottingham, sąskaitoje parašė „auto parts“, bet nepridėjo kiekio, vertės ir HS kodo. Muitinės tarpininkas klausė, kas čia per dalys, kam skirtos ir ar yra komercinė vertė. Kol atsakymai grįžo, siunta stovėjo terminal. Tai nepatogu, bet dažniausiai kaltas ne kelias, o popieriai.

Ar verta rinktis express service, jei siunčiu dovaną giminei?

Verta, jei daiktas tikrai svarbus ir terminas realus. Dovanai giminei į Bristolių aš dažnai renkuosi standartinį 3–5 dienų variantą, nes skirtumas tarp 25 ir 55 eurų ne visada vertas panikos. Bet jei tai atsarginė detalė gamybai, kompiuteris klientui ar medicininis prietaisas, express turi prasmę. Tik nežiūrėkite vien į „next day“ užrašą. Pasitikrinkite, ar paslauga apima muitinės tvarkymą ir paskutinę mylią.

DUK: dokumentai, muitinė ir Brexitas po 2021 m.

Kokių dokumentų reikia siuntai iš Lietuvos į UK?

Maždaug taip: siuntimo dokumentas, komercinė sąskaita arba pro forma, gavėjo adresas, siuntėjo duomenys, turinio aprašymas, kiekis, svoris, vertė ir paskirtis. Jei siunčiate pardavimui, reikia aiškiai nurodyti, kad tai commercial sale. Jei dovana, vis tiek rašoma vertė, ne nulis. Dabar po Brexit muitinė nori suprasti, kas, ką, kodėl ir už kiek veža. Papildomai galite pasižiūrėti muitinės deklaracijos pildymas, bet praktikoje geriau, kad žmogus bent kartą paaiškintų.

Kas yra commercial invoice ir kodėl be jos niekas nevažiuos?

Commercial invoice yra popierius, kuris muitinei paaiškina, kas keliauja. Be jos vežėjas gali priimti dėžę, bet ji gali sustoti pirmame rimtesniame patikrinime. Ant sąskaitos turi būti siuntėjas, gavėjas, prekių pavadinimas, HS kodas, kiekis, vertė, valiuta ir pristatymo sąlygos. Ne „stuff“, ne „miscellaneous“, o normalus aprašymas. Pvz., „medvilniniai marškinėliai, 12 vnt.“, o ne „drabužiai dovanai“.

Ar reikia EORI numerio siunčiant mažą parcel?

EORI dažniausiai reikia verslui, kuris eksportuoja iš ES į UK. Fiziniam asmeniui, siunčiančiam vieną siuntą giminei, jo paprastai nereikalaujama taip pat kaip įmonės deklaracijose. Bet jei kasdien siunčiate 20 parcelių iš Kauno ar Vilniaus, situacija jau kita. Vežėjas gali prašyti EORI, nes deklaracijas reikia pateikti formaliai. Nežinau 100%, ar jūsų pasirinktas vežėjas jo prašys konkrečiai partijai, tad geriau paklausti prieš atiduodant siuntą.

Kaip pildyti HS kodą, kad muitinė nesustabdytų krovinio?

HS kodas yra prekių klasifikacijos numeris, pagal kurį muitinė supranta, kas tai per daiktas. Jis atrodo kaip eilė skaičių, pvz., 6403 arba 8517, bet klaida gali brangiai kainuoti. Jei įrašysite per bendrą kodą, deklaracija gali grįžti tikslinimui. Jei įrašysite neteisingą, gali atsirasti kitoks muitas arba draudimas. Geriausia pasitikrinti oficialioje sistemoje arba pasamdyti brokerį; trumpas gidras čia: HS kodai ir deklaracijos.

Kas vyksta, jei deklaracijoje įrašyta „gift“, o viduje komercinė siunta?

Bloga mintis. Jei viduje komercinė siunta, o ant deklaracijos parašyta „gift“, tai nėra gudrybė, o rizika. Muitinė gali paprašyti įrodymų, kodėl vertė tokia maža arba kodėl siunčiama į e. prekybos sandėlį. Tada siunta stringa, gavėjas moka papildomus mokesčius, o visi pyksta. Geriau rašyti tiesą nuo pradžių: pardavimas, grąžinimas, remontas, dovana ar pavyzdys. Melas dokumentuose atrodo mažas, bet pasekmės dažnai didelės.

Kainos ir terminai: siuntų transportavimas į UK su greitu pristatymu be pasakų

Kiek kainuoja siuntų transportavimas į UK su greitu pristatymu mažam paketui?

Mažam paketui iki 2 kg greitas variantas dažniausiai kainuoja apie 25–45 eurus. Jei svoris auga iki 5 kg, kaina gali būti 35–70 eurų. Į Londoną kartais būna pigiau, į atokesnę Škotijos vietą – brangiau. Pridėkite galimą draudimą, degalų priemoką ir nuotolinio pristatymo mokestį. Tiesa, siuntų transportavimas į UK su greitu pristatymu nėra vien kurjerio sąskaita; muitinės tvarkymas taip pat gali turėti mokestį.

Kodėl kaina pakyla, kai pakuotė maža, bet sunki?

Kainą skaičiuoja pagal faktinį ir tūrinį svorį, o vežėjai pasirenka didesnį. Todėl didelė dėžė su lengva antklode gali kainuoti kaip sunkus daiktas. Formulė paprasta: ilgis × plotis × aukštis dalijamas iš koeficiento, dažniausiai 5000. Po to lyginama su svarstyklėmis. Jei klientas sako „bet ji juk lengva“, aš tik linkteliu, nes sandėlio sistema taip nemano. Todėl pakuoti reikia kompaktiškai, ne „kad gražiai atrodytų“.

Ar pigiau siųsti pallet į UK ar rinktis consolidation?

Paletė dažniausiai prasideda nuo 120–250 eurų, jei tai standartinė EUR paletė ir krovinys tilpsta į bendrą transportą. Greitesnis arba atskiras vežimas gali šokti iki 400–900 eurų, ypač jei važiuojama tiesiai į Mančesterį, Glazgą ar Belfastą. Consolidation kartais pigesnis, nes krovinys važiuoja su kitais, bet terminas ilgesnis. Jei prekės reikia rytoj gamybai, taupymas gali būti klaidingas. Jei terminas leidžia, grupinis variantas protingas.

Ką reiškia DAP ir DDP, ir kodėl klientai tai painioja?

DAP reiškia, kad gavėjas moka muitus, VAT ir brokerio mokesčius prieš pristatymą. DDP reiškia, kad siuntėjas susitaria, jog viskas bus sumokėta iki durų. Klientai tai painioja, nes pardavime matosi „pristatymas į UK“, o tada gavėjas gauna sąskaitą už 30–80 svarų. Po Brexit tai tapo labai dažna problema. Prieš siunčiant reikia aiškiai parašyti, kas mokės 20% VAT ir kokios pristatymo sąlygos taikomos.

Kodėl „nemokamas pristatymas“ kartais kainuoja brangiau?

Taip nutinka dažniau, nei norėtųsi. Įmonė gali įtraukti pristatymą į produkto kainą, o tada klientas moka daugiau už pačią prekę. Kartais „free delivery“ galioja tik iki durų, bet ne iki muitinės išmokėjimo. Kitaip tariant, siunta atvyksta į UK, o gavėjas staiga mato papildomą mokestį. Yra ir sąžiningų pardavėjų, kurie DDP sutvarko tvarkingai. Tik reikia skaityti sąlygas, ne tik didelį mygtuką „pirkti“.

DUK: pakavimas, draudimas ir nepatogūs dalykai

Kaip pakrauti siuntą, kad ji atlaikytų kelią per Doverį?

Stipri dėžė, tarpai užpildyti, sunkūs daiktai apačioje, trapūs atskirai. Neskaičiuokite, kad kurjeriai elgsis kaip su stikline vaza iš močiutės servizo. Turėjau situaciją: keramika į Londoną buvo gražiai nufotografuota, bet viduje trūko pertvarų. Atvyko kaip mozaika. Jei daiktas brangus, naudokite dvigubą dėžę, kampuočius ir „fragile“ lipdukus, nors lipdukas pats savaime stebuklų nedaro.

Ar draudimas apmoka vėlavimą dėl muitinės?

Paprastai ne, arba bent jau ne taip, kaip žmonės tikisi. Draudimas dengia praradimą arba fizinę žalą, jei įvykdytos pakuotės ir deklaracijos sąlygos. Vėlavimas dėl muitinės, oro sąlygų ar dokumentų tikrinimo dažniausiai nėra apmokamas kaip nuostolis. Jei jums reikia garantuoto laiko, ieškokite paslaugos su service failure compensation, bet ir ten bus išimčių. Prieš apdraudžiant verta perskaityti, kas tikrai draudžiama, o kas tik gražiai parašyta.

Ką daryti, jei kurjeris atsisako priimti dėžę?

Jei dėžė minkšta, šlapia, perpilta juosta ar be adreso, vežėjas turi teisę jos nepriimti. Tai ne kaprizas. Transporto juostoje ji gali trūkti, o tada kiti kroviniai ir žmonės gauna problemą. Geriausia iš anksto paruošti etiketę, dublikatą viduje ir tvirtą išorinį sluoksnį. Kartais sandėlyje paprašo perpakuoti, ir tai kainuoja papildomai. Pigiau sutvarkyti namuose negu ginčytis prie rampos.

Ar galima siųsti alkoholį, kosmetiką ar elektroniką į UK?

Alkoholį galima, bet su apribojimais, licencijomis ir tinkamu pakavimu. Kosmetika gali turėti skysčių, aerozolių ar alkoholio kiekį, todėl ne visos įmonės ją veža. Elektronika dažniausiai keliauja, bet ličio baterijos reikalauja specialių taisyklių. Vaistai, maisto papildai, tabakas ir gyvūniniai produktai yra dar sudėtingesni. Prieš siunčiant į UK geriau parašyti vežėjui konkretų turinį, nes bendras klausimas „ar galima?“ dažniausiai nieko neišsprendžia.

Kodėl kai kurios įmonės žada greitą pristatymą, bet negali jo įvykdyti?

Yra įmonių, kurios parduoda greitą pristatymą, nors neturi savo transporto ir tik perduoda užsakymą kitam vežėjui. Tai nėra savaime blogai, brokeriai irgi dirba sąžiningai. Blogai yra tada, kai terminas pažadamas be realaus patikrinimo. Pirkėjui atrodo, kad viską kontroliuoja viena komanda, o realybėje siunta keliauja per tris sistemas. Todėl klauskite, kas paims siuntą, kas veža per Doverį ar Calais, kas tvarkys muitinę. Jei atsakymai migloti, būkite atsargesni.

DUK: paskutinė mylia, sekimas ir problemų sprendimas

Kaip veikia tracking number, kai siunta jau yra UK?

Tracking number yra kaip siuntos telefono numeris. Kai ji palieka Lietuvą, matote išvažiavimą. Kai patenka į UK terminalą, statusas gali trumpam sustoti arba pasikeisti pavadinimas. Kartais DPD, DHL, UPS ar FedEx sistemos rodo skirtingą informaciją, nes duomenys persiunčiami ne akimirksniu. Jei statusas „in transit“ kabuoja vieną dieną, tai dar ne tragedija. Jei kab 3–4 dienas be jokio judesio, tada jau verta klausti.

Kas yra last mile delivery ir kodėl ten dažnai stringa?

Last mile delivery yra paskutinis etapas nuo UK terminalo iki gavėjo durų. Ten dažnai stringa ne dėl muitinės, o dėl pašto kodo, siauros gatvės, saugaus palikimo arba vairuotojo maršruto. Viena klaida adrese gali pridėti dieną. Dideliuose miestuose, pavyzdžiui, Londone, pristatymai kartais atidedami, nes vienas vairuotojas turi per daug adresų. Tai nepatogu pasakyti, bet paskutinė mylia yra pati žmogiškiausia ir netvarkingiausia dalis.

Ką reiškia „delivery attempted“?

Tai reiškia, kad vairuotojas bandė pristatyti, bet nepavyko. Galėjo nebūti žmogaus, durys uždarytos, šuo loja taip, kad niekas neina, arba adresas neatrodo prieinamas. Kartais paliekama kortelė, kartais tik statusas sistemoje. Gavėjas turėtų tikrinti telefoną ir el. paštą, nes kurjeris gali siųsti nuorodą naujam langui. Turėjau atvejį, kai siunta grįžo į terminalą, nors žmogus buvo namie, tik neatidarė nepažįstamo numerio.

Kaip pakeisti pristatymo adresą po išsiuntimo?

Keisti galima, bet ne visada ir ne iki pat durų. Jei siunta jau iškeliavo iš terminalo į maršrutą, adreso pakeitimas gali būti neįmanomas. Kartais galima nukreipti į pickup point, pakeisti pristatymo datą arba paprašyti palikti saugioje vietoje. Už tai būna mokestis, dažniausiai keli svarai arba eurų ekvivalentas. Svarbiausia turėti teisingą telefono numerį, nes be jo vairuotojui sunkiau susitarti. Geriau adresą tikrinti prieš atiduodant siuntą, ne po išsiuntimo.

Kada verta skambinti vežėjui, o kada tiesiog laukti?

Skambinti verta, kai statusas nejuda ilgiau nei pažadėtas terminas, matote muitinės prašymą, siunta grįžta siuntėjui arba gavėjas moka netikėtus mokesčius. Jei siunta ką tik išvažiavo ir jūs nerimaujate, palaukite bent vieną darbo dieną. Vežėjai ne visada turi daugiau informacijos nei matote tracking sistemoje. Bet kai reikia sustabdyti siuntą, pakeisti dokumentus ar tikrinti muito kodą, laukti nėra prasmės. Praktiškai: pirmiausia parašykite trumpą, aiškų prašymą su tracking numeriu, tada skambinkite.

Išvada

Jei planuojate greitesnį siuntų gabenimą į Jungtinę Karalystę, žiūrėkite ne tik į reklamuojamą terminą. Paruoškite dokumentus, patikrinkite adresą, pašto kodą, turinio aprašymą ir pakuotę. Ši frazė – siuntų transportavimas į UK su greitu pristatymu – iš tiesų reiškia derinį: geras vežėjas, tvarkinga deklaracija, realus terminas ir gavėjas, kuris atsako į telefoną. Tada Londonas, Mančesteris ar Edinburgas nėra kažkas baisaus. Tiesiog reikia žinoti, kur gali užstrigti.