Siuntų pervežimas į Jungtinę Karalystę artimiesiems: praktinis vadovas be reklamų

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų, maždaug nuo tada, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, o sienos dar buvo „paveržtos“. Mačiau viską: nuo gaidžių su vokiškomis „VW“ transporteriais iki dabartinių milžiniškų logistikos centrų. Po „Brexit“ situacija pasikeitė ir dar kartą pasikeitė, ir dabar dažnai gaunu klausimų apie tai, kaip geriau ir pigiau organizuoti siuntų pervežimą į Jungtinę Karalystę artimiesiems. Niekas nesako, kad dabar yra paprasta, bet nebūtina ir būti specialistu, kad sėkmingai išsiųstum dėžę sūrio ar vaikiškus drabužius. Šiame straipsnyje nešoku iš vienos kojos į kitą ir nebandau jums nieko parduoti – tiesiog papasakosiu, kaip tai vyksta iš vidaus, su visomis tosmis ir rizikomis, kurias gali patirti kiekvienas siuntėjas.

Brexit ir muitinė: kas pasikeitė ir kodėl daugiau nebe „paprasta“

Ar tiesa, kad po „Brexit“ siuntų pervežimas į Jungtinę Karalystę artimiesiems tapo kur kas sudėtingesnis?

Taip, tai yra gryna tiesa. Anksčiau tai buvo beveik kaip siųsti į kitą miestą tik su šiek tiek ilgesniu užkeliu. Dabar viskas sustoja prieš sieną. Turiu omeny, kad kiekviena siunta, netgi mažas vokas su dviem marškinėliais, turi praeiti muitinės kontrolę. Reikia pildyti deklaracijas, nurodyti tarifus ir tikėtis, kad britų muitininkai nebus pernelyg išrankūs. Dažnai klientai mano, kad jei siunta maža, tai ją tiesiog „užmes“ per sieną, tačiau dabar tai nebeveikia – sistema automatiškai sugauna trūkstamus duomenis.

Ar reikia mokėti muitus ar PVM, kai siunčiu dovaną artimiesiems?

Čia viskas labai priklauso nuo to, ką užrašote dokumentuose. Jei deklaruosite, kad tai dovana ir jos vertė nesiekia 45 svarų (apie 50 eurų), tai dažniausiai mokėti nereikia. Bet jei šiek tiek pasisuksite ir padarysite klaidą, pavyzdžiui, užrašysite 50 svarų, gavėjas turės sumokėti PVM ir importo mokestį. Siuntų pervežimas į Jungtinę Karalystę artimiesiems dažnai kainuoja brangiau dėl šių neprognozuojamų mokesčių, todėl būkite tikslūs ir negerbkite vertės.

Kas nutinka, jei nepateiksiu customso deklaracijos arba ją blogai užpildysiu?

Tada tikėkitės bėdų. Siunta tiesiog užstrigs sandėlyje Liutuje arba tiesiogiai Anglijoje. Ji bus sulaikyta, kol duomenys bus sutvarkyti, o už tą laiką gali būti paskaičiuojamos saugojimo mokesčios. Girdėjau atvejų, kai žmonėms teko daugiau mokėti už sandėliavimą nei pati siunta buvo verta. Geriau praleisti penkiolika minučių ir viską užpildyti korektiškai nei vėliau verkti dėl baudų.

Ar galiu siųsti maisto produktus, pavyzdžiui, naminius mažumos gaminius?

O čia yra labai pavojinga zona. Po „Brexit“ taisyklės dėl gyvūninių kilmės produktų tapo griežtesnės. Oficialiai dauguma mėsos ir pieno produktų yra draudžiami, tačiau realybėje kartais praeina, kartais ne. Jei siunčiate džiovintą duoną, medų ar keletą rūkytų lašišų片gali pavykti, bet jei muitininkas užkabins, visa siunta bus sunaikinta. Siuntų pervežimas į Jungtinę Karalystę artimiesiems, kai kalbame apie maistą, yra kaip loterija – geriau nezaisti.

Kas yra EORI numeris ir ar jis reikalingas paprastam žmogui?

EORI numeris (Economic Operators Registration and Identification) dažnai bando parduoti kaip būtiną dalyką bet kokiam siuntimui. tiesą sakant, jei siunčiate tik vieną ar dvi siuntas asmeniniais tikslais, jums jis nereikalingas. Jis būtinas verslui, kuris prekiauja. Bet turiu omeny, kad kai kurios pervežimo kompanijos gali jumįvaryti į sumetimą, sakydamos, kad be jo nieko neišsiversite. Patikrinkite šaltinius prieš mokėdami už tokias paslaugas.

Kainos, terminai ir maršrutai: kiek laiko ir pinigų reikės

Kiek vidutiniškai trunka siuntos kelionė iki Londono ar Mančesterio?

Jeigu viskas gerai ir nėra didelių švenčių, paprasta siunta paprastu kurjeriu (pavyzdžiui, „DPD“ ar „UPS“) važiuoja apie 3–5 darbo dienas. Tačiau jei tenka eiti per muitinę, tai gali užtrukti ir savaitę, net dvi. Kartais atsitinka taip, kad siunta sustoja Anglijoje, kažkas pasitvarko dokumentus, o vėliau ją perduoda vietiniam kurjeriui. Geriau duokite savo gavėjams žinoti, kad tai ne taip greita kaip anksčiau.

Kodėl kainos svyruoja taip stipriai vienoje ir kitoje kompanijoje?

Viskas susideda iš to, ką įtraukia į kainą. Vienos kompanijos duoda bazinę kainą, bet po to prideda „fuel surcharge“, kuri svyruoja kartu su naftos kainomis, ir „brexit surcharge“. Kitos gali parodyti brangią kainą, bet ji jau bus galutinė. Be to, didelę įtaką turi tai, ar tai yra tiesioginis reisas (pavyzdžiui, iš Kauno ar Vilniaus), ar siunta keliauja per perpildytus hubus Lenkijoje ar Vokietijoje. Siuntų pervežimas į Jungtinę Karalystę artimiesiems nebeleidžia sau pigių pasiūlymų be „uodegos“.

Ar pigiau siųsti į JK per pašto skyrius (Lietuvos paštas) ar privačiais kurjeriais?

Lietuvos paštas dažnai būna pigesnis, ypač jei siunta nėra labai skubi. Tačiau jų sekimas ir klientų aptarnavimas, jei kažkas nutinka, gali būti labai lėtas ir nervuojantis. Privatus kurjeris brangiau, bet jis ateina pas jus paėmusi dėžę ir duoda aiškų sekimo numerį. Jei siunčiate brangų daiktą, aš asmeniškai neberizikuosiu su paštu, nors galiu klysti (bet mažai tikėtina).

Ar galima išsiderėti kainą, jei siunčiu daug dėžių vienu metu?

Žinoma, jei turite penkias ar dešimt dėžių, reikia kreiptis tiesiai į logistikos kompanijas ir klausti apie „LTL“ (Less than Truckload) kainas. Ten kainos skaičiuojamos pagal tūrį, ne vienetus. Kartais pavyksta išsiderėti nerealų nuolaidą, jei sutinkate palaukti, kol vairuotojas surinks kitą krovinį tame pačiame kelyje. Toks siuntų pervežimas į Jungtinę Karalystę artimiesiems gali atseitėti pus mažiau nei siunčiant po vieną.

Kokios yra pagrindinės problemos su terminalais Anglijoje?

Angliški terminalai, ypač „Coventry“ ar kiti didieji, dažnai yra perpildyti. Ten dirba žmonės, kurie ne visada pasiduoda lietuviškai ar angliškai. Jei jūsų etiketė nukrypo arba dėžės etiketė netvirtai užklijuota, ją gali tiesiog „pamesti“ tarp tūkstančių kitų. Ten būna chaosas, su kuriuo susiduria ir didieji, ir mažieji vežėjai.

Kas daryti, jei siunta pavėlavo daugiau nei mėnesį?

Pirmiausia – nepanikuokite. Patikrinkite, ar ji net nebuvo grąžinta atgal kaip „nepristatyta“. Dažnai būna taip, kad gavėjas neatsiliepė į pranešimą arba nebuvo namuose, ir po 30 dienų siunta keliauja atgal. Jei taip nutiko, reikės sumokėti grąžinimo mokestį, kuris kartais būna didesnis nei pradinė siuntimo kaina.

Ką galima, o ką draudžiama siųsti: nuo pavojingų iki keistų daiktų

Ar galiu siųsti alkoholį (degtinę, vyną) artimiesiems?

Galite, bet tai nėra paprasta. Kiekviena šalis turi savo apribojimus, kaip stiprų alkoholį galima importuoti be licencijos. Dažniausiai leidžiama siųti nedidelį kiekį asmeniniam vartojimui, bet tada gali tekti mokėti brangius akcizus. Siuntų pervežimas į Jungtinę Karalystę artimiesiems su alkoholiu beveik visada reiškia, kad gavėjas gaus sąskaitą už mokesčius, kurios reikės apmokėti prieš atsiimdamas dėžę.

Kaip yra su vaistais? Galima siųsti receptinius vaistus šeimai?

Tai yra labai pavojinga sritis. Oficialiai galima siųsti vaistus tik asmeniniam vartojimui ir su gydytojo pažyma (angliškai!). Jei siunčiate paprastus vitaminus tai viena, bet jei tai stiprūs antibiotikai ar psichotropiniai vaistai be dokumentų, tai gali būti įvertinta kaip narkotikų gabenimas. Geriau to nedarant, nes bausmės ten griežtos.

Ar saugu siųsti elektroniką – telefonus, nešiojamuosius kompiuterius?

Galima, bet turi būti labai atsargus su akumuliatoriais. Jei siunčiate telefoną, jis negali būti įjungtas (turi būti išjungtas, o akumuliatorius atskirtai arba užklijuotas juosta, kad neįsijungtų). Atsitiko atvejis, kai vyras siuntė seną „iPhone“ be dėžutės, jis užsidegė kurjerio sunkvežimyje (ne, ne sudegė visiškai, bet uždūmino). Dėl to daug kur draudžiama siųsti elektroniką su ličio akumuliatoriais be specialios pakuotės.

Kas yra „prohibituotos prekės“ ir kodėl jos toks pavojingos?

Tai yra daiktai, kuriems griežtai draudžiama keliauti oru arba jais prekiauti. Tai gali būti aerozoliai, degiosios medžiagos, ginklai (netgi šiukšlinukai), kai kurie cheminiai preparatai. Jei bandysite tokią siuntą įslėpti tarp drabužių, ir ją aptiks, ne tik prarasite siuntą, bet galite patekti į juodąjį sąrašą. Siuntų pervežimas į Jungtinę Karalystę artimiesiems savaime reiškia taisyklių laikymąsi.

Ar galiu siųsti gėles ar augalus?

Turi būti labai atsargus. Augalai turi turėti fitosanitarinius pažymėjimus, kad nekelia grėsmės vietinei gamtai. Be to, jei siunčiate tiesiog puokštę gėlių, tai gali pavykti, bet jei tai ką nors su žeme, tai beveik neįmanoma legaliai. Būna, kad gėlės tiesiog išdžiūva pasieniečių palatoje laukiant patikros.

Dokumentai, EORI ir deklaravimo rūpesčiai: kas ką turi padaryti

Kur rasti ir kaip užpildyti CN22 ar CN23 dokumentą?

Šiuos dokumentus paprastai suteikia pervežėjas, kai užpildote duomenis internete. CN22 skirtas mažoms siuntoms (iki 2 kg), o CN23 – didesnėms. Svarbiausia čia tiksliai nurodyti, kas yra viduje, kiek tai kainuoja ir svorį. Nesitikėkite, kad „drabužiai“ užteks – reikia detaliau: „medvilniniai marškiniai, 3 vnt., naudoti“. Jei nurodysite „seni drabužiai“, jas gali pripažinti šiukšlėmis ir neįleisti.

Kas nutinka, jei nurodysiu neteisingą svorį ar matmenis?

Jeigu skirtumas nedidelis – nieko. Bet jeigu parašysite 5 kg, o realiai bus 25 kg, kompanija sau priskaičiuos skirtumą ir išsiųs papildomą sąskaitą. Kartais ta sąskaita būna tiesiog absurdiška. Vieną kartą klientas taip padarė su baldais, tai jam teko mokėti dvigubai daugiau, nei jam buvo pasakyta pradžioje. Geriau susverti namuose.

Ar galiu siųsti daiktus, kuriuos nupirkau „eBay“ ar „Amazon“ ir noriu atsiųsti sau?

Taip, tai yra labai dažna praktika. Tokiu atveju jūs būtate ir importuotoju. Reikės sumokėti PVM ir galbūt muitą, jei vertė viršija leistinąją ribą. Negalima to padaryti taip, tarsi tai būtų dovana iš „Mamos“, jei čekiuke matosi „Amazon“ pavadinimas. Muitinė nėra kvaila, jos sistemos sugeba susieti duomenis.

Ar reikia angliškų dokumentų, jei aš užpildau lietuviškai?

Dauguma sistemų verčia automatiškai, tačiau geriau, jei aprašymas būtų angliškai. Jeigu parašysite lietuviškai „svogūnai“, Anglijos pareigūnai gali neįvertinti ir laukti vertimo. Uždelsta laikas. Patikimiausia naudoti angliškus terminus: „used clothes“, „shoes“, „personal items“.

Kas yra „tarifo kodas“ (HS code) ir ar jis būtinas?

Tai skaičius, kuris nusako, kas tiksliai yra prekė. Mažoms siuntoms jis nebūtinai reikalingas, bet jei siunčiate techniką ar sudėtingesnius daiktus, jo nurodymas padėti išvengti problemų. Aš asmeniškai retai kada nurodau tarifą, kai siunčiu asmenines daiktus, bet verslui tai būtina. (nors dabar jau keičiasi požiūris, ir gali tekti dažniau gintis).

Pakavimas, draudimas ir kas daryti, kai kažkas nutinka

Kaip tinkamai supakuoti lūžtantų daiktų, pavyzdžiui, lėkštes ar vazas?

Naudokite daug burbulių plėvelės. Ne taip, kad vienas sluoksnis, o užpildykite visas tuščias vietas. Dėžė turi būti tvirta, gerai užklijuota scotču (geriau keliais sluoksniais). Vieną kartą klientas man siuntė kriauklę, apvyniotą tik rankšluosčiu – žinote, kas atsitiko? Gavome miltus. Siuntų pervežimas į Jungtinę Karalystę artimiesiems be kokybiško pakavimo yra savanoriškas žaidimas rulete.

Ar verta pirkti draudimą smulkmens siuntoms?

Jei siunčiate ką nors, kas verta daugiau nei 200 eurų, manau, kad taip. Draudimas kainuoja keletą procentų, bet jei siunta dings (o tai, deja, kartais nutinka), bent gausite pinigus atgal. Jei tai būna seni drabužiai ar žaislai, galima ir rizikuoti. Tiesa, gaudžiant išmoką, reikės įrodyti vertę, todėl išsaugokite čekius.

Kas daryti, jei gavėjas gavo pažeistą siuntą?

Pirmiausia – nieko nekeiskite, nufotografuokite pažeidimą ir dėžės išorę. Tada reikia kreiptis į vežėją prašant pretenzijos. Jei dėžė atrodo normaliai, o viduje visada sudaužyta, gali būti, kad blogai supakuota, ir draudimas nebus sumokėtas. Būna keistų atvejų, kai dėžė užklijuota ir atrodo sveika, o viduje kažkas įlindo – čia sunkiau įrodyti.

Ar galima siųsti baldus ar didelius daiktus?

Galima, bet tai jau nebe paprastas kurjeris. Reikės ieškoti specialistų, kurie veža „palletais“ (krovininės dėžės). Tai brangiau, bet saugiau, nes tokios dėžės nebučiuojamos kaip paprastos siuntos. Be to, dideliems daiktams reikia ypatingų muitinės dokumentų, todėl geriau patikėti tiems, kas kasdien su tuo dirba.

Kokias problemas sukelia blogai užklijuotos etiketės?

Tai didžiausia kvailystė, ką gali padaryti. Jei etiketė nukrenta arba sušlampo nuo drėgmės, siunta tampa „bevardžiu“. Ji gali klaidžioti po sandėlius mėnesį. Būna, kad vairuotojas tiesiog nusprendžia, kad čia kažkokia klaida, ir ją nuneša į „neidentifikuotų siuntų“ kampą. Užklijuokite gerai, o dar geriau – padėkite vizitkę viduje dėžės su gavėjo duomenimis.

Patirties ir patarimų šaltinis: realios istorijos ir galvosūkiai

Ar yra kokia nors patarimas, kuriuo pasidalintum iš 20 metų patirties?

Nepadirbkite. Jei nežinote kažko, klauskite. Dauguma problemų kyla ne iš to, kad muitinė bloga, o iš to, kad žmonės bando apgauti sistemą. Rašykite tiesą, pakruokite tvirtai, ir viskas bus gerai. Be to, niekada nesiųskite pinigų grynaisiais – tai draudžiama ir bus aptikta.

Buvo atveju, kai siunta dingo be pėdsakų?

Žinoma, prieš keletą metų buvome netekę visos siuntos su knygomis. Ji tiesiog išnyko sistemoje po išvežimo iš Vilniaus. Vėliau paaiškėjo, kad ji numušė nuo konvejerio kažkur sandėlyje ir buvo susmulkinta. Sistemoje liko kaip „prarasta“. Draudimas padėjo, bet nervų praradome daug.

Ar verta rinktis brangesnį vežėją dėl greičio?

Jei skubate, tai neabejotinai taip. Brangesni vežėjai dažniausiai turi tiesioginius reisus. Pigūs vežėjai suka ilgus maršrutus, rinkdami krovinius, todėl jūsų dėžė gali prasukti tris kartus per Lenkiją ir Vokietiją, kol pasieks Londoną. Siuntų pervežimas į Jungtinę Karalystę artimiesiems tada tampa tikru testu kantrybei.

Kas daryti, jei gavėjas atsisako priimti siuntą?

Jei gavėjas atsisako (pavyzdžiui, nenori mokėti mokesčių arba pakeitė nuomonę), siunta grąžinama atgal. Tai kainuoja. Būna keista, kai žmonės užsisako prekes parduotuvėse Anglijoje į Lietuvos adresą, o paskui atsisako – tada turi mokėti už grąžinimą. Geriau viską iš anksto suderinti.

Ar keičiasi taisyklės dažnai?

Kasmet keičiasi kainos, bet pagrindinės taisyklės po „Brexit“ jau įsivėlė. Tačiau reikia sekti naujienas, ypač jei kalbame apie maistą ar gyvūnus. Prieš metus buvo keistas triukšmas dėl mėsos importo, bet po to kažkus nurimo (arba mes tiesiog pripratome).

Kokios yra didžiausios kliūtys, su kuriomis susiduria kasdieniniai siuntėjai?

Blogi adresai. Žmonės sukelia klaidas pašto koduose, o Anglijoje pašto kodai yra labai svarbūs – vienas skaiciuk neteisingai ir siunta keliauja į kitą miestą. Taip pat – neatsiliepimas į telefonus, kai kurjieris bando pristatyti.

Ar galima siųsti raktus, dokumentus svarbius dokumentus?

Galima, bet geriau naudoti specialias paslaugas (pavyzdžiui, „UPS Express“). Paprastu būdu siunčiant raktus, jie dažnai dingsta arba sugenda magnetiniai juostelės ant jų (jei tai automobilio raktai). Dokumentus geriau nusifaksuoti ar nusiųsti skenuotus el. paštu, o jei reikia originalo – siųskite kurjeriu su pristatymu į rankas.

Ar galima sekti savo siuntą realiu laiku?

Dauguma kompanijų suteikia tokią galimybę. Tačiau ne visada informacija atnaujinama kas valandą. Kartais gali būti pertrauka, kai siunta yra ore arba perkeliamą tarp sandėlių. Nesijaudinkite, jei pamatysite „no update“ dvi dienas – tai normalu.

Kas yra „return to sender“ procesas?

Jei siunta negali būti pristatyta (blogas adresas, atsisakymas, mokesčių neapmokėjimas), ji yra grąžinama siuntėjui. Procesas gali užtrukti ilgiau nei pristatymas į priekį. Be to, paprastai už tai reikia papildomai sumokėti, todėl patikrinkite duomenis du kartus.

Ar yra kokių nors „užgaidžių“, kurias reikia žinoti?

Anglijoje daug kur nėra pašto dėžučių prie namų kaip Lietuvoje, todėl jei adresatas namie nuolat nebūna, geriau nurodyti darbo vietą ar pašto skyrių adresą. kitaip siunta nuolat važinės į sandėlį ir atgal.

Ar galiu siųsti daiktą, kurį pats gavau dovaną ir dabar noriu atiduoti?

Galima, bet tada turite nurodyti savo kaip siuntėjo duomenis, o kaip prekės kainą – rinkos kainą (ne 0 eurų). Jei nurodysite 0 eurų, muitinė gali nuspręsti, kad tai prekyba be mokesčių ir uždelsi siuntą.

Kaip elgtis, jei siunta buvo atiduota klaidingam žmogui?

Tai retas atvejis, bet nutinka. Reikia skambinti į kurjerių tarnybą ir prašyti padėti ją susigrąžinti. Jei žmogus sąžiningas, viskas gerai. Jei ne... tai čia jau policijos reikalas, bet dažniausiai tai būna kaimynų klaida.

Ar galiu siųsti chemines priemones, pavyzdžiui, dažus?

Tik jei jos yra originalioje, užrakintoje pakuotėje ir nėra pavojingos (ne aerozoliai, ne degios). Bet geriau klausti konkrečios kompanijos, nes dauguma jų tiesiog atsisims tokių siuntų be jokios diskusijos.

Kaip apskaičiuoti tūrį, jei daiktai ne standartiniai?

Jei tai ne dėžė, o pavyzdžiui, dviratis ar sofa, tūris skaičiuojamas taip: ilgis x plotis x aukštis (metrais). Tais atvejais dažnai naudojama „volumetric weight“ formulė, kuri gali padaryti kainą didesnę nei realus svoris. Siuntų pervežimas į Jungtinę Karalystę artimiesiems tokiu atveju gali būti labai brangus.

Ar svarbu nurodyti gavėjo telefono numerį?

Labai svarbu. Be telefono numerio Anglijoje dažnai neįmanoma pristatyti siuntos, nes kurjeriai tiesiog nieko nedaro be išankstinio pranešimo. Jei nurodysite neteisingą numerį, siunta gali būti grąžinta.

Ar galiu siųsti daiktus, kuriuos aš pats pagaminau ( rankų darbas)?

Taip, tai yra labai gerai. Tada nurodote prekės kainą kaip savo darbo ir medžiagų kainą. Tokios siuntos dažnaikelia mažiau įtarimų, nes aišku, kad tai nėra masinė prekyba. Tiesa, gali tekti įrodyti, kad tai tikrai jūsų darbas, jei kils klausimų.

Ar yra skirtumas tarp „UK“ ir „Great Britain“ adresų?

Formaliai taip, tačiau kurjeriai dažniausiai vežia į visą salyną, įskaitant Šiaurės Airiją (tačiau ten taisyklės gali skirtis dėlprotocol). Jei siunčiate į Šiaurės Airiją, būkite dvigubai atsargesni su dokumetais, nes ten taisyklės dar daugiau paneigės po „Brexit“.

Kokius patarimus duotum tiems, kurie siunčia pirmą kartą?

Nesibijkite klausti. Užpildykite formas atidžiai. Naudokite tikrai tvirtas dėžes. Ir kantrybės – sistemos dirba ne taip greitai kaip mes norėtume. Siuntų pervežimas į Jungtinę Karalystę artimiesiems yra procesas, kurį reikia suprasti, o ne tik tiesiog numesti dėžę pašte.

---

Apibendrinant, viskas pasidaro daug paprasčiau, kai suprantate mechanizmą. Nors sistemos po „Brexit“ tapo griežtesnės, ir kainos šiek tiek pakilo, galimybės siųsti artimiesiems išlieka. Svarbiausia yra sąžiningumas, kruopštumas ir kantrybė. Neskubėkite, viską du kartus patikrinkite, ir jūsų siunta pasieks Londoną ar Liverpulį be jokios skausmo. Tikiuosi, šie patarimai padės išvengti tų bėdų, su kuriomis dažnai tenka susidurti man ir mano klientams.