Siuntų gabenimas į Jungtinę Karalystę greitai ir be problemų: Tiesioginio vežėjo patarimai, kas darosi ant ribos

Dirbu šioje srityje virš dvidešimties metų, o po „Brexit“ pasikeitė viskas, nors kai kurie klientai vis dar tikisi, kad tai kaip anksčiau. Anksčiau siuntų gabenimas į Jungtinę Karalystę greitai ir be problemų buvo kaip važiuoti į Lenkiją – tik sukasi vairas ir variklis verkia. Dabar čia yra biurokratija, muitinės, krūvos popierių, kuriuos būtina užpildyti teisingai, kitaip tavo vairuotojas liks stovėti Doverio uoste tris dienas lyg beglobis šuo. Tačiau neraudokit, tai vis tiek įmanoma sutvarkyti, jei tik žinai tuos kelius ir spąstus. Kalbėsim tiesiai, be tų standartinių „verslo kalbos“ frazių.

Dokumentai ir muitinės šūksys (be čia bus sunkiausia)

Kodėl šitas tarpo kodas (HS code) toks svarbus?

Negali tiesiog parašyti „metalas“ arba „drabužiai“ ir manyti, kad tai užteks. Muitinėje dabar dirba robotai ir griežti pareigūnai, kurie ieško netmenkiausio nukrypimo. Vieną kartą gavau klientą, kuris bandė vežti brangias mechanizmo dalis kaip „metalą atliekas“ –想说 mokėti mažiau mokesčių. Galite pagalvoti, kaip baigėsi? Pasidrovė dvi savaites ir mokėjo dvigubai daugiau baudų. Jei neįsitikinęs kodu, geriau klausk specialists, kitaip siuntų gabenimas į Jungtinę Karalystę greitai ir be problemų taps tavo košmaru.

Ar man tikrai reikalingas tos EORI numeris?

Be jo nepražingsi nė metro per sieną. Tai kaip pasas tavo prekėms. Be EORI numerio Jungtinės Karalystės sistema tave tiesiog nepastebės arba blokuos. Užsiregistruoti paprasta, trunka kelias minutes, tačiau žmonės visai pamiršta tai padaryti iš anksto. Vieni kvailiai stovėjo sienoje tris dienas tik dėl to, kad nepaspaudė mygtuko internete. Nereikia būti genijumi, tiesiog padaryk tai.

Kas vyksta, jei muitinė sustabdo mano krovinią?

Nieko gero. Pareigūnai gali atidaryti sunkvežimį ir patikrinti kiekvieną dėžę, o tai užtrunka valandas, o kartais ir dienas. Geriausia, ką gali daryti, tai pasitikėti dokumentais. Jei viskas tvarkinga, tiesiog praeini. Jei ne – turi laukti. Aš mačiau situaciją, kurie viena maža klaida kompiuterio lauke privertė vairuotoją miegoti kablyje savaitgalį (kas tikrai nepagerina jo nuotaikos).

Ar galima siųsti kažką be PVM mokėjimo?

Tikrai ne, nebigu turi specialų PVM mokėtojo numerį JK ir taikomos zero-rated taisyklės. Daugelis mano klientų mano, kad jei jie siunčia tarpininkui, tai mokesčių nėra. Ne, mokesčiai visada yra, juos tiesiog gali susimokėti kitas žmogus. Importuojant į JK, beveik visada tenka mokėti importo PVM, o vėliau galima jį grąžinti deklaracijoje.

Kur dėti tą eksporto deklaraciją?

Ji turi būti sistemoje prieš tai, kai sunkvežimis pasiekia uostą arba sieną. Mes, ekspeditai, tai darome, jei tik duodi mums duomenis laiku. Jei pats veži, susitvarkyk su „EMCS“ ar kitomis sistemomis. Buvau atvejų, kai vairuotojas atvažiuoja, o deklaracijos nėra – tenka grįžti atgal ir pradėti iš pradžių. Tai ne tas greitas siuntų gabenimas į Jungtinę Karalystę, kurį tu įsivaizduoji.

Ką daryti, jei pamiršau įrašyti ką nors į dokumentus?

Tai bus brangia pamoka. Muitinės taisyklės neleidžia tiesiog „užpildyti skylės“ vėliau. Tenka daryti papildomą deklaraciją, už kurią imamas mokestis, ir viskas sužlunga laiku. Vienas klientas taip prarado didelį sutartį, nes prekės atvyko per vėlai į parodą London. (O gal net ir po vėliau, tiksliai nebeprisimenu). Geriau dukart patikrinti nei vieną gailėtis.

Pinigai, kainos ir kur jie dingsta

Kodėl kainos tiek šoko aukštyn po „Brexit“?

Nebemažame paprastai važiuoti, dabar ten kur kas daugiau admininstravimo. Kiekvienas važiavimas reikalauja elektroninės prekių deklaracijos, o tai reiškia – darbuotojų darbą. Be to, kuro kainos (nors dabar šiek tiek nukrito) vis dar ne tos, kad būtų malonu. Ir laukimas uoste – kai vairuotojas laukia 10 valandų, jam tada mokame už laukimą. Tai viską užkietina.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, kurių aš nematau?

Paslėptų – ne, bet papildomų – tikrai. Muitinės „clearance“ mokestis, pristatymo mokestis iš uosto į sandėlį, mokesčiai už pavojingas kargas. Tau atrodo, kad moki už kilogramą, o paskui gauni sąskaitą už 50 svarų „vadybinius išlaidas“. Tai standartinė praktika JK, tiesiog reikia apie tai žinoti iš anksto.

Kiek kainuoja vienos dienos delayas uoste?

Paskaičiuok: vairuotojo atlyginimas, sunkvežimio nuoma, kuras, galimas šaltainis. Tai gali būti ir 200, ir 400 eurų per dieną prarasto pelno. Siuntų gabenimas į Jungtinę Karalystę greitai ir be problemų tampa labai brangiu pramogu, jei trūksta vienos mažos raidelės dokumente. Tai ne vaidinimas, čia realios lėšos.

Ar sumokėjimas už importą yra įskaičiuotas į tavo kainą?

Dažniausiai ne. Importo mokesčiai (Import Duty) ir PVM moka gavėjas JK pusėje, nebigu mes susitariame apie DDP (Delivery Duty Paid) sąlygas. Jei pasirinksi DDP, aš turiu padengti tuos mokesčius ir tada tau pateiksiu sąskaitą. Bet dauguma veža DAP – tai reiškia, gavėjas turi būti pasiruošęs atiduoti kortelę muitinėje.

Ar verta pirkti draudimą?

Būtinai. Nerašau to dėl to, kad gautu provizasą, o todėl, kad žinau, kas nutinka kelyje. Praėjusią savaitę vienas vairuotojas „užkabino“ lentyną uoste – dėžės buvo sutraiškytos. Jei klientas neturėjo draudimo, jo nuostolis buvo 5000 eurų. Draudimas kainuoja penkis dolerius, bet sutaupo nervus ir pinigus.

Laikas, logistika ir kai kas ne taip skamba

Kiek laiko užtrunka tas procesas iš tiesų?

Anksčiau į Londoną važiuodavome per dvi dienas. Dabar? Planuok keturias. Tarp Lietuvos ir Anglijos yra jūra ir muitinė. Nors kalbame apie siuntų gabenimas į Jungtinę Karalystę greitai ir be problemų, realybė yra tokia, kad sunkvežimis gali praslysti sėkmingai per 24 valandas, tačiau taip pat gali ir užstringti. Nebenaudok „Express“ terminų, jei tai nėra lėktuvas.

Ar tikrai įmanoma taip greitai pristatyti?

Įmanoma, jei tu moki ir turi visus dokumentus iki 12 valandos dienos. Mes galim surasti pavėluojantį keltą arba greitą vairuotoją. Tačiau tai kainuoja. Paprastai, jei tu skambini rytoj ir nori, kad rytoj būtų ten – tai beveik neįmanoma, nebigu tu esi stebuklas.

Kas daro vairuotojas, kol laukia uoste?

Jis laukia. Kartais gali išlipti ir papietauti, kartais tiesiog miega kabinoje. Yra specifiniai laukimo vietos (Manston ir panašios), kuriose jie privalą stovėti. Tai nervuolina juos labai, todėl kartais jie gali būti šiek tien neryžtingi bendraujant su klientais (atleiskite juos už tai, jie tiesiog pavargę).

Ar tu garantuooti pristatymo dieną?

Negaliu garantuoti nieko, kas priklauso nuo jūros bangų ar muitininko nuotaikos. Galiu pasakyti, kad „planuojame“ arba „turime didelį tikimybę“. Bet jei sakau „garantuotai“, aš meluojau. Transportas – tai gyvas organizmas, kur viskas genda. O jeigu būtų garantijos, mūsų draudimas kainuotų dešimt kartų brangiau.

Kaip dabar sekasi su ta nauja „Smart Border“ sistema?

Vakar kažką girdėjau radijuje... tiesą sakant, aš vis dar ne iki galo įsivaizduoju, kaip tai veiks pilnai, kai visi tie įrenginai bus įrengti. Sakyčiau, kol kas daromi bandymai, bet nieko gerai neišėjo. Matome, kad sistemos dažnai lūžta, tai tada sustoja visi. Laikome galvą, kad kas nors pagaliau suveiktų be trikdžių.

Kodėl mano siunta stovi vietoje jau tris dienas?

Greižiausiai trūksta kokių nors duomenų arba gavėjas neatsakė į mokesčių mokėjimo kvitą. Kartais būna, kad kompiuterių sistemos jungiasi lėtai. Turiu skambinti agentui, o tas sužino, kad kažkas blogai su numeriu. Vieną kartą buvau pavogęs siuntą – tai visai kita istorija, bet čia reikia policijos.

Specifinės situacijos ir dalykai, kuriuos geriau nevežti

Ar galima siųsti maistą arba gėrimus?

Galima, bet tai yra labai daug galvos skausmo. Reikia sveikatos sertifikatų, veterinarinių patvirtinimų (net mėsai). Jei siunti keletą butelių alaus draugui, tai gali praeiti, jei tai nekomercinė siunta. Bet jei verslas – geriau nesiųsk. Muitinė atims ir sudegins, jei dokumentai bus neteisingi (kas nutinka dažnai).

O jei aš noriu siųsti gyvūnus?

Tik su specialiomis kompanijomis. Negali tiesiog įmesti šuns į sunkvežimį su furnitūra. Yra griežtos taisyklės dėl mikroschemų, vakcinacijos ir transporto sąlygų. Siuntų gabenimas į Jungtinę Karalystę greitai ir be problemų taikant gyvūnams yra sudėtingiausia užduotis, kurią gali atlikti tik profesionalai su ventiliacija įrengtais furgonais.

Ar reikia tų standartinių EUR paletės dydžių?

Labai rekomenduoju. Jei turi kažką neįprasto dydžio arba formos, sunkvežimis neužkraus pilnai, o tada tau gali paskaičiuoti vietą „kubais“ (CBM). Standartinė paletės leidžia susidėti daugiau krovinių ir taupyti pinigus. Be to, angliški sandėliai nenori dirbti su keistu kraštovaizdžiu.

Kas nutinka, jei per daug sveria?

Sunkvežimis turi maksimalų leistiną svorį. Jei tu užkrausi 25 tonas į furgoną, kuris tiko tik 24 t, pareigūnai uoste sustabdys ir baugins. Vairuotojas gali neteisėtai važiuoti, bet jei sužinos, didelė bauda. Geriau nuošalai sakyti tikrą svorį, mums patogiau suplanuoti.

Ar verta rašyti „trapi“ ant dėžės?

Žinoma, rašyk. Bet duok Dieve, jei vairuotojas to nepastebės arba keltėjas numes į krūvą. Idealai, kai dėžė yra įpakuota taip, kad išvirtus ant jos kitą paletę, viduje viskas išliktų sveika. Pasitikėk savo pakavimu, ne lipdukais ant dėžės. Mačiau, kaip buvo susmulkinta pora tūkstančių eurų vertės vyno butelių tik todėl, kad buvo prasta dėžė.

Grąžinimai, problemos ir kaip iš to išsiveržti

Kas daryti, jei JK pirkėjas atsisako priimti prekę?

Tai blogiausias scenarijus. Tu jau sumokei už vežimą į ten, dabar turi mokėti už grąžinimą atgal. Be to, reikia iš naujo daryti importo (Lietuvoje) ir eksporto (JK) dokumentus. Daugelis klientų tiesiog pasako: „palikk ten arba sunaikink“, nes grąžinimas brangesnis už prekę. Gerai susitark dėl sąlygų iš anksto.

Ar galite padėti su grąžinimu, jei prekė yra sugedusi?

Galime surasti vairuotoją, kuris grįžta tuščiu (kas yra reta), arba užsisakyti dalinį krovinį. Bet būk pasiruošęs, kad tai kainuos. Turėjau atvejį, sugedo brangus generatorius, teko jį vežti atgal specialiu traukiniu. Nebe „greitas siuntų gabenimas“ tiesa?

Kaip išvengti to, kad klientas būtų nepatenkintas dėl mokesčių?

Apie tai kalbėk dar iki išsiuntimo. JK klientai dažnai nemano, kad jie turi mokėti importo mokesčius, jei prekės pirktos iš ES. Tai nustebina juos kiekvieną kartą. Parašyk laišką: „Mokesčius moksite gavę“. Tai išgelbės nuo tūkstančio nepageidaujamų skambučių. Pagarba tai sukuria.

Kur kreiptis, jei siunta dingo iš stovėjimo aikštelės?

Pirmiausia į savo ekspeditorių, turi būti pateiktas CMR dokumentas. Be CMR neisi nė kur. Mes rašome pareiškimą policijai anglų kalba, tikrinam kameras. Kartą man dingo dviračiai – suradome juos puse kilometro nuo sandėlio, kažkas juos nenumylėjo pasiimti. Tai laiko klausimas.

Ar saugu siųsti brangius daiktus paprastu furgonu?

Greižiausiai taip, jei furgonas yra „secure“ (su seifų skyriumi) ir turi aptarnautoją. Paprastai brangiausi daiktai važiuoja daliniais kroviniais (part load) kartu su kitomis prekėmis, bet todėl jie dažniau perrenkami sandėliuose. Jei vertė milijonas – reikia apsaugotos konvojaus (ne, šnekot). O rimčiau – gerai draudimas.

Kas yra tas „customs clearance“ ir kodėl kainuoja tiek?

Tai yra darbas, kurį atlieka brokeras. Jis turi įvesti visus duomenis į sistemą, susieti su tavo sąskaita, patikrinti klasifikaciją. Jis nebedirba beveik rankomis, tai viskas automatinė, bet reikalauja žinios. 30-50 eurų už deklaraciją yra normalu, jei nori, kad tai būtų padaryta teisingai. Pigiai – tai tuomet, kai tave išmuištoj.

Išvada

Galiausiai, tas visas procesas nėra rocket science, tiesiog reikia kantrybės ir dėmesio smulkmenoms. Siuntų gabenimas į Jungtinę Karalystę greitai ir be problemų vis dar įmanomas, jei nesi tingus ir viską užpildai taip, kaip mokėto ekspeditas. Naudokis patirtimi, pasiklausk profesionalų ir nedižtok per galvą su tais terminais, kurių nepažįsti. Tarkime, kad mes visi čia esame tam, kad padėtume vieni kitiems nors šiek tiek lengviau susidoroti su ta biurokratija. Sėkmės kelyje – po Anglijos orus tenka visiems.