Siuntos į Jungtinę Karalystę su patikimu partneriu: kaip išvengti neramo miego

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus, ir galiu pasakyti viena – laikai pasikeitė. Anksčiau siuntos į Jungtinę Karalystę buvo paprasta kaip duona: pakrovei, nuvažiavo ir atvežė, o dabar? Dabar tai tikras menas susitvarkyti su dokumentais, muitinės procedūromis ir visais tais „Brexit“ niuansais, kurie vis dar kelia galvą. Dažnai klientai atvažiuoja su dėže ir klausia „nuo kada bus ten?“, o aš turiu paaiškinti, kad be EORI numerio ir tinkamai užpildytų komercinių dokumentų tas krovinys gali stovėti sienoje ilgai. Todėl labai svarbu rasti ne tiesiog vežėją, o patikimą partnerį, kuris žino, kur yra kiekvienas raktas ir ką daryti, kai kažkas nueina ne taip kaip planuota. Tiesiog nereikia tikėti brošiūromis, reikia tikėti patirtimi.

Dokumentų chaosas ir pagrindai

Ką reiškia tas EORI numeris ir ar jis tikrai būtinas?

Žiūrėk, be šio numerio dabar nejudinsi nės nė vieno euro vertės krovinio, tai kaip vairuotojo pažymėjimas. EORI numeris – tai jūsų unikalus kodas, kuris leidžia muitinei identifikuoti siuntėją ar gavėją Europos Sąjungoje ir Jungtinėje Karalystėje. Turėjau atvejų, kai klientai ateidavo pasakyti, kad jiems jo nereikia, nes siunčia „dovana“ draugui, bet muitinė to nesupranta – ji mato tik prekę, kuri turi būti deklaruota. Geriausia užsisakyti jį iš karto, nes procesas gali užeiti keletą dienų, o laukimo laikas terminaluose kaista. Jeigu neturite patikimo brokerio, kuris padeda su šiais dalykais, gali būti, kad siunta sugrįš atgal į Lietuvą, o tuomet reikės mokėti už grąžinimą.

Ar tikrai reikia komercinės sąskaitos faktūros?

Beveik visada taip, net jei siunčiate naudotus daiktus ar asmeninius reikmenis, nebent tai tikrai nedidelis siuntinys, kurio vertė neviršija 45 eurų (bet čia taisyklės keičiasi, patikrinkite). Komercinė sąskaita faktūra turi būti tiksliai užpildyta: prekių pavadinimai, svoriai, HS kodai – viskas turi dengti. Kartais klientai parašo „drabužiai“ ir viskas, bet muitinė to nepriima, reikia specifikos, pvz., „medvilniniai marškiniai, vyrų, dydis L“ (nors, tiksliau, reikia nurodyti audinio sudėtį). Jeigu dokumentai bus neteisingi, gausite baudą arba privalėsite braizyti papildomus dokumentus tiesiog ant sienos, o tai kainuoja brangiau nei geras notaras.

Kas nutinka, jei aš pamiršiuu įrašyti prekių kodą (HS kodą)?

Tai viena dažniausių problemų, su kuriomis susiduriame. HS kodas nustato muito tarifą, todėl be jo krovinys nepraeis deklaravimo. Vieniems klientams atrodo, kad tai „nereikalingi skaičiai“, bet muitininkams tai šventasis gralis. Buvo atvejis, kai vienas vadybininkas užmiršo įrašyti kodą statyboms skirtoms medžiagoms, ir siunta stovėjoi Tilbury uoste savaitę. Gerai, kad turime patikimą partnerį ten, kuris sugeba greitai susitvarkyti su šiomis biurokratinėmis gaidomis, kitaip mums tektų mokėti didelius saugojimo mokesčius už kiekvieną dieną.

Ar galiu siųsti maisto produktus?

Galima, bet čia yra pavojingiausia sritis, nes Jungtinės Karalystės sanitarijos inspekcija yra griežta. Nėra tiesiog taip, kad įmetei šoninę į dėžę ir važiuoji – reikia sveikatos pažymų, veterinarinių sertifikatų, o kai kurių produktų (kaip mėsos ar pieno) iš ES visai nebeįleidžia arba labai riboja. Nereikia rizikuoti siųsti naminius raugintus agurkus, jei nesate tikri dėl taisyklių, nes gali baigtis tuo, kad visa siunta bus sunaikinta. Geriau pasikonsultuoti su logistiku, kuris jau yra matęs, kaip sunaikinamos dešros ar sūriai dėl klaidingų popierių, tai nėra gražus vaizdas.

Ką daryti, jei prekių vertė nurodyta neteisingai?

Nurodykite tiesą, nes muitinė turi savo metodus patikrinti ar tai ne melavimas. Jeigu užrašysite 10 eurų vertę dalykui, kuris kainuoja 500, jūsų įrašys į „juodąjį sąrašą“ ir kiekvieną kartą tikrins kaip su mikroskopu. Taip pat rizikuojate, kad gavėjas JK turės sumokėt didelius mokesčius ir rūpesčius su paaiškinimais. Žinau, kai kurie nori taip sutaupyti PVM, bet patikimas partneris niekada nepatars meluoti, nes galimų nuostolių vertė viršija bet kokią sutaupyto sumą.

Ar reikia įrašyti gavėjo telefono numerį?

Būtinai, netgi jei jūs manote, kad adresas pakankamas. Vairuotojai Anglijoje dažnai nuvažiuoja į vieną gatvę, o ten penkios to paties pavadinimo firmos be numerių, be telefono nieko nebus. Turiu omenyje vieną atvejį Mančesterio priemiestyje, kur vairuotojas praleido pusę dienos ieškodas sandėlio, nes gavėjas neatsiliepė į skambučius. Nors dažnai telefonas būna parašytas, bet jis neveikia – patikrinkite duomenis prieš išsiunčiant, tai sutaupys daug nervų visiems.

Muitinė ir „Brexit“ realijos

Kodėl siuntos į Jungtinę Karalystę dabar brangiau?

Kodėl? Todėl, kad atsirado nauji mokesčiai – importo mokestis (Import Duty) ir PVM JK, kurį reikia sumokėti įveikus sieną. Anksčiau viskas buvo vienoje rinkoje, o dabar tai trečioji šalis, todėl kiekvienas krovinys turi būti išvalytas muitinėje. Be to, didėja kuras, o terminalų mokestis už dokumentų apdorojimą (pvz., Felixstowe) šoktelėjo į dangų. Taip pat, dabar reikia mokėti už pilietybę arba vizas vairuotojams, jei jie nėra iš JK arba ES, o tai taip pat įeina į kainą. Nėra vieno priežasties, tai visų sričių suma, bet su patikimu partneriu galima susitarti dėl palankesnių tarifų.

Ar gavėjas JK turi mokėti mokesčius?

Taip, jis yra tas, kuris turi apmokėti importo mokestį ir PVM, nebent jūs pasirūpinsite tai padaryti Lietuvoje (DDG sąlyga). Dažnai gavėjai nėra apie tai informuoti ir staiga gauna pranešimą iš kurjerio arba brokerio, kad reikia sumokėti šimtus svarų prieš išduodant siuntą. Žinoma, tai sukelia pyktį, bet tokios yra taisyklės. Geriau iš anksto pasikalbėti su savo klientu Anglijoje ir papasakoti, kad jis turės pasiruošti sumokėti tiek mokesčių, kad nebūtų nemalonumų vėliau.

Kas yra eksporto deklaracija ir kodėl ji būtina?

Iš tiesų, tai dokumentas, kuris patvirtina, kad prekės išvyksta iš ES ir nėra parduodamos Lietuvoje. Be šios deklaracijos negalima praeiti išvykimo kontrolės, o jos nebuvimas gali baigtis baudomis. Vieniems klientams atrodo, kad tai tik „popierius“, bet be jo krovinys tiesiog nebus išleistas iš terminalo. Mes tai darome automatiškai, jei sutartame, bet jei bandysite važiuoti savo automobiliu, turėsite kreiptis į muitinę patys, o tai gali trukti valandas.

Kiek laiko užtrunka muitinės tikrinimas?

Idealiu atveju – kelias valandas, jei visi dokumentai tvarkingi. Bet jei tenka klaidų arba siunta pateko į „raudonąją juostą“ (tikrinimą fiziškai), tai gali užtrukti ir kelias dienas. Buvo situacija, kai vienas klientas siuntė įrangą, o muitinė nusprendė išardyti dėžes, nes abejojo prekių kilmės sertifikatais. Tai buvo baisiai, nes vėliau reikėjo viską supakuoti atgal, o gavėjas laukė ir pyko. Todėl labai svarbu, kad partneris žinotų, kaip užpildyti deklaracijas taip, kad nekiltų įtarimų.

Ar galiu atsiimti siuntą pats iš terminalo?

Techniškai galima, bet tai nėra verta vargo. Tam reikės turėti visus dokumentus, sutartį su terminalu, ir dažniausiai tenka laukti eilėse po kelias valandas. Be to, jei nėra vietinės registracijos arba atstovo, gali būti problemų. Geriau pasinaudoti logistikos paslaugomis, kurie turi savo atstovus visose didžiuosiuose uostuose (Immingham, Southampton, London Gateway). Jie viską padarys greičiau ir už mažesnę kainą, nei jūs prarastumėte laiko ir degalų.

Kodėl vėluoja siuntos, jei vairuotojas jau važiuoja?

Anglijoje yra didelės eismo problemos, ypač aplink Londoną ir M25 žiedą. Vienas nedidelis avarinis atvejis gali sustabdyti visą eismą valandoms. Be to, po „Brexit“ pasikeitė taisyklės vairuotojų darbo laikui ir vizoms, todėl kai kurie vairuotojai tiesiog negali privažiuoti tam tikrose vietose be leidimo. Kartais vairuotojas tiesiog praleidžia valandą rinkdamasi tinkamais maršrutais arba ieškodas vietos, kur galima pasistatyti poilsiui, nes Anglijoje sunkvežimių stovėjimo aikštelės yra labai ribotos.

Kas daryti, jei siunta buvo pažeista?

Pirma, nedelsdami praneškite vadybininkui. Mes turime draudimą, bet jis galioja tik tada, jei pažeidimas buvo užfiksuotas gaviant dokumentus (t. y. vairuotojas įrašo pastabą į važtaraštį). Jei gavėjas pasirašo, kad „viskas tvarkoje“, o vėliau namie pamato, kad buvo daužta, draudimas nebegalios. Yra būti atsargiems, ypač su šakių keltuvais terminaluose – jie dažnai „pamuša“ kroveinius, jei dėžės nėra užtvirtintos ant paletės.

Kainos, terminai ir kitos bėdos

Kiek vidutiniškai kainuoja krovinys iki Londono?

Sunku pasakyti vienu žodžiu, nes viskas priklauso nuo svorio ir tūrio. Maždaug 1 paletei (apie 500-1000 kg) tai gali kainuoti nuo 150 iki 250 eurų, priklausomai nuo rūšies ( EXPRESS arba ekonominis). Jei tai pilnas sunkvežimis (FTL), tai kaina gali svyruoti nuo 1000 iki 1500 eurų, bet vėlgi, priklauso nuo degalų kainos to momentą. Nereikia tikėti, kad už 50 eurų nuvežsim 2 tonas krovinio – tai tiesiog apgavystė. Rinkitės vidutinę kainą, ne pigiausią.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo pristatymo metu (COD)?

Galima, bet tai papildomai kainuoja, nes bankai ir kurjeriai ima komisinį už pinigų išsiuntimą. Be to, ne visos firmos Anglijoje nori imti pinigus grynaisiais, daugiausia tik kortele arba pavedimu. Yra rizika, kad gavėjas atsisakys priimti siuntą, kai sužinos, kad turi sumokėti vietoje. Geriau, kad mokėjimas būtų iš anksto, taip bus mažiau galvos skausmo.

Kiek laiko užtrunka siunta iš Lietuvos?

Standartiškai tai trunka 3-5 darbo dienas, jei viskas vyksta tvarkingai. Ekspresinis siuntimas gali atvykti per 24-48 valandas, bet tai kainuoja dvigubai brangiau. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad laivai per Lamanšą neplaukia kas valandą, tad kartais reikia laukti kelionės grafiko. Jei laikas skubus, geriau iš karto pasakyti, kad reikia „urgento“, o ne tikėtis stebuklo standartiniame reise.

Ar yra kažkokių uždraudžiamų siuntų dienų?

Nebent švenčių metu, pvz., Kalėdoms ar Naujaisiais metais, kai terminalai dirba ribotu režimu. Taip pat gali būti streikai, kurie Anglijoje pasitaiko gan dažnai paskutiniu metu (tarkime, jūrų uostų darbuotojai arba muitinės). Tada viskas sustoja ir niekas negali nieko padaryti. Tokiu atveju tiesiog reikia kantrybės ir laukti, kol situacija bus išsprendžiama.

Kas per taisyklės dėl alkoholio ir tabako?

Čia yra griežtos kvotos. Be akcizo ženkliukų ir specialių licencijų didelius kiekius alkoholio ar tabako įvežti nelegalu. Asmeniniam naudojimui galima šiek tiek, bet ne visą sunkvežimį. Muitinė labai mėgsta tikrinti tokius siuntinius, nes ten yra didelė mokesčių dalis. Jei bandysite įslėpti kelis dešimtų butelių tarp drabužių, būsite tikrai surasti ir bauda bus didelė.

Kaip elgtis, jei gavėjas pakeitė adresą paskutinę minutę?

Tai yra košmaras. Jei siunta jau yra kelyje arba jau pasiekė terminalą, adreso keitimas kainuoja labai brangiai, nes reikia perkrauti krovinį į kitą sunkvežimį arba organizuoti pristatymą iš naujo. Kartais gali būti, kad vairuotojas jau yra už 50 mylių nuo seno adreso ir tiesiog negali sugrįžti. Geriausia du kartus patikrinti adresą prieš išsiunčiant.

Ar saugu siųsti brangius daiktus?

Saugu tik tada, jei užsirašote draudimą. Standartinis draudimas dažnai dengia tik labai mažą sumą (pvz., 10 eurų už kg), o auksas ar brangūs elektronikai reikalauja specialaus apdraudimo. Be to, reikia labai gerai supakuoti, kad nebūtų įtarimų vogyme. Nėra nieko gero, jei pasirodo, kad siuntė dėžę su 100 000 eurų vertės įranga, o dokumentuose parašyta „susitraukusių drabužių“.

Kodėl kai kurios firmos atsisako vežti atgal (importas iš JK)?

Nes ten yra didelė problema rasti krovinius, kurie grįžtų į Lietuvą, kad vairuotojas nevažiuotų tuščias. Anglijoje yra daugiau eksporto nei importo į ES, todėl kainos grįžtančioms siuntoms kartais gali būti net aukštesnės. Tai tiesiog rinkos dėsnis – pasiūlyma mažiau. Mes stengiamės susitarti su partneriais, kad turėtume nuolatinius maršrutus abiem kryptimis, tačiau tai ne visada įmanoma.

Ar reikia dėl visko rūpintis pačiam?

Jei turite patikimą partnerį, ne. Jis už jus užpildys dokumentus, susitars su brokeriu, suras vairuotoją ir pristatys į duris. Jums liks tik pasakyti, ką ir kada norite siųsti. Bet pasididžiavimas niekam nepadarė gerą, tad verta pasitikrinti, ar viskas tvarkingai, prieš išsiunčiant.

Kas daryti, jei siunta dingsta?

Tai retas atvejis, bet įvyksta. Tada reikia pradėti tyrimą, rašyti pranešimus policijai ir terminalams. Procesas gali trukti mėnesį ar daugiau, kol bus rasta arba pripažinta dingusia. Draudimas čia labai padeda, bet nervų tai suvalgė daug. Todėl reikia rinktis tik tuos partnerius, kurie turi sekimo sistemas ir GPS visame transporto priemonėse.

Galima siųsti pavojingus krovinius (ADR)?

Galima, bet tik su specialiais sertifikatais ir vairuotojais, kurie turi leidimus vairuoti tokius krovinius. Negalima tiesiog įmesti balionų su dujomis ar degių skysčių į paprastą sunkvežimį. Tai yra griežtai reglamentuota ir baudos už pažeidimus yra milžiniškos. Jei netikite, ar jūsų prekė yra pavojinga, geriau klausti.

Ar reikia paletės?

Labai rekomenduoju. Anglijoje beveik viskas kraunama šakių keltuvais, tad jei siuntate dėžę ant grindų, gali būti, kad ją tiesiog uždės ant viršaus kito krovinio arba sugadins. Paletė taip pat apsaugo nuo drėgmės betoniniame grindų padas.

Ką daryti su likusia preke (neišparduota)?

Jei prekė neišperkama arba atsisako ją imti, ją reikia grąžinti arba sunaikinti. Grąžinimas kainuoja tiek pat, kiek pristatymas. Kartais pigiau tiesiog atiduoti labdarai arba išmesti vietiniame šiukšlių varyne (bet reikia leidimo). Nereikia manyti, kad galite ją palikti sandėlyje nemokamai – vietos ten brangios.

Kaip pasirinkti tarp 100 siuntimo paslaugų?

Žiūrėkite ne į kainą, o į atsiliepimus ir patirtį. Ar jie atsiliepia į telefoną? Ar jie gali parodyti pavyzdžių? Ar jie turi realų biurą ar tik svetainę? Patikimas partneris tas, kuris neduoda tuščių pažadų. Dirbu šioje srityje ilgai ir matau, kad pigios firmos dažnai išnyksta kartu su jūsų kroviniu.

Nesklandumai ir reali situacija

O kas jei aš tiesiog noriu siųsti porą dėžių namams?

Gali siųsti dalinį krovinį (LTL), t. y. jūsų dėžės keliauja kartu su kitų klientų kroviniu viename sunkvežimyje. Tai yra pigiau, bet ilgiau, nes reikia surinkti visą sunkvežimį ir paskui išskirstyti. Galima tikėti savaitės termino, bet kartais būna ir greičiau, jei sekasi sudėti maršrutą.

Ar vairuotojai moka kalbėti lietuviškai ar angliškai?

Dauguma mūsų vairuotojai kalba lietuviškai, bet Anglijoje dirba daug vietinių vairuotojų, kurie kalba tik angliškai. Todėl jei reikia kažką pasakyti gavėjui vietoje, geriau, kad dokumentuose būtų aiškus informacija. Nebūkite nustebę, jei atsilieps vairuotojas su stipru anglišku arba lenkų akcentu.

Kodėl terminalai taip lėtai?

Dabar ten yra didelės eilės, nes dauguma firmų bando išvežti prekes prieš naujus metus arba prieš šventes. Be to, naujos technologinės sistemos, kurios buvo įdiegtos po „Brexit“, kartai užstringa ir reikia viską daryti rankiniu būdu. Tai trukdo vairuotojams išvykti laiku.

Ar galima siųsti dokumentus?

Taip, yra specialių kurjerių paslaugų (DHL, UPS), kurios veža dokumentus atskirai. Tai yra greičiau, nes jie nėra tikrinami taip griežtai kaip prekės. Bet jei dokumentas yra kitoje dėžėje su prekėmis, tada eina kaip įprastas krovinys.

Ką daryti, jei gavėjo įmonė bankrotavo?

Tai blogiausias scenarijus. Jei krovinys jau atvyko, o gavėjas nebegali priimti, reikia kaupti jį sandėlyje kol bus sprendimas. Mokesčiai už sandėliavimą Jungtinėje Karalystėje yra labai aukšti, todėl reikia veikti greitai. Geriausia iš kadro susisiekti su mūsų atstovu, kuris padėtų rasti naują pirkėją arba organizuoti grąžinimą.

Ar tikrai reikia rūpintis drėgmės apsauga?

Anglijoje daugiau lyja ir drėgna, ypač pakrantėse uostuose. Jei siunčiate popierius, tekstilę ar maistą, būtinai naudokite stropus (plėvelę) arba dėklus. Nėra nieko blogiau nei atvykti su drėgnomis dėžėmis, kurių turinys sugadintas.

Taigi, trumpai tariant, siuntos į Jungtinę Karalystę nėra pasaka, jei žinai su kuo dirbi. Raskite žmones, kurie nebijo sakyti tiesą apie vėlavimus ir dokumentus, kurie pasako, ką reikia daryti, o ne tai, ką norite išgirdti. Niekas nepasakys, kad bus lyg ir rojus, bet su patikimu partneriu bent nebus nuobodu laukti ir nereikės galvoti, kur dingo jūsų krovinys. Jei kils klausimų ar abejonų – tiesiog rašykite, padėsiu surasti geriausią variantą, nes šiandien rinka labai pasikeitusi ir reikia žinoti kur eiti.