perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kai kalbame apie siuntos artimiesiems į Angliją pasiekia adresatus greitai ir patikimai, iškart pagalvoju ne apie gražią reklamą, o apie realius žmones: mamą, kuri siunčia maistą sūnui į Londoną, senelį, kuris deda į dėžę vaistus ir mezginius, arba dukrą, kuri nori nusiųsti dokumentus į Birmingemą. Per 20 metų tarptautinių pervežimų srityje mačiau visko: siuntos atkeliauja per 2–4 dienas, bet kartais įstringa muitinėje, nes kas nors pamiršo deklaraciją. Greitis ir patikimumas čia nėra magija. Tai paprasta tvarka: geras pakavimas, teisingas adresas, aiški informacija ir vežėjas, kuris ne tik paima, bet ir iš tiesų kontroliuoja maršrutą.
Dažniausiai siunta iš Lietuvos į Angliją keliauja apie 2–5 darbo dienas, jei viskas sutvarkyta normaliai. Pirmadienį paimta siunta Londonui ar Mančesteriui dažnai adresatą pasiekia trečiadienį ar ketvirtadienį. Bet šventės, muitinės patikrinimai, blogas oras ar net klaidingas telefono numeris gali viską pastumti. Jei siunčiate gimtadienio dovaną paskutinę dieną, nesitikėkite stebuklo. Geriau planuoti bent savaitę į priekį, ypač jei siunčiate į mažesnius miestus, pavyzdžiui, Nottingham, Leeds ar Bristol.
Taip, dažniausiai pasiekia, bet ne todėl, kad kažkas pažadėjo, o todėl, kad procesas jau seniai sudėliotas. Yra kasdieniai maršrutai, terminalai, skenavimai, vairuotojai, kurjeriai, dokumentai. Siuntos artimiesiems į Angliją pasiekia adresatus greitai ir patikimai, kai žmogus prieš siųsdamas normaliai užpildo duomenis. Kartais klientas parašo adresą lietuviškai, su „Didžioji Britanija“ vietoj „United Kingdom“, ir prasideda žaidimas „spėk, kur tas namas“. Viskas gerai, kol niekas nesupainioja pašto kodo.
Vėlavimų būna, ir nereikia daryti iš to dramos. Gali būti eilė muitinėje, blogas oras per Lamanšą, terminalo apkrovimas, klaidingas pašto kodas, nepakeltas telefono skambutis. Kartais problema visai buitiška: adresatas dirba iki 18 val., o kurjeris atvažiuoja ryte. Esu matęs, kaip siunta stovi „užsikibusi“ vien dėl to, kad ant dėžės buvo nurodytas senas buto numeris. Todėl prieš siunčiant visada prašau patikrinti adresą tiesiogiai su žmogumi Anglijoje.
Greitai nereiškia, kad dėžė skris kaip raketa. Tai reiškia, kad ji neturi be reikalo gulėti sandėlyje. Patikimai reiškia, kad yra sekimas, pakuotė tvarkinga, dokumentai aiškūs, o vežėjas gali pasakyti, kur siunta yra. Kai klientai klausia apie siuntos artimiesiems į Angliją pasiekia adresatus greitai ir patikimai, aš jiems sakau paprastai: greitis be tvarkos yra chaosas, o patikimumas be sekimo yra tik gražus žodis. Reikia abiejų dalykų.
Jei pavyksta suspėti iki kurjerio atvykimo ir turite paruoštą pakuotę, teoriškai galima. Bet praktiškai rečiau taip darau, nes skubėjimas dažnai gimdo klaidas. Pamirštama deklaracija, blogai užklijuota etiketė, neteisingas adresas, trūksta gavėjo telefono. Tada ta pati „skubi“ siunta įstringa dar pirmame taške. Jei tikrai reikia greitai, geriau rinktis išankstinį užsakymą ir pasakyti vežėjui tiesiai: ši siunta turi išvažiuoti šiandien, ne rytoj.
Dovanai geriausia paprasta, tvirta dėžė, viduje minkštas sluoksnis, o ant viršaus aiškiai užrašytas gavėjo vardas ir telefono numeris. Nereikia dekoruoti taip, kad lipdukas nukristų pusiaukelėje. Jei siunčiate maistą, venkite greitai gendančių produktų. Mesama situacija buvo tokia: siuntė sūnui į Londoną tortą, be šaldymo, vasarą. Na, galite įsivaizduoti, koks Londonas jį pasiekė. Dovanos gražios, bet logistika kartais negailestinga.
Pakuoti reikia taip, lyg dėžė keliautų ne su jumis, o su kažkuo, kas nėra labai švelnus. Kampai sustiprinami, trapi daiktai apvyniojami, tuščios vietos užpildomos popieriumi, burbuline plėvele ar audiniu. Skystumai – į maišelius, kad neišbėgtų. Dėžė neturi barškėti, nes jei barška, greičiausiai kažkas juda ir gali sudužti. Vienas patarimas iš praktikos: po pakavimo dėžę šiek tiek pakratykite. Jei girdisi keistas dunksėjimas, dar nebaigėte darbo.
Galima, bet tik gerai supakavus. Kiekvienas stiklinis daiktas atskirai į burbulinę plėvelę, tada į dėžę su tarpinėmis sienelėmis, o pati dėžė – į didesnę dėžę, jei daiktas vertingas. Niekada nedėkite taurių laisvai prie konservų ar drabužių. Esu matęs, kaip „tikrai viskas gerai supakuota“ atvyko kaip mozaika. Jeigu siunčiate vestuvių taurę ar šeimos relikviją, geriau pridėkite papildomą apsaugą ir pasakykite vežėjui, kad tai trapi.
Jei siunčiate drabužius, knygą ar paprastą dovaną, ne visada. Bet jeigu viduje vertingas daiktas, dokumentai, brangūs batai, kompiuteris, juvelyriniai dirbiniai, tada draudimas nėra kvailystė. Jis kainuoja šiek tiek, bet ramybė kartais verta daugiau. Tik žinokite: draudimas nereiškia, kad galite įdėti bet ką ir tikėtis visos vertės be įrodymų. Reikia čekio, nuotraukos ar bent aiškaus aprašymo. Kitaip paskui prasideda ginčai, kurių niekas nemėgsta.
Pirmiausia nešaukti ant kurjerio telefonu, nors ranka tiesiasi. Reikia nufotografuoti dėžę, pažeidimą, turinį, išsaugoti pakuotę, dokumentus ir nedelsiant kreiptis į vežėją. Jeigu gavėjas pastebi pažeidimą, geriau nepasirašyti „viskas gerai“, jei viskas nėra gerai. Galima parašyti pastabą priimant arba iškart siųsti nuotrauką. Esu matęs, kad žmonės išmeta dėžę, o tada klausia, kodėl niekas negali įrodyti, kas įvyko. Tai nelabai gerai baigiasi.
Turi, jei viduje yra trapių daiktų, bet lipdukas nėra stebuklingas skydas. Jis tik įspėja žmones, kad reikia elgtis atsargiau. Tačiau realybėje terminaluose visko būna: kažkas skuba, kažkas klysta, kažkas tiesiog nepastebi. Todėl žymėjimas „trapi“ yra gerai, bet pagrindinė apsauga vis tiek yra pakuotė. Aš dažnai sakau: lipdukas padeda, bet burbulinė plėvelė maitina šeimą. Gal kiek grubiai, bet tiesa.
Po „Brexit“ Anglija jau nėra ES dalis, todėl dokumentų reikia daugiau nei siunčiant į Latviją ar Lenkiją. Dažniausiai reikia užpildyti muitinės deklaraciją, nurodyti turinio aprašymą, kiekį, svorį, vertę ir gavėjo duomenis. Jei siunčiate dovaną, taip ir rašoma: gift. Jei drabužius – used clothes. Jei dokumentus – documents. Klaidingi aprašymai, pavyzdžiui, „stuff“ arba „personal items“ be detalumo, gali sukelti klausimų. O klausimai muitinėje reiškia laiką.
Taip, tikrina, nors ne kiekvieną. Viena siunta praeina be klausimų, kita atsiduria papildomam patikrinimui. Ne visada dėl to, kad kažkas blogai daro. Kartais tiesiog sistema pasižymi, kad deklaracijoje per mažai informacijos arba vertė atrodo keista. Pavyzdžiui, rašote „dėžė drabužių, vertė 10 svarų“, o svoris 18 kg. Tai gali sukelti šypseną muitinėje, o gavėjui – laukimą. Todėl aprašykite sąžiningai ir konkrečiai.
Adresą rašykite anglų kalba, aiškiai, be lietuviškų raidžių ir be „kaip mes ten sakome“. Reikia gavėjo vardo, namo numerio, gatvės, miesto, pašto kodo, šalies. Pašto kodas Anglijoje yra labai svarbus, kartais svarbesnis už gatvės pavadinimą. Jei siunčiate į butą, nurodykite flat number. Jei siunčiate į bendrabutį ar studentų apgyvendinimą, pridėkite kambario numerį ir telefono numerį. Ir prašau, nenaudokite senų adresų iš prieš penkerius metus.
Taip, labai pageidautina. Kurjeris dažnai skambina, ypač jei neranda namo, durų kodo ar reikia suderinti pristatymo laiko. Be telefono siunta gali keliauti, bet rizika didesnė. Esu matęs atvejį, kai siunta atvyko į Birmingemą, kurjeris rado gatvę, bet nerado įėjimo į bloką. Skambinti nėra kam. Dėžė grįžo į depą, gavėjas pyksta, visi laukia. Todėl numeris ant dokumentų – ne formalumas, o normalus darbas.
Galima, ir tai vienas paprastesnių siuntų tipų, jei dokumentai neapima kažko, kas reikalauja papildomų leidimų. Pasių, gimimo liudijimai, darbo sutartys, mokyklos pažymos dažniausiai keliauja normaliai. Bet vis tiek reikia aiškiai nurodyti turinį: documents. Nereikia rašyti „popieriai“, nes tai niekam konkrečiai nieko nesako. Jei dokumentai labai svarbūs, darykite kopijas ir siųskite sekomu būdu. Originalo praradimas – tai ne ta vieta, kur norisi eksperimentuoti.
Kaina priklauso nuo svorio, išmatavimų, paslaugos tipo ir to, ar siunčiate per kurjerį, ar per reguliarų pervežėją. Maža siunta iki 2 kg gali kainuoti apie 15–30 eurų, jei paslauga paprasta. Didesnė dėžė 10–20 kg dažniausiai kainuoja brangiau, ypač jei reikia greito pristatymo iki durų. Kartais pigesnis variantas atrodo patraukliai, bet be sekimo ar su neaiškiu terminu. Pervežimuose labai pigu dažnai reiškia: kažkas bus kažkada. Ne visada, bet dažnai.
Ne visada. Pigi paslauga gali būti puiki, jei jums nereikia greičio ir siunčiate nebrangius daiktus. Bet jei siunta artimajam yra svarbi, dokumentai, vaistai, dovanos ar trapi daiktai, geriau neieškoti absoliučiai mažiausios kainos. Patikimumas, sekimas, normalus pakavimas ir komunikacija turi vertę. Esu matęs, kaip žmonės sutaupo 5 eurus, o paskui dvi savaites aiškinasi, kur dingo dėžė. Tokia ekonomija man nelabai patinka.
Patogiausia dažniausiai būna 5–15 kg dėžė. Ji nėra per sunki vairuotojui, lengviau kraunama, mažesnė tikimybė, kad apačia suplėš. Jei siunčiate 25 kg knygų ar konservų, dėžė turi būti labai tvirta, o dugnas sustiprintas. Didelės, sunkios dėžės keliauja, bet jos labiau kenčia kelyje. Jei turite daug daiktų, geriau dvi mažesnės dėžės nei viena milžinė. Tai atrodo paprasta, bet praktikoje labai gelbsti.
Galima, jei ji telpa į leistinus matmenis ir yra tinkamai supakuota. Didelės siuntos, pavyzdžiui, čiužiniai, baldai, buitinė technika, dažniausiai keliauja specialiu maršrutu arba per krovinių pervežėjus. Čia svarbu ne tik svoris, bet ir tūris. Kartais dėžė nėra sunki, bet užima tiek vietos, kad kaina šauna į viršų. Todėl prieš siunčiant išmatuokite ilgį, plotį, aukštį ir nusiųskite duomenis vežėjui. Be tų skaičių visi pažadai yra tik spėliojimai.
Prieš Kalėdas terminai visada trumpėja, nors visi elgiasi taip, lyg būtų rugsėjis. Siųsti reikėtų bent 2–3 savaitės anksčiau, ypač jei siunčiate maistą, dovanas ar didesnę dėžę. Gruodį terminalai perpildyti, kurjeriai pavargę, orai nenuspėjami. Nereikia laukti paskutinės savaitės ir tikėtis, kad viskas „kažkaip suspės“. Siuntos artimiesiems į Angliją pasiekia adresatus greitai ir patikimai tada, kai žmonės neignoruoja sezoniškumo.
Galima siųsti daugelį ilgai galiojančių produktų: kruopas, makaronus, konservus, šokoladą, kavą, arbatą, lietuviškus saldainius. Bet su pieno, mėsos ir greitai gendančiais produktais reikia būti atsargiems, nes taisyklės gali keistis. Aš ne visada esu 100% tikras dėl kiekvieno produkto kategorijos, todėl prieš siunčiant verta pasitikrinti naujausią informaciją. Labai praktiška: jei produktas gali sugesti be šaldytuvo per 3–4 dienas, geriau nesiųsti. Artimasis bus dėkingas už saugią dovaną.
Vaistai yra jautri tema. Paprastus, asmeniniam naudojimui skirtus vaistus kartais siunčia, bet reikia labai aiškaus aprašymo, originalios pakuotės ir, jei įmanoma, recepto ar gydytojo pažymos. Narkotinių, psichotropinių ar stiprių medikamentų geriau nesiųsti be oficialaus patvirtinimo. Čia ne vieta „kažkaip prakišti“, nes pasekmės gali būti rimtos. Jei artimajam tikrai reikia vaistų, geriau pasikonsultuoti su vaistine ar gydytoju Anglijoje. Logistika čia nusilenkia saugumui.
Alkoholį siųsti galima, bet ne visada paprasta. Reikia žiūrėti vežėjo taisykles, kiekį, pakuotę ir muitinės reikalavimus. Buteliai turi būti labai gerai apsaugoti, nes sudužęs vynas ant drabužių – tai jau nebe dovana, o katastrofa. Kai kurie vežėjai alkoholį priima, kai kurie ne, ypač jei siunčiama privačiam asmeniui be aiškios deklaracijos. Todėl prieš pildant užsakymą tiesiog parašykite: siunčiu du butelius vyno, kokia tvarka? Geriau paklausti nei spėlioti.
Cigaretes ir tabaką geriau siųsti labai atsargiai, nes muitinės taisyklės griežtos, o ribos gali skirtis. Jei siunčiate nedidelį kiekį asmeniniam naudojimui, vis tiek reikia deklaruoti sąžiningai. Jei bandote siųsti didesnį kiekį „tik pusę kartono broliui“, tai jau gali tapti problema. Pervežimuose žmonės dažnai nuvertina popierinius reikalavimus, o paskui nustemba, kodėl siunta sulaikyta. Trumpai: mažas kiekis, aiški deklaracija, be gudravimų.
Grynųjų pinigų, banko kortelių ir panašių vertybių geriau nesiųsti paprastu siuntimo būdu. Net jei viskas atrodo saugu, rizika lieka. Jei dingsta drabužiai, nemalonu; jei dingsta dokumentai ar pinigai, prasideda tikras galvos skausmas. Yra specializuotos paslaugos registruotiems dokumentams, bet net tada reikia įvertinti riziką. Jei tikrai reikia siųsti svarbius dokumentus, darykite kopijas, naudokite sekamą siuntimą ir rinkitės patikimą vežėją. Ne pinigų maišelį dėžės kampe.
Taip, normalu, kad siuntą galima sekti. Turėtumėte gauti sekimo numerį arba bent informaciją, kuriame etape ji yra. Jei vežėjas sako „bus, kai bus“, aš jau įtariu, kad kažkas ne taip. Sekimas nebūna visada idealus: kartais statusas atnaujinamas vėlai, kartais parašyta „in transit“ tris dienas. Bet bent turite matomumą. Klientams sakau: jei siunta brangi ar svarbi, be sekimo nesiųsčiau.
Dažniausiai kurjeris palieka pranešimą ir bando pristatyti dar kartą, arba siunta nueina į netoliese esantį pickup point. Anglijoje labai dažnai siuntos atsiduria „local delivery office“ arba „collection point“. Gavėjas tada turi pasiimti su identifikacija. Bet jei telefono numerio nėra, informacija gali neatkeliauti. Esu matęs, kaip žmonės sėdi namuose ir laukia, o siunta jau savaitę laukia jų pašto skyriuje. Todėl telefonas ir el. paštas labai svarbūs.
Kartais galima, bet ne visada ir ne bet kada. Jei siunta jau išvažiavo iš terminalo arba yra paskutinėje grandyje, adreso keitimas gali būti neįmanomas. Jei tikrai reikia keisti, kuo greičiau kreipkitės į vežėją. Kai kurie kurjeriai leidžia nukreipti siuntą į pickup point, kiti reikalauja formalios paraiškos. Čia nėra magijos mygtuko. Kuo anksčiau pastebite klaidą, tuo daugiau šansų ją sutvarkyti be papildomo laiko ir nervų.
Ne visada. Daugelis paslaugų siūlo pristatymą iki durų, bet kartais siunta atitenka į surinkimo punktą, ypač jei gavėjas nebuvo namuose arba adresas sunkiai prieinamas. Studentų bendrabučiai, dideli kompleksai, durų kodai, saugumas – viskas gali trukdyti. Todėl adrese reikia rašyti ne tik gatvę, bet ir papildomą informaciją: intercom code, flat number, collection instructions. Skamba smulkmena, bet Anglijoje tokios smulkmenos dažnai nulemia, ar siunta bus įteikta tą pačią dieną.
Statusas „vėluoja“ gali reikšti daug ką: transporto vėlavimą, muitinės patikrinimą, klaidingą adresą, perkrovą depą, oro sąlygas. Kartais tai tiesiog sistemos klaida, kuri po kelių valandų išsprendžia pati. Bet kartais, deja, tai rodo realią problemą. Geros įmonės tada komunikuoja, blogos tyli iki paskutinio momento. Turiu pasakyti nepatogiai: jei vežėjas niekada nepraneša apie problemas, bet visada prašo kantrybės, tai ne kantrybė, o blogas aptarnavimas.
Didžiausia klaida – manyti, kad „kažkaip atkeliaus“. Paskui eina blogas adresas, silpna dėžė, netikslus turinio aprašymas, pamirštas telefono numeris. Dar viena klaida – siųsti paskutinę minutę ir pykti, kai terminas nesutampa su lūkesčiais. Žmonės kartais įdeda daiktus be jokios apsaugos, užklijuoja etiketę ant siūlės, pamiršta uždaryti dėžę kaip reikia. Tada visi stebisi. O stebėtis nėra ko: pervežimas nėra oro pagalvė.
Ne, geriau anglų kalba. Muitinė Anglijoje dirba su anglų kalba, todėl „džiovintos grybai“ ar „seni rūbai“ gali sukelti papildomų klausimų. Rašykite paprastai: dried mushrooms, used clothes, books, cosmetics, gift box. Jei siunčiate mišrią dėžę, surašykite pagrindines kategorijas. Nereikia romano, bet reikia aiškumo. Kai kurie žmonės rašo „personal stuff“ ir mano, kad užtenka. Užtenka tik tada, jei norite, kad kas nors tą „stuff“ aiškintųsi vėliau.
Prieš siunčiant pasikalbėkite su gavėju, patikrinkite adresą, telefoną, pašto kodą. Tada paruoškite turinio sąrašą, sutvarkykite pakuotę, nufotografuokite vertingus daiktus. Jei siunčiate dokumentus, padarykite kopijas. Jei maistą, patikrinkite galiojimo datas. Jei trapius daiktus, sustiprinkite dėžę. Tai atrodo kaip daug darbų, bet iš tikrųjų užtrunka 10–15 minučių. Tie 15 minučių kartais sutaupo dvi savaites aiškinimosi.
Nuotraukos labai pravartu, ypač jei siunčiate brangesnius daiktus. Nufotografuokite daiktus prieš dėdami į dėžę, pakuotę, etiketę, galiausiai užklijuotą dėžę. Tai nereiškia, kad tikitės problemų. Tai tiesiog protinga apsauga. Jei kas nors įvyksta, turėsite įrodymų, ką siuntėte ir kaip atrodė pakuotė. Esu matęs, kad be nuotraukų ginčas tampa „jis sako prieš ją sako“ situacija. O tai niekam nepadeda.
Taip, jei siunta nukreipta į pickup point arba kurjeris palieka pranešimą dėl atsiėmimo. Gavėjas paprastai turi parodyti identifikaciją ir sekimo numerį. Kartais reikia parodyti laišką ar el. pašto pranešimą. Jei siunta adresuota kitam asmeniui, gali kilti klausimų. Todėl geriau siųsti tiksliai tuo vardu, kuris gali pasiimti. Paprastas dalykas, bet dažnai pamirštamas: jei sesuo siunčia broliui, o pasiimti eina draugė, sistema gali sustabdyti išdavimą.
Siuntos artimiesiems į Angliją pasiekia adresatus greitai ir patikimai, kai viskas daroma ne „kaip papuola“, o su paprasta tvarka: tvirta pakuotė, teisingas adresas, anglų kalba parašytas turinys, gavėjo telefono numeris ir realus termino planavimas. Anglija nėra už jūrų marių, bet po „Brexit“ dokumentai ir muitinės taisyklės tapo svarbesni. Todėl geriausia siųsti ankščiau, ypač prieš šventes, ir neslėpti turinio deklaracijose. Jei norite, kad dėžė iš Lietuvos į Londoną, Mančesterį, Liverpulį ar Leeds atkeliautų ramiai, pasiruoškite ją taip, lyg ji būtų skirta ne tik gavėjui, bet ir visam keliui.